Ankstyvasis ugdymas - kur riba?

ka norejau pasakyti: jei vaikas nenores tu jo nepriversi. tik susipyksi, santykiai paslis ir vaikas nuo taves nusisuks. jei vaikas domisi ir klausia- butina rasti laiko ir paaiskinti, kad ir kvailai, bet vistiek reikia. jei matai, kad vaikuciui tik debeseliai ir drugeliai galvoje- ka padarysi... juk ne visi gali buti protinguoliai. o gal tas protingumas ateis veliau. zinau tikrai nemazai atveju kai vaikai atsileidzia mokykloje nuo kokios 6kl ir paskui susiima 11- 12, nes ne kvailys zino, kad per si laikotarpi ismokta informacija teks panaudoti egzaminuose, kurie gali daug reiksti ateityje. zinoma, jei vaikas, tuo metu jau suauges isvis nori siekti aukstojo issilavinimo.
labai noreciau nesutikti su 1000tinio nuomone. jei vaika lavini mokslo srityje, nereiskia, kad jis bus visiskai bukas gyvenime. juk niekas nesodina vaiko prie knygu ir tik skatina mokytis, nieko daugiau. jei vaikas mokinsis, nereiskia, kad jis bus izoliuotas nuo pasaulio, kad mama/ tetis tik lakstys aplink ji kaip tarnai, viska paduos, atims ir maldaus- vaikeli, tu tik mokykis, buk protingas vaikas, o mes visa kita uz tave padarysim. taip nebuna. na, nebent vaikas tikrai genijus. tokiu vienetai.
[/quote]

Visiškai sutinku su tokia nuomone

Papildyta:
O mūsų bėdos su užimtumu bent laikinai išsisprendė . Dukra ruošiasi su kolektyvu dainų šventei "Laumės juosta", tai repeticijos būna į savaitę po kelis kartus ir bent man atrodo,kad trunka per ilgai, tai namo parėjus tik pavalgyt nori, knygutę paskaito ir miegot Dar į darželį užsukam kaip reti paukščiai, tai ten vis kažką naujo sužino, pvz neseniai buvo žvakių fabrike, vaikai patys žvakes darė. Bent jau klausimo kaip žvakes gamina nesulauksiu, ji pati man papasakojo . Kitais metais tą dainavimą tikriausiai nutrauksim, tai reiks labiau jos proteliu pasirūpint, gal dar į kokį sportą leist

taip, persistengti nereikia...pavyzdžiui (pasigirsiu) mano dukrytė moka iki penkių skaičiuot ir raides kelias pažįsta bet mes juk ne per prievartą išmokinom. Svarbu, kad vaikui būtų įdomu tai, ką jis daro. Ir suprastų (vėliau), kad be mokslo niekur nenueisi, nebent tapk žemdirbiu (nors ir čia žinių reikia )

jo/ne, smagu, kad gavai pailsėt sėkmės daininkei

aš sutinku kad visų pirma vaikui turi būti įdomu.Tik tada galima daug nuveikti. Bet nereik ir persistengt, jie dar tik vaikai ir turi pasidžiaut savo vaikyste, užsiverst darbais darbeliais ir pareigom suspės kai įžengs į suaugusių pasaulį

Ačiū, brytva Dabar kai praėjo rytiniai(ir visos paros ) pykinimai, tai ir problemos nėra. Smagu su tuo vaiku diskutuoti rimtom ir protingom temom . Sveikinu įžengus į raidelių ir skaičiukų šalį

Radau šią temą ir labai susidomėjau, perskaičiau viską, na ir prieštaringų nuomonių čia pasitaiko...

Mano nuomonė linksta link "aukso vidurio": dvasinių vertybių ugdymas (meilė, užuojauta, pagarba, tolerancija - ko daugeliui truksta); smagių kvailiojimų, neįpareigojančių žaidymų, pokalbių; lipdymo, paišymo, karpimo, knygučių skaitymo, na ir žinoma atsakimo į vaiko kausimus, tai gali būti ir raidės ir skaičiai, spalvos, gyvunai. Db aš dar stengiuos išmokyti vaiką jam db 3,6m planuoti savo laiką, organozuoti ir t.t., tapti savarankiškesniu, darželio mes ne lankome, taip, kad ugdyti vaiką būtina tik ne per prievartą, reik įsiklausyti ir pasikliauti intuicija.

