as savo sunu vedu i baseina nuo 4men,. visai ne del to,kad noriu jog jisai butu plaukikas ir t.t. paprasciausiai jam tai pramoga pasituskenti vandeny kai matysiu ,kad tai neteikia jokiu dziaugsmo neisim taip pat ir su muzikos pamokelem ar piesimo
Mano sūnui 1 metai ir 5 mėnesiai - jis pažįsta beveik visas raidea, skaičius iki dešimt, nors kalba ir ne daug... Kartais dėl to gaunu pastabų iš kitų mamyčių, kad traumuoju vaiką.... Bet, pamačiusios, kaip jis to išmoko, taip nesakytų. Mes tiesiog žaidžiam Aš visai neturiu tikslo kuo greičiau iš mokyti skaityti ar skaičiuoti, tiesiog jam patinka tokie žaidimai. TAi antrasis mano vaikas ir aš kaip tik stengiuosi neskubinti jo - noriu, kad jis kuo ilgiau būtų mažiukas. MAčiau, kaip greit užaugo mano dukra ir tikrai neketinu jo skubinti greičiau visko išmokti.
Tiesiog, vaikščiojant lauke apie kažką juk kalbate, mes kalbame apie namų skaičius - taip juos ir išmoko. O raides išmoko vartydamas su mumis laikraščius ir ant marškinėlių žiūrinėdamas užrašus. Neketinau jam duoti kaladėlių su raidėmis iki 2 metų, bet dabar tai jo mėgstamiausi žaislai. Žinoma, jis žaidžia ir su mašinom, būgnais ir visokiais kitokiais, bet Knygelės vis tiek dažniau imamos į rankas. Gal tą lemia jo temperamentas Jis nėra ypatingai judrus vaikas.
Jeigu tau vaikas neša knygą, kad skaitytum, negi turiu kišti jam kamuolį, kad lakstytų? Mano vaikas ir padūksta ir tikrai daug mano meilės gauna ir tikrai nemanau, kad jis super gabus vaikas....
Tiesiog, vaikščiojant lauke apie kažką juk kalbate, mes kalbame apie namų skaičius - taip juos ir išmoko. O raides išmoko vartydamas su mumis laikraščius ir ant marškinėlių žiūrinėdamas užrašus. Neketinau jam duoti kaladėlių su raidėmis iki 2 metų, bet dabar tai jo mėgstamiausi žaislai. Žinoma, jis žaidžia ir su mašinom, būgnais ir visokiais kitokiais, bet Knygelės vis tiek dažniau imamos į rankas. Gal tą lemia jo temperamentas Jis nėra ypatingai judrus vaikas.
Jeigu tau vaikas neša knygą, kad skaitytum, negi turiu kišti jam kamuolį, kad lakstytų? Mano vaikas ir padūksta ir tikrai daug mano meilės gauna ir tikrai nemanau, kad jis super gabus vaikas....
na mano principas irgi toks,proto ribose lavinti vaiką ,bet tai dariau normuotai.o apčiuopoiamų davė rezultatų ,tai akivaizdžių.pakolkas turiu du ,,vunderkindus,, pažiūrėsim,ko pasieks mažasis.
pirmagimi nuo dvejų mokinau elementarių matematinių savokų-didelis,mažas,visas spalvas.mokiau pastabumo renkant 5-7 paveikslėlyje skirtumus ir t.t todėl 4m jis skaičiavo iki 10 ,atimti,sudėti sugebėjo,dabar matematika mokykloje-vieni juokai.užsiimdavome tuom laisvalaikiu tarsi žaisdami.
jokiais būdais neverčiau ar specialiai pasodinus nekalėme.nes taip gali nusilpti nervų sistema,vaikas verčiamas mokytis taptų nervingas .
