Ankstyvasis ugdymas - kur riba?

Sutinku ir su Aukaja, kad ugdymas nuo kūdikystės neužtikrins vaiko buvimo genialiu ar labai labai protingu, bet "rizika" ugdant tokiu tapti juk yra, ar ne? Taigi, rizikuojam, ir, be abejo, tik patirdami abipusį (vaiko ir tėvų) malonumą

Jei vaikas nori to, ką jam siūlo tėvai, tai žinoma puiku. Juk vaikui tai žalos tikrai nepadarys, o ateityje tikiu, kad pravers. Tik man nepriimtina tai, kad mažylis yra spaudžiamas tapti mažuoju genijum Mes su savo mažyliu žaidžiam ir viską jam pateikiu žaidimo formą. Bet kartais matau, kad jam tai yra neįdomu ir jis nori diktuoti savo sąlygas. Tad leidžiu jam pačiam interpretuoti žaidimą. Bet matau tokias mamas, kurios nori parodyti, kad jų mažylis yra protingesnis už benraamažius, kad yra "kitoks". O tai manau, jau yra nebenormalu

Sveikos, mamytės, dar kartą .
Apie ką mes kalbam? Ir kokių tikslų siekiame? Ankstyvasis ugdymas tėra priverstinis genijų gaminimas, ar vaiko paruošimas gyvenimui?
Kaip jausis mūsų mažyliai, bus jie spaudžiami, ar ne - priklauso tik nuo mūsų, ar ne?
Žinoma, skaudu matyti, kai tėvai "perspaudžia" savo vaikus, kurie paskui turi labai rimtų psichologinių problemų, bet netinkamas kitų pavyzdys nereiškia, kad turime nedėti jokių pastangų augindami savuosius. Juk jeigu kažkas važiuoja degant raudonam šviesoforui ir padaro avariją,- tai nereiškia, jog iš viso nevažinėsime automobiliais.
Papildyta:
Noriu parodyti palyginimą kaip atrodo lavintos smegenys
http://www.multimap....0.79602:9.45783

ir ne (paliktos savaiminiam lavinimuisi )
http://www.multimap....5756:8||Belarus
Įsivaizduokime, kad miestai yra neuronai, kurie keičiasi informacija sinapsėmis - keliais.

Būtent, tą ir turėjau galvoje apie tai kalbėdama O palyginimas labai tikslus

Del to tevai ir yra, kad jaustu riba kiek ir kada galima ir/ar reikia vaika paspausti.. Juk vieniems vaikams patinka mokytis, dometis kazkokia veikla ir t.t. bet jei leisime vaikui elgtis kaip ismanom, ta prasme jei sugalvojo kad sian jis tingi eit i sokiu pamokas ir leisime jam neiti , tai ne tik kad jam nepadesime o ir pakenksime.. Juk taip ugdome ir atsakomybes jausma
Manau, kad kiekvinei tevai, kurie nesielgia su vaiku kaip su "dresuojamu suneliu" jaucia ir zino kaip reikia elgtis su savu vaiku.. Juk tereikia gerai isiklausyti ir viskas taps aisku

Noriu ir as issakyti savo nuomone apie ta vadinama ankstyvaji vaikucio ugdyma. Nera nieko baisaus kai keliu menesiu maziui rupestingoji mamyte uzdeda koki "ankstyvojo ugdymo" kompakta vercia vepsoti telika, tikedamasi, kad jos atzala taps genijumi . Atrodytu juokinga, jei nebutu graudu. Vaikutis tobuleja tik bendraudamas su teveliais ir tik nuo ju priklauso ko ismoks mazylis, kaip pazins jam dar nauja pasauli. Svarbiausia tiesioginis vaiko ir tevu kontaktas. Tik ju meiles, rupestingumo, demesio, izvalgumo deka vaikiukas mokosi. Nemalonu ziureti kai tevai bando isugdyti nesancius vaiko gabumus pvz. liepia dainuoti, kai sis ne tik balso, bet ir klausos neturi. Tokiu pavyzdeliu aibes. Ugtelejes vaikas jau pats gali pasirinkti kas jam prie sirdies, suprasdamas savo galimybes, o ka daryti zmogiukui, kuris dar negali pareiksti savo nuomones. Ir aplamai is vidutinius gabumus turincio vaiko nepadarisi genijaus, nors per galva verskis. Manau viskam yra savas laikas ir ismokti skaityti, ir skaiciuoti, ir kalbeti uzsienio kalba, ir groti, ir t.t. Daugybos lentele mokantis trimetis yra tik paciu tevu pasididziavimo objektas. Va koks mano vaikas protingas, glosto savo savimeile tokie teveliai. Bet ar paciam vaikui tai svarbu? Manau jam svarbiau mamos sypsena, prisilietimas, bendravimas, zaidimai. Nereikia perlenkti lazdos ir atimti is vaiko ne tik vaikyste, bet ir kudikyste. Paskui is tokiu vaiku uzauga kompleksuotos asmenybes, is kuriu tikimasi tik geriausio ir neduok dieve nebusi geriausias.

