Ankstyvasis ugdymas - kur riba?

Taip cia parasyta buvo labai puikiai..
Nes dazniausiai tose mokyklelese mokoma grieztai pagal ugdymo programa

Ir visai neskirema laiko ismokinti vaikus bendrauti, draugauti, grazei draugiskai viska daryti..
Tai paliekama patiems vaikams issisprest
Nuo ko manyciau reiketu visam vaikuciu ugdyme labiause pradet .. to nera, gal musu visuomene todel ir nebemoka bendraut - tik riejasi..

Mes su suneliu turime patirties is 3-ju mokykleliu, nes norejome isbandyti kelias ir atrasti kas labiausiai tinka ir patinka. Atsakant i sia minti galiu patvirtinti, kad ne vienoje mokykleleje vaikai NERA MOKOMI tarpusavyje bendrauti, kadangi tam visiskai nera laiko- yra grafikas, yra metodikos, yra pamokos tempas ir reikalavimai. To vaikai visur privalo laikytis, o ne zaisti tarpusavyje ar linksmintis. Pradzioj as taip pat maniau, kad musu vienturciui "bus proga laveti, o svarbiausia- pabendrauti su kitais vaikais, nes labai retai turi tokia galimybe". Bet maziukams mokyklelese nelabai kas leidzia pabendrauti tarpusavyje, o uzsimezganti linksmuma stengiames tuoj pat "nukirsti", nes tik minute nesudrausi, ir jie jau krykstaus ir linksminsis tarpusavyje viska pasaulyje uzmirse ir "nebus tvarkos ir drausmes per pamoka!"..
Man daznai vaiku tuomet gaila, ypatingai vienturciu. Jie ateina is suaugusiuju aplinkos (seimoje), susitinka su bendraamziais is SAVO planetos, bet bendrauti ir kalbeti tarpusavyje SAVO kalba draudziama.. Cia panasu kaip priristam suniui padeti matomoje vietoje aromatinga kaula per nepasiekiama atstuma.
Gerai, jei vaikas letas ar nedrasus is prigimties, tuomet jis ramiai prasedes visa laika mamytei ant keliu, galbut reaguodamas i tai, kas vyksta pamokoje, o gal ir nelabai.. Bet mokykloje mokytojai tokiu ramiu vaiku bus patenkinti, net jei vaikas ir neisijungia i pamokos veikla, bet jis "netrukdo(!) vesti pamokos" (kas daznai mokytojai yra SVARBIAUSIA).
O jei vaikas is prigimties judrus ir aktyvus? Jam sedeti valanda ramiai ir dalyvauti pamokoje pagal taisykles tampa tikru isbandymu, tuo labiau kad ipusejus uzsiemimams ir issekus "kantrybes, demesio ir paklusnumo" rezervui (kuris tokiame amziuje yra 20 minuciu!) ausyse kaip sugedusi plokstele pradeda skambeti mamytes ir mokytojos vis labiau piktejantys "sakau sedek ramiai! nebegiok! sedeek ramiaai!!! nebegioook!!!! sed..." Koki tuomet prisiminima ir nuotaika vaikas ir jo mamyte issinesa is pamokos??
Suprantu, kad galima sakyti, jog mokykloje vieta mokytis, o zaisti su vaikais reikia kieme.
Bet ar tai galioja ir judriesiems dvimeciams-trimeciams??
Po 2-ju metu nuolatinio ivairiu mokykleliu lankymo pradejau vis labiau abejoti, ko daugiau gavome- naudos ar vistik zalos.. Labiau atradome.. ar labiau praradome..
Ismokome to ir to.. bet kiek kartu teko susipykti, nes elgesi "per linksmai, ne pagal taisykles"..
Turbut pastebejote, kad visur mamytes su naturaliai(!) labai judriais tokio amziaus vaikuciais (ypac berniukais) mokyklelese isbuna labai trumpai, ne daugiau 2 menesius? Pavargsta drausminti ir tramdyti savo gyvybinga "saules zuikuti", pavargsta nuo streso, nuo pasipiktinusiu letu vaikuciu mamyciu, aukliu, mokykleles mokytoju zvilgsniu ir komentaru..
Po kurio laiko ziurek pamokelese sedi tik ramaus leto temperamento vaikuciai arba tie, kuriuos vedzioja aukles (kuriu vaikai daznai bijo ir del to klauso)?
Labai norisi vaikuti lavinti, bet ar tikrai butina sprausti i grieztus remus jau nuo tokio amziaus? Ar TIKRAI tai NEzalinga?!
Ar mokykleliu metodika skirta tik letiems dvimeciams/trimeciams?
Ar tokiame amziuje jau privloma pilnai suvokti, kas tai yra PAMOKA ir kad i ja reikia ziureti rimtai, solidziai ir atsakingai vykdyti nurodymus? Ar jie JAU gali tai suvokti?
Ar galima taikyti ta pacia metodika SKIRTINGO temperamento mazyliams?!
O gal tokiame amziuje galetu buti klases ir metodikos, suskirstytos pagal vyraujanti tokio amziaus vaikuciu temperamenta, pvz: ~Ramaus temperamento klase ir ~Judraus temperamento klase, su tinkama metodika?
Tuomet nesipiktins mamyte su ramiai ant keliu sedincia dukryte, o ir lakstantys "saules zuikuciais" su mamytem bus laimingi? Maziau reikes piktintis, stresuoti, daugiau laiko ir galimybiu bus LAVINTIS!
Ir uzaugusi nauja karta nebepaveldes savo tevu kartos tradicijos RIETIS ANT KIEKVIENO KAMPO..

