Ankstyvasis ugdymas - kur riba?

[quote=laukinukė,2010 02 26, 17:12]

Šiandien ypač žavimasi ugdomąja ir lavinamąja veikla. Lavinamosios užduotys, ugdomosios pratybos, pyplių anglų kalbos mokyklėlės ar panašūs suaugusiųjų „išradimai", pavadinti „mokymusi žaidžiant", iš tiesų yra mokymasis, o ne žaidimas! Tikrasis žaidimas prasideda tada, kai vaikas pasislepia nuo mūsų, suaugusiųjų, būna savo pasaulyje, pats kuria žaidimą.

Riba yra ten, kur baigiasi vaiko noras žaisti - mokytis ir tai yra individualu. Vaikas nenorėdamas tikrai nieko neišmoks. Ir jei vaikas nori ir geba, tai tokių mamų, kurios užsiima su vaiku tikrai nereikia smerkti. O norinčių ir gebančių yra labai daug vaikų, tik kai kurie tėveliai labiau savimi užsiėmę

Sveikos paskaičiau temelę prisipažinsių ne viską bet pasakysiu ir savo nuomuonę ir su iškilusia problema pas mus kuri neramina gal mamytės kurios turi jau tokių vaikučių ir galės mane paguosti ar nuraminti ar kažką pasiūlyti.

Aš iš tų mamyčių kurios visai neskatina savo vaikų mokytis. Vyresnėlis nuėjo į pirmą klasę vos sugebėjo skaičiuoti iki 10 apie raides patyliu. Į mokyklą atėjo vienas iš prasčiausių nieko nemokėdamas. daugiau kaip pusė vaikų jau skaitė ir laisvai skaičiavo. Iš pradžių buvo sunku bet po pirmo pusmečio persilaužė ir pralenkė visus mokytus. Tai čia apie pirmagimį kuris visiškai normalus vaikas dabar mokosi vidutiniškai ir viskas su juo gerai. Problema su mažuoju nu ne toks jau ir mažas 8 metai dabar. Jo lygiai taip pat nieko nemokinau nei skaičiuoti nei skaityti. Visiškai nerūpestinga vaikystė. Kai buvo visai mažiukas iš pilnos kuprinės žaislų kurių minimum 20 jis žinodavo kiek ko trūksta nu čia nesureikšminau apstulbino kai buvo 4metukų visiškai nemokytas vaikas skaičiuoti net iki 10 atsivertęs maximos žurnaliuką pradėjo vardinti kainas su centais tada dar ir nesureikšminau ir nekreipiau dėmesio sakiau gal visi vaikai lengviau supranta kainas. Pirmoje klasėje jis gryžta namo ir pareiškia kad jam nieko nereikia daryti namų darbų iš matematikos nes jis ir šiaip viską moka. Supykau, sakiau tik nereikia užmigt ant laurų jei toks šustras suksaičiuok man neatsimenu daviau kažkokį nesudėtingą uždavinį iki 100 kad sudėtu jis iš manęs nusišaipė ir iškarto pasakė atsakymą Nu gerai reiškia reikia vaiką nugesinti duodu sudėtingesnį veiksmą bet jau kad gautusi virš šimto jis ir vėl iš manęs nusišaipė Gerai situacija aštrėja duosu veiksmą su sudėtim ir atimtim gaunant jau šimtais deja ir vėl jis mane padėjo į vietą, man prireikė net kalkuliatoriaus nes suspiainiojau pati Dabar situacija tokia kad jis skaičiuoja viską kas tik įmanoma jam tai žaidimas. Sudėtis ir atimtis čia tik lengva mankštelė dabar skaičiuoja kiek reikia kg čili pipirų kad kokio ilgio gautusi surišti pynę, kiek reiktu išleisti man pinigu kad gaučiau stiklinių rutuliukų ir jis turėtu pilną kolekciją. Sudėtis jau jam per lengva pradėjo viską dauginti ir dalinti. Viskas vyksta mintinai su maximum 10s pertrauka. Viskas būtu gerai smagu bet jis dabar eist tik į antrą klasę jis labai nusimena kai mokytoja jam net atsakinėt jau draudžia per matematiką, jam per silpnas kursas pagal jo sugebėjimus. Nenoriu kad kad jis apleistu savo sugebėjimą ar dėl to jaustusi nelaimingas. Bijau kad ir pati jei jis tokiais tempais vystysis nebesugebėsiu paaiškinti apie sudėtingesnius veiksmus