Bet kartais žodžiai, kad vaikai turi turieti nerupestingą vaikistę, skamba kaip savęs pateisinimas, mamos dažnai tingi užsiimti su vaikais. Labai dažnai tai tenka matyti iš šalią esančių

Vaiko udymas - ne lenktinės ir ne mada. Priklausomai nuo to kaip kiekvienas žiūri į savo vaikus, ne reik galvoti, kad tai mada ir tai praėis, reik stengtis duoti ko daugiau savo mažiukams, tai sugriž bumerangu...

jau galvojau, kad šia tema diskusija kaip ir pasibaigė. Labai patiko tavo nuomonė. tiek aš tiek kitos mamos iš tikrųjų kartais pradeda tingėti ir paleidžia vaikus "džiaugtis vaikyste". Gal kartais čia dar būna kaltas ir nuovargis... Kai sužinojau, kad berniukų kaip vyrų įvaizdis formuojasi 6-7 metais, o mergaičių keliais metais anksčiau, pusė miegų išlakstė, o kai pasigilinau į temą kaip vystosi vaiko smegenys, iš kur atsiranda gebėjimai mokslams, menams ir įvairiausi gyvenimo įgūdžiai, net šiek tiek ir nerimauti pradėjau. Tiesa, pati būdama netobula, tobulų vaikų neišugdysiu, tačiau norėčiau jiems ne tik laimingos vaikystės, bet ir viso gyvenimo. Juk vaikai žaidžia rimtai, o mokymasis jiems pats įdomiausias, žavingiausias procesas pasaulyje, jei suaugę neįtikina jo atvirkščiai. Pradėjęs žaistii mokslus nuo kūdikystės, gali tęsti ir toliau. Tik ta mokykla kai ką sugadina. Todėl paragavusi su savo vaikais ankstyvųjų ugdymo vaisių, galvoju net be mokyklos apsieiti...
Įdomu, kaip sekasi tiems, kurie ko nors mokė savo mažylius pasinaudodami anksčiau minėtomis metodikomis. Būsiu labai dėkinga, jei atsiliepsite. Juk jau praėjo keletas metų.

mūsų mažoji 1,8 metų moka visą abėcėlę...pati jokio spaudimo nedariau, ir juolab madų nesivaikau ...bet gi negali su vaiku nebendauti kai ji tau rodo knygoj raidę ir klausia "kas čia ?" manau kad čia labai individualu, ji labai rami, atsargi, ir knygos jos mėgiamiausias žaislas...kol vyresnioji būna daržely mažylė išvis nežaidžia su žaislais tik neša man vis skirtingas knygas ir tiesiog reikalauja kad jai pasakočiau kas ten nupiešta, parašyta. Beje taip pat labai mėgsta būti lauke, stebėti paukščius, medžius, vabaliukus, uogytes, suptis sūpynėmis, žaisti smėlio dėžėj, rinkti akmenis.
turim dar ir vyresnę sesę kuriai trys su trupučiu ir nežino nė vienos raidės ...matau kad visiškai nesidomi ir nesistengiu mokinti ...bet ji begalo judri ir nenusėdinti vietoje, žaidimais sėdint išvis sudėtinga ją sudominti. bet daržely mielai lanko šokių būrelį.
tai kažkaip nesijaučiu luošinanti savo vaiką jei jam pačiam kažkas įdomu manau tėvų pareiga stebėti vaiką, jo pomėgius ir parinkti vaikui įdomią veiklą

Pagirtina, manau puikus požiūris - stebėti vaiką ir tiesiog tenkinti jo žingeidumą. Tokiu būdu vaikas mokosi natūraliai.

Ištiesų įdomi tema,nes ir aš nekartą esu susidūrusi su sraipsniais apie anksyvą ugdymą.Bet ne straipsniai mane išprovokavo atlikt nedidelį eksperementą, kurio dėka supratau,kad koks mažas bebūtų vaikelis kiekvienas yra individualus tiek vidum,tiek charakteriu,sugebėjimu kažką įsisavinti ir tai,kad jis jau ir gerokai paaugęs neskiria kompozitorių,ar negroja kažkokiu instrument ir pan., tai nereiškia,kad jis kvailesnis už tą, kuris 3jų metų jau skaito.
Mano draugė(tikriausiai ir buvo susidūrusi su panašia literatūra) dar būdama nėsčia žiaurai lankė klasikinės muzikos koncertus,sakydama,kad to reikalauja joje augantis kūdikis,nes anksčiau tokio didelio poreikio muzikai nejautė;prieš miegą klausydavosi rytietiškos meditacinės muzikos.Jau pagimdžiusi taip pat ištisom dienom grodavo kopakt.plokštelės klasikinius kūrinius ir tą pačią meditacinę muzika ir ji man džiugiai girdavosi,kad jos mažylis del to labai ramus,esą muzika teigiamai veia ir ugdo jo emocinį ir dvasinį pasaulį ir jau 3-5mėn.kūdykis niuniuoja melodijas arba pagal tą muziką alieka ritmiškus judesius.Tačiau man matant(o mes gan dažnai bendraujam)nieko panašaus nepastebėjau.Vėliau tvirtino,jog jie su mažiu skaito knygeles-jis ją stebi ir klausosi lyg suprastų,dėl to jis labai mėgsta vartyti knygeles savarankiškai ir supranta 6-8mėn.vaikas,kad knygutės nevalia plėšyt. Mane tai užvedė,pabandžiau neprievartaudama,žaidimo forma pamokyti savo vaiką(jis 6mėn.vyresnis)užleisdavau visokią muzika-nuo klasikos iki meditacinės,bandžiau sudomint knygelėm,įvairiais žaidimais,tačiau jam jau beveik 2metai ir jis pagal nuotaika daro tik tai kas jam patinka,tai kas jį domina.Kai gera nuotaika gražiai pavarto knygeles,pasivaipo pagal muziką,paploja katues,mėgdžioja kalbėjimą telefonu;o kartais ir suplėšo knygeles,ir atsisako žaisti įkyrius loginius žaidimus. Dar ir dabar bandau kaiko pamokyti,bet gink dieve nieko neprimetu savo vaikui prievarta,bet vnderkindiškų požymių nepastebiu.
Tad manau,kad kiekvienas vaikas turi savo laiką,savotiškų gabumų,kurie atsiskleis kai ateis laikas ir su tėvų pagalbą bei savo valia jis išbandys visas jį dominančias srytis ir jei bus kažkam gabus,kad ir vėliau pradės-pasivys ankstyvuosius moksliukus.
O kap Jūs manot?

