ir mes turim ta problema, nezinau kaip ta ispresti, nes pamperiu 2.5 atsisakem tada pradejo prasytis ant puoduko, ir prazdiu sisojom i kelnes, kol paskui pradejo daryti o puoda, o dabar su tustinimusi tas pats nezinau, kad jis pasako noriu kakute, nueinam i tualeta o suduks jau islindes,
Pas mus ir tas pats... maniskis net aiskinasi, kad "kazkaip netycia"... kelis kartus gedinau, bariau, bet nieko... uzeina kelias dienas is eiles ir daro ta "netycia" po to nubega i tualeta ir baigia... dabar emiau sakyt, kad nueik susitvarkyk ir persimauk triusikelius tai kazkaip lyg pamirso ta "netycia". Manau tai mandrumas, nes maniskis daznai taip padaro kai zaidzia ar sedi prie kompo, tad turbut ir tingi nueiti laiku i tualeta 
Manau praeis savaime.....
O mes tai sakydavome kad jei dar ir toliau taip darysi tai....uždėsim papmersa....ir netgi turėjom kad akivaizdziau butu.....O tokiam vyrukui geda detis papmersa tai stengiasi spėt į toletą
O mes tai sakydavome kad jei dar ir toliau taip darysi tai....uždėsim papmersa....ir netgi turėjom kad akivaizdziau butu.....O tokiam vyrukui geda detis papmersa tai stengiasi spėt į toletą
lotavita, na matai tavo jau dickis, mano per mus mazesnis todel su pamperiu juo nepagazdinsi 
O mums jau viskas praeity 
.
Prisikankinome... Bet dabar jau taip nenutinka . Ėjome pas psichologą. Mums patarė nekreipti dėmesio. Aišku tai buvo nelengva, bet tikrai veiksminga. Nustojome barti, grąsinti. Žinoma, kalbėjome, kad taip daryti negražu. Bet taip tarp kitko, nesibardami. O taip norėjosi aprėkti 
. Buvo laikotarpis, kad kasdien tai nutikdavo 
. Ir aš kelis kartus pasakiau (ramiai, šaltai, kaip turi būti), kad pirksiu pampersų. O mes dar turime visai mažytę sesutę, kuri dėvi papmersus 
. Tai jam tikrai pasirodė, kad bus nekas 
. Ir kažkaip be barnių, be pykčių, viskas pasitraukė praeitin .
Kaip matau, tai tikrai nereta tokio amžiaus berniukų problema
. Ir tikrai laikina.
Kantrybės, stiprybės jums mamytės
.Prisikankinome... Bet dabar jau taip nenutinka
. Ėjome pas psichologą. Mums patarė nekreipti dėmesio. Aišku tai buvo nelengva, bet tikrai veiksminga. Nustojome barti, grąsinti. Žinoma, kalbėjome, kad taip daryti negražu. Bet taip tarp kitko, nesibardami. O taip norėjosi aprėkti . Buvo laikotarpis, kad kasdien tai nutikdavo . Ir aš kelis kartus pasakiau (ramiai, šaltai, kaip turi būti), kad pirksiu pampersų. O mes dar turime visai mažytę sesutę, kuri dėvi papmersus . Tai jam tikrai pasirodė, kad bus nekas . Ir kažkaip be barnių, be pykčių, viskas pasitraukė praeitin .Kaip matau, tai tikrai nereta tokio amžiaus berniukų problema
. Ir tikrai laikina.Kantrybės, stiprybės jums mamytės
QUOTE(kniuksė @ 2006 07 29, 00:44)
O mums jau viskas praeity .
Prisikankinome... Bet dabar jau taip nenutinka . Ėjome pas psichologą. Mums patarė nekreipti dėmesio. Aišku tai buvo nelengva, bet tikrai veiksminga. Nustojome barti, grąsinti. Žinoma, kalbėjome, kad taip daryti negražu. Bet taip tarp kitko, nesibardami. O taip norėjosi aprėkti . Buvo laikotarpis, kad kasdien tai nutikdavo . Ir aš kelis kartus pasakiau (ramiai, šaltai, kaip turi būti), kad pirksiu pampersų. O mes dar turime visai mažytę sesutę, kuri dėvi papmersus . Tai jam tikrai pasirodė, kad bus nekas . Ir kažkaip be barnių, be pykčių, viskas pasitraukė praeitin .
Kaip matau, tai tikrai nereta tokio amžiaus berniukų problema . Ir tikrai laikina.