dukrelės mokytoju tapo tetukas.nuo gimimo mergytė buvo begalo ramutė ,gera,tokia neparasta,begalo daug emocijų sukeldavo.tetukas jai daug dainuodavo ,kurdavo dainas.fenomenas buvo akivaizdus.ji suposi ant arkliuko -kiek pamenu 1,10 m buvo-tetukas dainavo lėtai-ji ir suposi lėtai.pakeitė taktą,garsiau ėmė dainuoti-ji suposi daug greičiau.kai tai pastebėjome būtent tyčia taip tete grodavo,eksperimentuodamas-mergytė nė karto nesuklydo.kadangi nuo metų aiškiai kalbėjo,jau dvejų iš teliko sklindant tik melodijai tiksliai pasakydavo,kas dainuos.dabar ji-4.6m bet dainuoja nuolat.nežiūrėjau tų keliais i žvaigždes,nors teko girdėti ,dalyvių vardus žinojau.vakar dukrytė pareiškė,kad žino visas dainas žvaigždūnų.ir nesuklysdama kiekvieno iš jų po 3-4 padainavo.
beviso to,elvina puikiai moka ,,senelės pasaka,, ,,du gaidelius,, pelėda,,ir. t.tturiu pripažinti,kad 7m pirmokas tikrai nemoka nei vieno eilėraščio išraiškingai,ir viso iki galo.dar elvina pažysta dauguma raidžių,rašo mama,adresa,savo vardą.skaičiuoja iki 20 ir kone visus su tuom sudėties -atimties veiksmus moka.prisipažinsiu,mokiau skaičiuoti,bet raidės-nė vienos.tiesiog iš šalies stebėdama broli savarankiškai visko išmoko.ir jai tai malonu.na ir tegu-kad tik daro savo norui ir džiaugsmui
pirmagimi nuo dvejų mokinau elementarių matematinių savokų-didelis,mažas,visas spalvas.mokiau pastabumo renkant 5-7 paveikslėlyje skirtumus ir t.t todėl 4m jis skaičiavo iki 10 ,atimti,sudėti sugebėjo,dabar matematika mokykloje-vieni juokai.užsiimdavome tuom laisvalaikiu tarsi žaisdami.
jokiais būdais neverčiau ar specialiai pasodinus nekalėme.nes taip gali nusilpti nervų sistema,vaikas verčiamas mokytis taptų nervingas .
dukrelės mokytoju tapo tetukas.nuo gimimo mergytė buvo begalo ramutė ,gera,tokia neparasta,begalo daug emocijų sukeldavo.tetukas jai daug dainuodavo ,kurdavo dainas.fenomenas buvo akivaizdus.ji suposi ant arkliuko -kiek pamenu 1,10 m buvo-tetukas dainavo lėtai-ji ir suposi lėtai.pakeitė taktą,garsiau ėmė dainuoti-ji suposi daug greičiau.kai tai pastebėjome būtent tyčia taip tete grodavo,eksperimentuodamas-mergytė nė karto nesuklydo.kadangi nuo metų aiškiai kalbėjo,jau dvejų iš teliko sklindant tik melodijai tiksliai pasakydavo,kas dainuos.dabar ji-4.6m bet dainuoja nuolat.nežiūrėjau tų keliais i žvaigždes,nors teko girdėti ,dalyvių vardus žinojau.vakar dukrytė pareiškė,kad žino visas dainas žvaigždūnų.ir nesuklysdama kiekvieno iš jų po 3-4 padainavo.
beviso to,elvina puikiai moka ,,senelės pasaka,, ,,du gaidelius,, pelėda,,ir. t.tturiu pripažinti,kad 7m pirmokas tikrai nemoka nei vieno eilėraščio išraiškingai,ir viso iki galo.dar elvina pažysta dauguma raidžių,rašo mama,adresa,savo vardą.skaičiuoja iki 20 ir kone visus su tuom sudėties -atimties veiksmus moka.prisipažinsiu,mokiau skaičiuoti,bet raidės-nė vienos.tiesiog iš šalies stebėdama broli savarankiškai visko išmoko.ir jai tai malonu.na ir tegu-kad tik daro savo norui ir džiaugsmui
Labai gera tema Esame mamos ir tikrai norime savo vaikuciams viso ko geriausio As netgi neskaitau tokiu temu kaip ar tavo vaikas jau skaito, ar tavo vaikas jau kalba ir panasiai. Man tiesiog neidomu kas nuo kada pradejo skaityti, rasyti ir skaiciuoti. Nes zinau, kad mano vaikas yra kitoks nei kiti vaikai, jis galbut ismoks puse metu veliau daryti viena ar kita dalyka, bet zinau, kad ateis laikas ir ismoks. As tikrai nesedesiu ir nesuksiu sau galvos, kad esu nevykusi, nes mano vaikas nedaro to ir ano, o va kaimynu daro ta ir ana, bet yra dar net jaunesnis. As dziaugiuosi kiekvinu nauju zodziu istartu mano sunaus, kad jis skaiciuoja belekaip 1..2...6 Kad dar normaliai nekalba nei viena is kalbu, o jo gyvenime yra jos dvi, nes gyvename uzsenyje. As paprasciausiai zinau ateis laikas jis ir skaiciuos ir rasys ir skaitys... Visa tai jam dabar tik zaidimas, kuri jis dabar nori zaisti arba ne
Aš irgi visaip pagalvoju...