[quote=aukaja,2008 03 09, 16:30]
Sutinku su tuo, kad vaikui neturi niekas būti kišama per prievartą, o pateikiama žaidimo forma bet drįsiu paprieštarauti dėl to, kad daugelis vaikų - velkasi uodegoj, jei jie yra neugdomi visų pirma, ne visi vaikai gali būti pirmūnai, netgi ir ugdymas to neužtikrina. O aš pažįstu šeimą, kurioje tėvai tikrai vaiko neugdo, netgi pasakyčiau su juo niekuo neužsiima. Ta mergaitė auga "pati savaime". Ir ji būdama 1,5 kuo puikiausiai kalba sakiniais, išmoksta atmintinai nesudėtingus ketureilius, yra labai drąsi, šoka, vaidina ir t.t. Žodžiu - talentas.

Uodegoj tai gal ir nesivelka... Bet dabar susimasciau kokia ta mergyte butu jei ja dar ir ugdytu. Gal ji ne talentas, bet TALENTAS, o niekas nepadeda tam atsiskleisti

[quote=JO/NE,2008 04 26, 23:42]
[quote=aukaja,2008 03 09, 16:30]
Sutinku su tuo, kad vaikui neturi niekas būti kišama per prievartą, o pateikiama žaidimo forma bet drįsiu paprieštarauti dėl to, kad daugelis vaikų - velkasi uodegoj, jei jie yra neugdomi

Matau, daugelį papiktino panaši, mano kiek ankščiau paminėta mintis, kurią vėliau kiekvienas interpretuoja kaip tik gali. Taigi:
1. VISAI nesakiau, kad VISI vaikai, kurie yra neugdomi, velkasi uodegoj.
2. Kalbu žiūrėdama į bendrą tendenciją, iš daugybės šeimų patirties, o ne iš vienos ar penkių šeimų pavyzdžio - didžioji dalis mokinių (95%, o kartais ir daugiau), turintys sunkumų moksluose, buvo neugdomi ir jiems STIGO jų tėvų laiko ir dėmesio
3. Beje, kiekviena mylinti mama, matydama, kad jos vaikas "velkasi uodegoj" nesijaučia gerai. Nėra džiaugsmo viršūnė matyti, kaip tavo vaikas vargsta prie namų darbų, sugaišta tam daugybę laiko, verkia, kad kažko nesupranta, arba niekaip negali kažko "susikišti į galvą", o galų gale vis tiek parsineša nekokius pažymius ir yra susitaikęs su nevykėlio padėtim... Argi, mamytės, nieko nedarytumet tokiu atveju???

Beje, aukaja, greičiausiai, Tau ir nereikės vargti, kai Tavo mažylis keliaus į mokyklą, nes jau dabar, užsiimdama su juo, dedi gerus pamatus. Gal gali papasakoti detaliau, kaip lavini savo atžalą?

[quote=JO/NE,2008 04 26, 23:42]

[Uodegoj tai gal ir nesivelka... Bet dabar susimasciau kokia ta mergyte butu jei ja dar ir ugdytu. Gal ji ne talentas, bet TALENTAS, o niekas nepadeda tam atsiskleisti