Mamytės kurios mano kad jei anksti pradės mokyti tai bus labai super manau pačios save apsigauna. Paskui gali susidurti su problema kad paskui vaikas praras bet kokį susidomėjimą arba jausis nelaimingi dėl to kad į juos nebekreipia dėmesio mokytojai nes jie ir šiaip viską moka. Patikėkit manim su kokiom ašarom maniškis gryžta jei jam neleido pasireikšti arba kaip jam nuobodu kai jis kontrolinį darbą padaro per 20minučių. Kai maai kad vaikas pradeda jaustis kur kas laimingesnis namie nes su juo žaidžiam matematinius žaidimus. Aš asmeniškai esu prieš ankstyvajį ugdymą nebent pats vaikas to nori. Aš savo mažiuko tikrai nieko nemokiau, man tai buvo naujiena. Jei vaikas gabus jis kuo puikiausiai atėjus tam laikui visko išmoks. Dičkis nieko nenorėjo mokytis nei raidžių nei skaičių bet atėjus laikui viską išmoko savaime ir jautėsi dėl to laimingas.

Mieloji Sniege4,

jūs gal kiek per daug absoliutinate. Nereikia nei kategoriškai nemokyti, nei perlenkinėti lazdą mokant vaiką. Bet mūsų 21 amžius tiesiog reikalauja iš vaikų kad jie vystytųsi sparčiau nei mūsų karta ar seneliai. Todėl nieko nedaryti, ir laukti kol pasireikš neeilinis talentas (o Jūsų mažylis, kaip supratau iš pasisakymo, toks ir yra) - tai ne mūsų kelias. Mes turime skatinti vaiko vystymąsi, turime jį stebėti nuo ankstyvo amžiaus ir pastūmėti jį tuo keliu, kokį įžiūrime jo polinkiuose ir gebėjimuose (o ne tokį, kokį patys esame jam sugalvoję).

Vaikai yra laimingi, kai mato tėvų domėjimąsi jų pasiekimais, tik viską reikia daryti su saiku. Paprasti, ne išskirtiniai gabumai plius suaugusiojo išmoningai pasiūlyta motyvacija plius paties vaiko darbštumas/užsispyrimas/suinteresuotumas - ir štai mes turime tą kūrėjų ir atlikėjų, mąstytojų ir puikių organizatorių, išradėjų, gerų vadybininkų sluoksnį, kuris yra visuomenės progreso variklis. O genijai? Jie tikrai reikalingi, ir, sako, jų kaskart gimsta vis daugiau ("indigo vaikai"). Bet genijų yra vienetai. Ir jie yra ne mūsų nuopelnas. Bet kaip jausis tas paprastas vaikas, pakliuvęs į pirmą klasę, kai 20 proc. vaikų yra "indigo". Čia pateiksiu savo giminaitės pavyzdį: vaikas gimė vyresnių tėvų šeimoje, vienintelė ir labai laukta dukra. Nuo mažens pasireiškė dideli gabumai ir puiki atmintis. Nuo antros klasės jau vaikai ją pravardžiavo "kompiuteriu". Maždaug 7 klasėje ji pradėjo blogai mokytis, nes "visi vaikai mokosi normaliai, ir tik jai vienai vis dešimtuko reikia". Atsiėmė mama ją iš tos mokyklos, atidavė į gimazinio lygio. Vaikas laimingas, nes ten visi mokosi dešimtukui, visiems jo reikia. Apie ką byloja šitas pavyzdys? NEAUGINKIME VIDUTINYBIŲ. Ar jūs norėtumėte, kad jūsų vyresnysis šalia mažojo jaustųsi kaip vidutinybė? O juk tikrai ateis laikas, kai jis mažiui pradės pavydėti....