Vieną dieną galvoju, kad lai vaikai turi vaikystę, kitą - kad reiktų paspausti.
Tačiau "turėti vaikystę" kiekvienam atrodo vis kitaip. Vienas lakstė dviračiu, tai jam atrodys, jog ta "vaikystė" yra laisvas lakstymas dviračiu, kitam - karstymasis po medžius, trečiam - sėdėjimas daugiabučio kieme.
Aš labiau norėčiau tikslinio laiko praleidimo. Kad pamankštint protą. Žinau vaiką, mokomą pagal Gleną Domaną. Jau trijų metų jis lenkė kai kuriuos pirmokus. Atrodytų, priimtina man būtų. Tačiau aš juk negaliu ištisai jį mokyti iki pirmos klasės, turiu dirbti, gyventi ir savo gyvenimą. O sunkiausias klausimas man kyla tada, kai vaikas ateina į pirmą klasę - jis juk daug pranašesnis žiniomis. Tik va, problema - kur tas žinias pritaikyt? Pagal kokią programą toliau gilinti tas žinias? Man atrodo, taip vaikas papuola į savo tėvų paruoštus "spąstus" - jam nėra kas veikt, metus, du... aptingsta, gal išpuiksta... ir atsilieka nepataisomai.
Aš atėjau į pirmą klasę nemkėdama skaityt, rašyt, nelankius darželio. Kai kurie jau rašė. Jie tyčiodavosi iš manęs, kad dar nemoku. Tačiau juk programa buvo nuosekli, ir aš išmokau. O tie, kurie jau mokėjo, "užmigo ant laurų". Gal ir jų tėvai.
Atrodytų, kad viso labai ankstyvojo ugdymo moralas būtų toks: jei pradėjai, tai ir varyk. Varyk kokius 20metų. Nes prapulsi, praradęs sistemą.
Na, sakykim, mano vaikas trijų išmoksta skaityt, 4 - rašyt, eksternu baigia vidurinę kokių 13-14 metų.. Kur man tą vaiką dėti??? Į universitetą? Įdomu, koks jo grupėj psichologinis klimatas būtų... profesorius vaiko veidu...
Nemanau, kad Lietuva tam jau "priaugus"...
Vieną dieną galvoju, kad lai vaikai turi vaikystę, kitą - kad reiktų paspausti.
Tačiau "turėti vaikystę" kiekvienam atrodo vis kitaip. Vienas lakstė dviračiu, tai jam atrodys, jog ta "vaikystė" yra laisvas lakstymas dviračiu, kitam - karstymasis po medžius, trečiam - sėdėjimas daugiabučio kieme.
Aš labiau norėčiau tikslinio laiko praleidimo. Kad pamankštint protą. Žinau vaiką, mokomą pagal Gleną Domaną. Jau trijų metų jis lenkė kai kuriuos pirmokus. Atrodytų, priimtina man būtų. Tačiau aš juk negaliu ištisai jį mokyti iki pirmos klasės, turiu dirbti, gyventi ir savo gyvenimą. O sunkiausias klausimas man kyla tada, kai vaikas ateina į pirmą klasę - jis juk daug pranašesnis žiniomis. Tik va, problema - kur tas žinias pritaikyt? Pagal kokią programą toliau gilinti tas žinias? Man atrodo, taip vaikas papuola į savo tėvų paruoštus "spąstus" - jam nėra kas veikt, metus, du... aptingsta, gal išpuiksta... ir atsilieka nepataisomai.