Gal nevisai tiksliai išreiškiau savo minti,tačiau visiškai pritriu mamytei pasivadinusiai KUČKUDUK,kad jei vaikas gabus kažkam,turi įgimtą polinkį viskuo domėtis, tai nereikia jam kažko grūsti-jis pats domisi ir vos neprievartauja tėvus jam aiškinti tai kas jį domina,nesvarbu kokio jis amžiaus.O jei neturi jokių įgimtų polinkių, kurie iš kartos į kartą persiduoda, tai sunkiu darbu ir prievarta gal ir galima kokių rezultatų pasiekti, bet nežinia ar tu įpirši vaikui ta dalyką, kuris jam ne prie širdies ,ir ar jis tau ateitį pasakys: Ačiū tėveliai,aš esu laimingas,jūs gerai man patarėt.Iš dalies tai sakau iš savo patirties,nes turėjau savo svajonių,tačiau negalėjau,net patikrinti savo sugebėjimo,nes mano tėvai buvo labai valdingi ir tik jie geriau už mane žinojo,kas man geriau,ir aš bandžiau tik tas srytis kur jiems atrodė geriausios...O rezultate-turiu profesija, kurios nekenčiu,šiuo metu ji net nėra gerai apmokama,kas galėtu būti stimulu...ir esu tokio amžiaus,kai jau vėlu eksperementuoti,nes dabar pagrindinis mano tikslas ne aš pati,bet šeima;augantis mažylis ,kuriuo turiu rūpintis taip,kad nekartot savo tėvų klaidų...

sutinku su daug cia rasiusiu nuomone,manauankstyvas ugdymas yrafgerai,bet su riba ir turi patikti vaikui,one tik mamai,kad ji galetu pries drauges pasigirti,aisku mes visos didziuojames savo vaikais ir tai normalu,bet jei vaikui nepatinka manau ir nereikia grusti per prievarta

kai perskaičiau pirmąją žinutę, iškart prisiminiau vieną užsienietiškam žurnale skaitytą straipsnį panašia tema. tik ten buvo ne apie vaikus, o apie suaugusius, ir kaip jie negali ramiai džiaugtis gyvenimu, nes "visuomenė reikalauja" perspjauti kitus visame kuo tu užsiimi (ne apie profesiją). ir buvo aprašytos tokios situacijos.
-- moteriškė pasigyrė kolegei kad mėgsta megzti. tai ta kolegė sako: "žiūrėk kaip aš nusimezgiau penkių raštų, keturių siūlų megztuką pagal tokią tai tokią techniką, ir su tokiais ir tokiais virbalais." Tai tai pasidarė paprasčiausiai gėda sakyt kad va, o aš tik vaikui šaliką numezgiau.
-- ta pati moteriškė užsirašė į sporto klubą -- kad laiką praleist, kad riebalai neaugtų, ir šiaip -- grynai dėl savęs. tada jinai gavo suprast, kad tiesiog negali sakyt kad sportuoji, jei nenusipirkai naujausios technologijos bėgimo batelių, super-duper aprangos ir nevartoji aukščiausios klasės maisto papildų.
ir ten daug panašių buvo parašyta -- apie sodininkystę, slidinėjimą kalnuose, šokius ir kitokius pomėgius. galų gale buvo pereita prie ankstyvojo vaikų ugdymo. mintis tokia, kad tėvai stengdamiesi vieni kitus perspjaut savo "šūstrumu", vaikosi visokių ten mandrų pedagogikų kad trimetis grotų fleita, keturmetis smūgiuotų kamuolį kaip aukšto lygio futbolininkas ir panašiai. tarp tokių bendraamžių, vėliau septynemtis jaučiasi nevykėliu jeigi jis pvz. dar nemoka plaukti, nežino kaip sukonstruot tikrovišką aviamodelį, nėra grojęs koncerte, vaidinęs spektaklyje ir kt. T.y. jeigu jis turėjo pakankamai įprastą vaikystę ir be viso to apsiėjo, vėliau jaučiasi daug praradęs ir prastesnis už kitus.