Ankstyvas ugdymas, man primena "ziurkiu lenktynes". Kuris vaikas greiciau ismoks skaityt, rasyt, grot smuiku, pabaigs mokykla, aukstaja, apsives, i kapus nueis... ;D Visa tai - tustybe ir tik tevu noras "atsigriebti" ant savo vaiku, gal kokiu kompleksu pasekme ? Juk dazniausiai to reikia ne vaikuj, bet tevam. Tiesa istorija knieti panasiais pavyzdziais, kai tik tevu verciami vaikai pasieke kazkokiu aukstumu, pvz Paganinis. Bet man, asmeniskai nesvarbu, kad mano vaikas butu "paganiniu", man svarbu, kad jis butu laimingas. Sito nesuteiks joks ankstyvas mokymas, jokia aukstoji. Galu gale laikausi nuomuones, kad mokintis niekad nevelu. Pvz. Lomonosovas buvo savo klaseje vyriausias, taciau kazkodel apie jo klasiokus nieko nezinome...
Daznai vaikai patys "ore" pagauna zinias, kurios jiems idomios, ar reikalingos. Mano sesuo pati ismoko skaityt dviem kalbom, as kartais tik jos klausiama pasakydavau raides pavadinima, o va skaiciuot neperprato, nors labai stengesi mano tevas ir visaip ja mokino. Taip ir liko, dabar mokykloje labai gabi kalbom, nuostabiai raso rasynius, bet matematika nesiseka visikai.
As uz ankstyva ugdyma ! Uz toki, kuris suteikia vaikuj pasitikejimo savimi, ismoko gerbti ir myleti artimuosius, moko dziaugtis balom ir saules spinduliais, pastebeti sliauzianti vabala ant tako, ir ji apeiti, skirti braskiu ir zemuogiu skoni, uzmerktom akim............
VALIO VAIKYSTEJ !!!