Aš atėjau į pirmą klasę nemkėdama skaityt, rašyt, nelankius darželio. Kai kurie jau rašė. Jie tyčiodavosi iš manęs, kad dar nemoku. Tačiau juk programa buvo nuosekli, ir aš išmokau. O tie, kurie jau mokėjo, "užmigo ant laurų". Gal ir jų tėvai.
Atrodytų, kad viso labai ankstyvojo ugdymo moralas būtų toks: jei pradėjai, tai ir varyk. Varyk kokius 20metų. Nes prapulsi, praradęs sistemą.
Na, sakykim, mano vaikas trijų išmoksta skaityt, 4 - rašyt, eksternu baigia vidurinę kokių 13-14 metų.. Kur man tą vaiką dėti??? Į universitetą? Įdomu, koks jo grupėj psichologinis klimatas būtų... profesorius vaiko veidu...
Nemanau, kad Lietuva tam jau "priaugus"...
pritariu naitui.
teisybe...pamokymu, knygu ir visokiu kitokiu protingu tetu yra milijonas, daug kas sako, kaip geriau aukleti vaikiuka, aukleti nuo pat pirmuju to vaisiaus uzsimezgimo dienu, bet isties, kurgi riba?! jei taip ir vadovautis visa medziaga apie ugdyma ir pan, panasu, jog laiko gyventi neliktu ne tik mamai, bet ir vaikui... nuostabu ir butina su vaiku uzsiimti, bet reikia nepamirsti ir ugdyti vaisko savarankiskuma, tiesa, ne vien tik uzimineti stengiantis idiegti to gerio kuo daugiau, bet ir leisti mazyliui paciam ismokti zaisti, su savimi uzsiimti ir susigalvoti veikos, zodziu, ugdyti savarankiskuma!
Dabar užmėtykit mane akmenim, nes tikrai nepasakysiu, nei kur, nei kada, bet teko skaityti, kad vaikai, per anksti išmokę simbolių (raidės, skaičiai yra tik simboliai) turi labai skurdžią vaizduotę. Lyg tai kažkokia smegenų sritis nustoja vystytis ir pradeda vystytis ta, kuri atsaknga už simbolių svokimą. Tikrai negaliu duot galvos nukirst dėl šitos informacijos, bet savo vaiko neskubinsiu. O dainuot su vaiku, šokt, plaukt ar terliot dažus rankom - būtinai, nes ir man smagu, ir vaikams paprastai tai patinka. Va ir bus lavinimas. O gal netgi duosiu kokį dailės albumą suplėšyt, tipo, dailės istorijos pamokinsiu
Aš manau kad vaikystė yra tai ką vaikas nori daryti pats. Nori žaist - žaidžia, nori vartyt knygą - varto, nori važinėt dviračiu - važinėja, žiūri televizorių, padeda mamai plaut indus, tvarkyt kambarius, laistyt gėles, padeda prižiūrėt broliuką ir t.t. , bet jis viską daro pats t.y. savo noru niekieno neverčiamas. Kai jam niekas neliepia: susitvarkyk kambarį, pažiūrėk brolį, padaryk tą ar aną. Kai ant jo isteriškai nešaukiama dėl to, jog išliejo pieną, pabėrė ryžius, atsikėlęs nepasiklojo lovos ar nesuvalgė pietų. Pritariu tai nuomonei, kad viskas ateina su laiku ir vaikas išmoks ir skaityt ir rašyt ir jei reikia - kalbėt keliom kalbom ir nieko nereikia daryti prievarta. Mes dar neturim trijų metukų, o mokam skaičiuot iki keturių, pažįstam raudoną, žalią ir geltoną spalvas, bet nieko nemokinau specialiai. Viskas žaidimo forma. Kaladėlias suskirstau į spalvas. Kelias pasiimu į rankas ir sakau: šita raudona, padėk į tos pačios spalvos krūvelę, šita žalia ir t.t. Skaičiuot mokomės ant pirštukų t.y. kiek metukų: du, o tuoj bus trys arba kiek šeimos narių: tėtė, mama, Ignukas ir broliukas - keturi. Ir jei vaikas nenori tai būna kad ir mėnesį nužsimenam apie skaičius ar spalvas. Ir manau kad prievarta nieko nepasiekiama, tik vaiko nenoras tokiem dalykam didėja ir jei kas sakys visai ne: mano vaikas taip ir taip, nes aš jam liepiu tai žinokit, kad visa tai iš baimės, o kai vaikas pradeda bijot tėvų tai jau tikrai nėra gerai.
