QUOTE(AusraR @ 2009 03 23, 09:26)
o nuo keliu men prdejai atpratinti nakti valgyt? ir kaip ta darei? (ir as noriu....)
QUOTE(ramu @ 2009 03 23, 14:49)
O kaip tu atpratinai nuo naktiniu maitinimu?
Diena dar isivaizduoju, kad galima kuo nors uzimti, kad pamirstu kuriam laikui, o nakti maniskis tooookias arijas dainuot pradeda...
Na, dičkė kaip tik dabartinio dvynmukų amžiaus buvo (1 m. 10 mėn.), tai jau susitarėm naktį - tiksliau vyras jai parodė, kad aš miegu, pasakė, kad peinuka smeiga ir iki ryto miegos, o jai pasiūlė banano, vandenuko. Protinga mergina buvo, po dviejų naktų visai nebesikėlė ir žymiai geriau mikegoti pradėjo.
Sūnus visu pusmečiua nskčiau atprato - šitas gerietis buvo, nerėksniukas. Vieną naktį užglosčiau, kitą ir pakako.
O va dvynukų tai bijau rėkimo, bo... su charakteriu tokie, MP jiem ui būtina. Bet man jau pačiai per ilgai jie naktimis budinėjasi - vis tik du, vansi miego dar mažiau gaunu, nes pabunda dažniausiai skirtingai (tik įmigau, žiū kalba "mama, mamam"... ). Ir tai, kad rėkimu viens kitą gali pažadinti vsi atiotolindavop tą visišką naktinį baigimą... bet šią naktį supratau, kad tai mane erzina. Erzina taip labai, kad norėjosi rėkti ant jų. Nemanau, kad jiem nuo tokių mano emocijų gerai, o man nuo neišsimiegojimo jau negera...
Vakare sočiai pamaitinsiu ir ate pienukai naktį bus.O dieną tegu sau valgo, negaila ir nesunku tas visai.
Na, papasakosiu kaip sekėsi... Palinkėkit stiprybės ir kantrybės.
(Ir visų didžiųjų šeimos narių gaila, bet... )