Gal kas zinote, kaip sitas klausimas sprendziamas Vakaru salyse?

Vis dar ieskau atsakymo, skaitau knygas ir klausausi paskaitu ankstyvojo ugdymo vaiku psichologijos klausimais...
O gal kas jau zino atsakyma??..

Silciausi linkejimai atsakymu ieskancioms susirupinusioms mamytems :)

nezinau nezinau .... as vyresne, dukrai 19, bandziau kazkada ir ten vesti ir to mokyti.... viskas niekai, nes ji intuityviai visko atsisake - sokti nebegalejo, nes susirgo inkstu liga, kitko nebegalejo, nes gavosi tas pats tik kitaip, kol su gydytoja nepasitariau - pasake NEVERSKITE PER PRIEVARTA, ji sugalvos kaip atsisakyti, jei to nenori-labai pasitiki savo pasamone ir ji issprendzia problema (pasveiko nuo inkstu nepakankamumo iskart)... galiu pasakyti, kad tai buvo ypac sunkus vaikas, viska sprende pati, net kokia mokykla nuo 5 klases lankyti, jei tetis pasake "lankysi dabar ta, nes ji prestizine" baigusi 4 klases sudegino visus savo dokumentus - protestas. Kai nusispjoviau ir pradejau ja palaikyti, (vah vah vah, kiekvienam tiek stiprybes-ja 3 kartus 12 klaseje ismetinejo is mokyklos, o ji tik saipesi), baige ta mokykla kuria issirinko pati visu geriausiai - " pakeliau mokyklos reitinga, nes tau to reikia, man nereikia", dabar universitete kuri issirinko... kai laike valstybinius ekzaminus tylejau kaip pele po sluota, galvojau bus pilnas pravalas..... maziau 90 negavo, kai paklausiau, kaip tu sugebejai ???? -"visiski niekai, o mokyklai duodu 10 balu, kad patikejo, kad sugebesiu"