Aš pati taip auklėta(na, ne su baime, su laiminga, nerūpestinga vaikyste):ir baigiau mokslus nė kiek neblogiau už kitus gal net geriau už daugumą ir nedingo noras mokytis ir tobulėt toliau. Todėl džiaugiuos, kad turiu tokius tėvelius.
Beje, iš pagarbos jiems aš ir dabar vadinu juos tėveliu ir mamyte ir man visai negėda kaip kad kai kuriems.
Aš pati taip auklėta(na, ne su baime, su laiminga, nerūpestinga vaikyste):ir baigiau mokslus nė kiek neblogiau už kitus gal net geriau už daugumą ir nedingo noras mokytis ir tobulėt toliau. Todėl džiaugiuos, kad turiu tokius tėvelius.
Beje, iš pagarbos jiems aš ir dabar vadinu juos tėveliu ir mamyte ir man visai negėda kaip kad kai kuriems.
QUOTE(naitas @ 2007 01 18, 21:09)
Atrodytų, kad viso labai ankstyvojo ugdymo moralas būtų toks: jei pradėjai, tai ir varyk. Varyk kokius 20metų. Nes prapulsi, praradęs sistemą.
Man iskilo lygiai tokia pat mintis... Apie ta Gleno Domeno mokyma. Nors juo labai nesidomejau, bet kai apie ji kalbama, minimi kudikiai ir vaikai iki kokiu 3 metu... o kas tada..? Ar tada nebuna dar blogaiu... pvz., 5 metus aktyviai sportuojate, o po to visas sportas - iki parduotuves ir atgal... taigi raumenys ims virst riebalais, prasides sanariu problemos taip ir su tuo nenaturaliu ankstyvuoju ugdymu. Iki mokyklos vaikas vaikas mankstins smegenis, o mokykloj.... jie atrofuosis As netaikau jokiu metodu Duodu kurybos laisve Dabar, pavyzdziui man uz nugaros karpo balta popieriu, daro "sniega" Manau piesdamas, karpydamas, klausydamas muzikos ir knygeliu vaikas pakankamai ugdosi
QUOTE(arturaslietuvis @ 2005 06 14, 18:21)
Labai dažnai į toki kolektyva atėjęs vaikas tiesiai i pirmą klasę atima daug mokytojos darbo laiko ir jėgų, kol sugeba susivokti, kad čia jau kitos žaidimo taisyklės, nei kieme ar namie, yra ir kiti vaikai, į kurių poreikius taip pat reikia atsižvelgti.
Nesutinku Turiu pvz: tiesiai į pirmą klasę ir viskas gerai netgi geriau už tuos kurie atėjo iš paruošiamukų. Čia priklauso nuo pačio vaiko kaip jis supranta ir skiria aplinką (be abejo čia turi prisidėti tėvai). Tingiu giliau diskutuot
Gal kitą kartą
mano vaikui du metai ir mes einam į muzikos mokyklėlę. Vaikas greit įsisavina judesius, šoka, dainuoja (savo melodija ir kalba...arba daunuoja visus žodžius kokius moka), čia nedresūra, bet malonus laiko praleidimas. Dar planuoju vesti į baseiną, ne tam, kad išmoktų anksčiau už kitus plaukti, o tam, kad imunitetas būtų stipresnis. Tačiau bet kokia veikla turi patikti vaikui, jei vaikas raukysis, nesiverž ir nesišypsos - tikrai į tokią veiklą nestumsiu....