Kantrybės, stiprybės jums mamytės
.Prisikankinome... Bet dabar jau taip nenutinka
. Ėjome pas psichologą. Mums patarė nekreipti dėmesio. Aišku tai buvo nelengva, bet tikrai veiksminga. Nustojome barti, grąsinti. Žinoma, kalbėjome, kad taip daryti negražu. Bet taip tarp kitko, nesibardami. O taip norėjosi aprėkti . Buvo laikotarpis, kad kasdien tai nutikdavo . Ir aš kelis kartus pasakiau (ramiai, šaltai, kaip turi būti), kad pirksiu pampersų. O mes dar turime visai mažytę sesutę, kuri dėvi papmersus . Tai jam tikrai pasirodė, kad bus nekas . Ir kažkaip be barnių, be pykčių, viskas pasitraukė praeitin .Kaip matau, tai tikrai nereta tokio amžiaus berniukų problema
. Ir tikrai laikina.Kantrybės, stiprybės jums mamytės
Dekui, dabar jau ramu
Pas mus buvo ta pati problema , ar tai sutapimas, ar ne, bet prasidjo, kai pradejom lankyti nauja darzelio grupe. Ir graziuoju kalbejau ir prasiau - nepadejo, bet karta su mociute rimtai, griežtai pakalbejome, subareme - PRAEJO
Butent panasiai tokio amziaus vaikams kartais taip nutinka - praeis
, ar tai sutapimas, ar ne, bet prasidjo, kai pradejom lankyti nauja darzelio grupe. Ir graziuoju kalbejau ir prasiau - nepadejo, bet karta su mociute rimtai, griežtai pakalbejome, subareme - PRAEJO Butent panasiai tokio amziaus vaikams kartais taip nutinka - praeis
QUOTE(Ji @ 2006 07 29, 21:01)
Pas mus buvo ta pati problema , ar tai sutapimas, ar ne, bet prasidjo, kai pradejom lankyti nauja darzelio grupe. Ir graziuoju kalbejau ir prasiau - nepadejo, bet karta su mociute rimtai, griežtai pakalbejome, subareme - PRAEJO
Butent panasiai tokio amziaus vaikams kartais taip nutinka - praeis
, ar tai sutapimas, ar ne, bet prasidjo, kai pradejom lankyti nauja darzelio grupe. Ir graziuoju kalbejau ir prasiau - nepadejo, bet karta su mociute rimtai, griežtai pakalbejome, subareme - PRAEJO Butent panasiai tokio amziaus vaikams kartais taip nutinka - praeis
O mums barimai
visiškai nepadėdavo. Apsoliučiai . Tik išsigandęs žadėdavo, kad daugiau taip nedarys, o kitą dieną vėl tas pats . Tik gražiuoju, neakcentuojant.
Mano sesė taip darydavo,tai mamai teko ją vesti pas psichologą.Psichologas sakė,kad tai nerviniu pagrindu,nes tėvai buvo neseniai išsiskyrę. Manau barimai čia nepadės,reikia ieškoti priežasčių, bet nevisada jos būna tokios akivaizdžios,stresą vaikai gali patirti bet kur,ypač jai vaikas uždaresnis,sunku sužinoti kaip jam sekasi darželyje,kieme su draugais ir pan. Svarbu tėvų supratimas,palaikymas,o su laiku viskas susitvarkys(aišku kai kuriais atvejais gali prireikti ir rimtos specialistų pagalbos).
QUOTE(kniuksė @ 2006 03 28, 15:57)
Mamos, padėkite. Nezinau ką ir bedaryti 
. Mno penkiametis pradėjo kakoti į kelnes. Negaliu pasakyti, kad tai būna kasdien. Ir nežinau ar galima tai įvardinti kakojimu, nes nebūna, kad visiškai prikakotų, kaip mažiukas. Tiesiog gerokai sutepa kelnaites. Iš pradžių į mano klausimus atsakydavo NEŽINAU KAIP TAI ATSITIKO. Ir gana ilgai taip sakydavo. Bet mano mama klausinėdama pati bando atsakyti "gal tu kentėjai labai?". Tai dabar jis tai ir sako AŠ KENTĖJAU. Ir nežinau ar tikrai tai nuo kentėjimo? Ar tiesiog jis rado atsakymą, kad mes atstotume? Juk kai aš kenčiu, aš neprikakoju (atsiprašau už tokį palyginimą). Na nebent jei būtų pilvas paleistas, tai tada gali vaikui visko nutikti, aš suprantu. Bet jam nebūna paleistas pilvas! Sakėme daktarei, ji linkusi manyti, kad tai susiję su sesutės gimimu. Na gal, ką aš žinau? Tik galiu tiksliai pasakyti, kad prasidėjo jai dar negimus . O laukė jis jos labai, labai nekantravo, kada gi ji gims. Lyg ir nesijautė blogai. O ir dabar jam dėmesio, manau, neturėtų trūkti. Nes tikrai ruošėmės šiam įvykiui daug literatūros skaitėme. Stengiamės jo neatstumti, net atvirkščiai dabar dar dažniau su juo pažaidžiame, gal kiek atlaidesni jam nei aknsčiau (kas irgi turi du galus - jis jau pradeda "ant galvos lipti").