Apie tai ir aš mąsčiau, tik gaila kad tėvams tai neįdomu Mergaitei jau 3 metai, bet lenkia savo bendraamžius labai akivaizdžiai. Žodiu, siūlėm tėvams vesti ją į kokią šokių ar dramos būrelį, bet jiems tai atrodo nesąmonė ir tiek.
Noriu paprieštarauti dittei, sutinku kad ugdymas nepadarys vaiko genijumi, bet jei su vaiku užsiimi, tai jau savaime su juo bendrauji, kontaktuoji, jį glaudi, glostai, nešioji ir t.t. Juk tai niekaip negali vaikui pakenti, ar ne? Mums jau bus 11 mėn, mes pradėjom lankyti muzikos mokyklėlę. Aš vedu jį ne tam, kad tikiuosi iš jo padaryti muzikos virtuozą ar pan. Tiesiog ten žaidžiam, dainuojam, bendraujam su kitais vaikais ir mažyliui ten LABAI patinka Argi tai
kenkia vaikui? Juk tai bendravimas. Aš nekalbu apie tai, kad 3 būtiną mokėti skaityti, juk ugdymas ne vien tuo ribojasi. O televizoriaus žiūrėjimas kiek žinau, tik kenkia vaikui, o ne jį lavina. Tad nematau nieko blogo, aš su savo vaiku užsiimu nuo pat kūdikystės ir žaidimai be jokios abejonės yra atitinkamai pagal jo amžių. Iš manęs kai kas juokiasi, kad klausausi su savo vaiku klasikinę muziką. Klausydavausi jos dar būdama nėščia. Žinot, aš ir jau nebeaiškinu apie jos naudą tiems, kas visiškai tuo nesidomi. tegu mano, kad noriu užauginti muzikantą...
O lavinu savo mažyli paprastai: su juo nuolatos bendrauju, žaidžiu (žaidimai įvairiausi, daug minčių pasisemiu iš knygutės "kūdikių smegenų mankšta", bet kaip minėjau, ne viską jis sutinka daryti ), skaitau jam pasakas, eilėraščius, žiūrim paveikslėlius, klausomės muzikos, pasakoju apie viską, ką jis mato ir ką veikiam, leidžiu paliesti kas jį supa, šokam, plojam t.t. Juk tiek daug yra ką veikti su mažyliu. Juk pats bendravimas su vaiku, jau yra jo ugdymas.

ugdymas yra gerai, bet kuo toliau, tuo labiau su visu tuo yra perspaudžiama. Amerikoj tas stipriai jaučiasi -- puikus vaikas skaitosi tas, kuris apžioja kuo daugiau būrelių -- kelios sporto šakos, muzika, dailė, dar koks nors tikybos užsiėmimas. o pažiūrėjus į daugumą suaugusiųjų -- nei jie groja, nei jie piešia, nei sportuoja. o vaikus nuo kūdikystės tempia į užsiėmimus.
dėl to kažkaip jaučiu prieštarą tam ugdymui formalių būrelių pavidalu. nemanau kad keturmečiui būtina žaisti futbolo komandoje -- verčiau tegu spardo kamuolį kieme. o ugdomės keliaudami, skaitydami, stebėdami, draugaudami. tiesa, lankom gamtos pažinimo užsiėmimus.

Aš manau, kad daugelis amerikiečių tempia vaikus į įvairiausius būrelius ne dėl to, kad būtų itin apsišvietę ankstyvojo lavinimo srityje... Juk pas juos net įstatymiškai draudžiama palikti vaikus, rodos, iki 10 metų, ar net dar vyresnius be suaugusiųjų priežiūros. O kur juos dėti, jei tėvai dirba??? O pamokos pradinukams tik iki pietų... Tai vat ir tempia į visokius būrelius, atseit, labai naudinga, o iš tiesų - kaip į prievolę. Vaikai tai jaučia ir nesąmoningai tam priešinasi - va jums ir rezultatas, kad suaugę "nei groja, nei piešia, nei sportuoja..."

ne visai tiesa. šiaip aš čia apie darželinukus, ne apie moksleivius kalbėjau. tiesiog tie, kurie patys nei groja, nei piešia, nei sportuoja, jaučia poreikį atsigriebt už savo praradimus ir padaryt vaiką nerealiu talentu vos ne nuo vystiklų. panašu,kad tėvams tas užsiėmimas daug didesnė atrakcija nei vaikams. draugė veda savo trimetę dukrą į kažkokias atseit meno pamokas, kur abidvi mokosi tapyti pirštais ir paskui pasakoja, kokius nerealius paveikslus ta jos trimetė nutapo. o tie paveikslai tai kaip ir bet kurio kito panašaus amžiaus vaiko. dėl to abejoju tų užsiėmimų tiksilngumu. man atrodo, kad menui, kaip ir konkrečiai sporto šakai reikia pribręsti, o šiaip papaišyt, palipdyt, ar kamuolį paspardyt sėkmingai galima ir namie.
aišku, kai eis į mokyklą tai jau bus kitas reikalas.