Gerai o tada klausimas kiek vaikų praranda susidomėjimą paskui mokytis nes pirmą pusmetį jiems pasidaro nebeįdomu mokytis nes visą šitą kursą jie moka. Jei vaikas gabus ir patinka jam mokytis gerai jis kabinsis į mokslus bet tas kuris pritingi tikrai praras susidomėjimą mokslais ir viską apleis nes galės tinginiauti jam nereikės stengtis pasivyti kitus.
O kas liečia mano šeimą tai vyresnėlis labai puikiai suvokia kad mažius daug pranašesnis už jį ir jis to nepavydi jis tuom naudojasi mažių išnaudoja kaip skaičiavimo mašinėlę. Dabar pamokino anglų kalbos nes jis labai puikiai ja kalba ir pasišneka broliukai angliškai Tiek vienam tiek kitam tas naudinga, dičkis lavina savo sugebėjimus, o mažius mokinasi Nežinau gal kada pradės pavydėti bet stiangiamės kad ir koks gabus mažius vaikų neišskirti taisyklės namie abiems vienodos. Po kolkas dar nėra LT pakeista mokymo programa labai gaila kad atskira yra programa silpniems vaikams, o apie gabius nepagalvota. Po kolkas tik Vilniuje yra įkurta tokia mokykla gabiems vaikams, o Kaune po kolkas net mokyklų tokių nelabai yra kur būtu atskira programa daug stipresniems vaikams geriausias varijantas yra gimnazija.

siulyciau ieskoti jusu mazajam kitos mokyklos, o jei jau po laiko tai reikejo ieskot kitos mokyklos.. ne visos mokytojos yra tokios atbukusios, kitos si bei ta nusimano apie gabius vaikus ir juos skatina..
ir jusu atvejis nieko bendro su ankstyvu ugdymu neturi, tiesiog gime gabus vaikas ir tiek....
toliau jau tevu darbas auginant gabu vaika pasieskot budu ir visu imanomu priemoniu kad palaikyt gabumus, o ne slopint juos

vaikas turi augti savo ritmu

Kartais man atrodo, jog tėvai labai jau persistengia su tuo ugdymu, iš mažiukų neaišku ką nori padaryt, vietoj to, kad jie augtų kaip normalūs maži vaikai viskas turi būt su saiku ir savo vietoj, manyčiau

na man perzengti ribu su ankstyvuoju ugdymu tikrai negresia pati nesu labai gudra, tai nemanau kad is vaiko vunderkinda galeciau padaryti

Manau Jums reikėtų perskaityti knygą apie indigo vaikus....galbūt Jums pačiai daug kas susideliotų į vietas...šiuolaikiniai vaikai "laužo" visas tradicines nusistovėjusias metodikas....Lietuvoje kažkaip labai mažai apie tai kalbama, ir žiūrima į tai atsainiai ar netgi priešiškai, tačiau užsienyje yra nemažai literatūros,netgi garsūs vaikų psichologai pripažysta kad indigo vaikų reiškinys tikrai egzistuoja...o kaip mes mamos i savo tokius vaikus pažiūrėsim (dvasiškai ar moksliškai)priklauso nuo mūsų pačių

mano vyresnelei jau septuneri,bet mokytis ziauriai nenori. bandom pazint raides, skaiciu, bet veltui uz pusmecio ridensimes i mokyklele, tik nezinau kaip ja sudominti. turiu maza velniuka namuose

tėvai turi ugdyti vaiką, ir reikia žinoti, kaip ugdyti, t.y. žinoti, kas tinka vaikams vienokio ar kitokio amžiaus tarpsniui. kas moko anksti vaiką skaityti, skaičiuoti nenatūraliai - tai yra žalojimas, o ne ugdymas.

o mamos, kurios sako, kad vaikas turi augti savo ritmu, neatiminėti iš jo vaikystės ir pan., tai taip paskui ir gaunasi žiauri statistika, kad tėvai su savo vaikais praleidžia maždaug 7 min. per parą....