Mūsų pediatrė sako, kad tai mediciniškai nepagydoma. Reikia važiuoti pas bobulę ir net adresa davė. O mes vis mąstome važiuoti ar dar palaukti...
Gal kas irgi turėjote tokių bėdų? Pasidalinkite patirtimi, kaip jūs išsprendėte šią problemą? Labai lauksiu patarimų.
. Mno penkiametis pradėjo kakoti į kelnes. Negaliu pasakyti, kad tai būna kasdien. Ir nežinau ar galima tai įvardinti kakojimu, nes nebūna, kad visiškai prikakotų, kaip mažiukas. Tiesiog gerokai sutepa kelnaites. Iš pradžių į mano klausimus atsakydavo NEŽINAU KAIP TAI ATSITIKO. Ir gana ilgai taip sakydavo. Bet mano mama klausinėdama pati bando atsakyti "gal tu kentėjai labai?". Tai dabar jis tai ir sako AŠ KENTĖJAU. Ir nežinau ar tikrai tai nuo kentėjimo? Ar tiesiog jis rado atsakymą, kad mes atstotume? Juk kai aš kenčiu, aš neprikakoju (atsiprašau už tokį palyginimą). Na nebent jei būtų pilvas paleistas, tai tada gali vaikui visko nutikti, aš suprantu. Bet jam nebūna paleistas pilvas! Sakėme daktarei, ji linkusi manyti, kad tai susiję su sesutės gimimu. Na gal, ką aš žinau? Tik galiu tiksliai pasakyti, kad prasidėjo jai dar negimus . O laukė jis jos labai, labai nekantravo, kada gi ji gims. Lyg ir nesijautė blogai. O ir dabar jam dėmesio, manau, neturėtų trūkti. Nes tikrai ruošėmės šiam įvykiui daug literatūros skaitėme. Stengiamės jo neatstumti, net atvirkščiai dabar dar dažniau su juo pažaidžiame, gal kiek atlaidesni jam nei aknsčiau (kas irgi turi du galus - jis jau pradeda "ant galvos lipti"). Mūsų pediatrė sako, kad tai mediciniškai nepagydoma. Reikia važiuoti pas bobulę ir net adresa davė. O mes vis mąstome važiuoti ar dar palaukti...
Gal kas irgi turėjote tokių bėdų? Pasidalinkite patirtimi, kaip jūs išsprendėte šią problemą?
Labai lauksiu patarimų.Papildyta:
QUOTE(kniuksė @ 2006 03 28, 15:57)
Mamos, padėkite. Nezinau ką ir bedaryti . Mno penkiametis pradėjo kakoti į kelnes. Negaliu pasakyti, kad tai būna kasdien. Ir nežinau ar galima tai įvardinti kakojimu, nes nebūna, kad visiškai prikakotų, kaip mažiukas. Tiesiog gerokai sutepa kelnaites. Iš pradžių į mano klausimus atsakydavo NEŽINAU KAIP TAI ATSITIKO. Ir gana ilgai taip sakydavo. Bet mano mama klausinėdama pati bando atsakyti "gal tu kentėjai labai?". Tai dabar jis tai ir sako AŠ KENTĖJAU. Ir nežinau ar tikrai tai nuo kentėjimo? Ar tiesiog jis rado atsakymą, kad mes atstotume? Juk kai aš kenčiu, aš neprikakoju (atsiprašau už tokį palyginimą). Na nebent jei būtų pilvas paleistas, tai tada gali vaikui visko nutikti, aš suprantu. Bet jam nebūna paleistas pilvas! Sakėme daktarei, ji linkusi manyti, kad tai susiję su sesutės gimimu. Na gal, ką aš žinau? Tik galiu tiksliai pasakyti, kad prasidėjo jai dar negimus . O laukė jis jos labai, labai nekantravo, kada gi ji gims. Lyg ir nesijautė blogai. O ir dabar jam dėmesio, manau, neturėtų trūkti. Nes tikrai ruošėmės šiam įvykiui daug literatūros skaitėme. Stengiamės jo neatstumti, net atvirkščiai dabar dar dažniau su juo pažaidžiame, gal kiek atlaidesni jam nei aknsčiau (kas irgi turi du galus - jis jau pradeda "ant galvos lipti").
Mūsų pediatrė sako, kad tai mediciniškai nepagydoma. Reikia važiuoti pas bobulę ir net adresa davė. O mes vis mąstome važiuoti ar dar palaukti...
Gal kas irgi turėjote tokių bėdų? Pasidalinkite patirtimi, kaip jūs išsprendėte šią problemą? Labai lauksiu patarimų.
. Mno penkiametis pradėjo kakoti į kelnes. Negaliu pasakyti, kad tai būna kasdien. Ir nežinau ar galima tai įvardinti kakojimu, nes nebūna, kad visiškai prikakotų, kaip mažiukas. Tiesiog gerokai sutepa kelnaites. Iš pradžių į mano klausimus atsakydavo NEŽINAU KAIP TAI ATSITIKO. Ir gana ilgai taip sakydavo. Bet mano mama klausinėdama pati bando atsakyti "gal tu kentėjai labai?". Tai dabar jis tai ir sako AŠ KENTĖJAU. Ir nežinau ar tikrai tai nuo kentėjimo? Ar tiesiog jis rado atsakymą, kad mes atstotume? Juk kai aš kenčiu, aš neprikakoju (atsiprašau už tokį palyginimą). Na nebent jei būtų pilvas paleistas, tai tada gali vaikui visko nutikti, aš suprantu. Bet jam nebūna paleistas pilvas! Sakėme daktarei, ji linkusi manyti, kad tai susiję su sesutės gimimu. Na gal, ką aš žinau? Tik galiu tiksliai pasakyti, kad prasidėjo jai dar negimus . O laukė jis jos labai, labai nekantravo, kada gi ji gims. Lyg ir nesijautė blogai. O ir dabar jam dėmesio, manau, neturėtų trūkti. Nes tikrai ruošėmės šiam įvykiui daug literatūros skaitėme. Stengiamės jo neatstumti, net atvirkščiai dabar dar dažniau su juo pažaidžiame, gal kiek atlaidesni jam nei aknsčiau (kas irgi turi du galus - jis jau pradeda "ant galvos lipti"). Mūsų pediatrė sako, kad tai mediciniškai nepagydoma. Reikia važiuoti pas bobulę ir net adresa davė. O mes vis mąstome važiuoti ar dar palaukti...
Gal kas irgi turėjote tokių bėdų? Pasidalinkite patirtimi, kaip jūs išsprendėte šią problemą?
Labai lauksiu patarimų.Jums atsako tetis. Situacija ir pas mus buvo tokia pat, irgi 5 metai, berniukas. Nuvedem kraujo tyrimams. Buvo labai pasedes kraujas. Namie mesos beveik nevalgydavo, nesirupinom, manem darzely per pietus gauna, bet paaiskejo, kad ir ten nevalge, o motule jam kazdien pirko cipsus, actimel, kinderius ir kitas nesamones. Gydytoja israse gelezies, po poros menesiu susitvarke.
Manau, dažniausiai priežastys visgi psichologinės. Man pačiai taip buvo. Pagąsdino močiutė, kad jei ilgai nesiprašysiu į tualetą, reiks klizmą statyti, arba visos žarnos išlįs. Ir nuo tada kurį laiką kentėdavau tol, kol atsiprašant pats š.. neiškrisdavo. Dabar gėda prisimint 
, o tada buvo didžiulė problema: darželio išleistuvės, ruošimasis į 1 klasę. Ir tėvai nesuprato.
Taigi, iš savo karčios patirties žinau, kad bet ko vaikui kalbėt nereikia. Nes paskui nežinia, kaip ištaisyti klaidą.
, o tada buvo didžiulė problema: darželio išleistuvės, ruošimasis į 1 klasę. Ir tėvai nesuprato.Taigi, iš savo karčios patirties žinau, kad bet ko vaikui kalbėt nereikia. Nes paskui nežinia, kaip ištaisyti klaidą.
Mano sesers mergaitei buvo panašiai. Tepliodavo kelnaites. Vieną dieną taip pradėjo skaudėti pilvą, kad vos neišoperavo apendicito. O pasirodo kraujyje buvo susikaupę daug acto. Statė lašelinę porą dienų ir viskas susitvarkė. Ber liepė rinktis maistą, nevalgyti visokių bulkų, čipsų aišku, negerti limonadų. Vaikai žinoma nelabai to žiūri. Tai lygtai prasideda vėl tas pats. O praėjo tik metai nuo kraujo valymo 