labai gera tema, jau norejau ja uzvesti, bet gerai, kad viska perziurejau ir ja radau. Taigi, mano dukriukui jau metukai Judri, protinga mergyte, jau vaiksto pati ir t.t. Bet mes nelankeme ir nelankome jokios mokyklos
Ir stai pastaruoju metu man neduoda ramybes klausimas - ka mes praradome, kad nelankeme siuos pirmuosius metus? Kartais pasijauciu prie kitu mamu, kurios veda i kelias mokykleles savo atzaleles kaip ne visiskai gera mama, tarsi savo mergytes neugdau, nelavinu, t.y. tarsi mes kitokios, ne taip kaip visi...
Bet mes puikiai sokame, tupciojame, linguojame ir krykstaujame tik isgirde bet kokia muzika, katuciu plojame, "koses verdame", knygeles skaitome ir t.t., ir t.t. namuose...
Tad is tiesu - kur ta riba? Ar sios mokyklos tai tikrai kelias i genijus, vunderkindus? Kodel vaikas turi ismokti skaityti budamas 4 metu? KODEL? Kam viso to reikia? Ar tures kazkokios lemiamos itakos jo tolimesniam protiniam vystymuisi, jeigu vaikas ismoks skaityti kaip ir 99 proc. vaiku - mokykloje...Gaila, bet nerandu jokios psichologu/mediku. t.y. specialistu informacijos arba tyrimu, padarytu siuo klausimu.
Galbut labai daug prarandame, atvesdami vaikus i mokykla nemokancius skaityti, groti, sokti ir pan. Nezinau, todel tiek ir rasau klausimu.
Mano nuomone, mes vaikus darome ikaitais savo neissipildziusiu svajoniu, nelankytu bureliu. Mano nuomone, seimose lai vyrauja santarve, grazios emocijos, turiningas laisvalaikis su vaikuciais, zaidimai ir t.t., ir musu vaikai puikiai augs ir viska ismoks laiku, be specialiu metodiku ir visokiu kitokiu "issidirbinejimu".

Mokyklos gerai, nesu pries jas. Be to, kazkam tai ir verslas neblogas...

as esu is tu, kurioms ankstyvasis ir ikimokyklinis ugdymas yra verslas galiu Jus nuraminti, kad kiekviena mama su savo leliuku labai daug ką padaro teisingai intuityviai, todėl jie ir ploja, ir tūpčioja ir t.t. ir nenukenčia ju raida bei aplinkos pažinimas.
Tos mamytės, kurios su savo mažyliais lanko užsiėmimus įvairiose ugdymo įstaigėlėse, sakykime pasisemia naujų ugdymo idėjų, patirties, kai kurių pedagoginių žinių. Juk negalime visi viską žinoti, tai gal specialisto pagalba ir nėra smerktina:)
Ką mažyliai gauna tokiuose užsiėmimuose? Bandysiu trumpai paminėti. Kiekvienam mažam vaikui reikalinga tam tikra veiklos seka ir pastovumas. Mamytė su mažyliu du kartus savaitėje ateidama į užsiėmimus savo mažyliui garantuoja pastovią tikslingą veiklą, kas tai bebūtų-žaidinimai, veiskmai su daiktais, smulkiosios motorikos pratybos, terliojimas dažais ar pan. O svarbiausia ką kūdikėlis gauna tokioje veikloje, ko namuose net ir labai norėdamas nelabai suteiksi, tai socialinių santykių formavimąsi tarp bendraamžių. Užtenka pamatyti džiaugsmu nušvitusį mažylio veidelį, kai pamato pro prasiverenčias duris įnešamą tokį patį kleckutį-"geriausią jo draugą" arba kaip tas pats mažylis veiklos metu priropoja prie kito mažylio ir šypsodamasis tiesia žaisliuką draugui. Siulau užeiti i www.kodelcius.lt ir pasigėrėti tokiomis mažylių akimirkomis.
Dėl tyrimų apie ugdymo įtaką vaikų raidai galiu trumpai pasakyti iš savo patirties. Rašiau magistro darbą apie ugdymo įtaką vaikų pasirengimui mokyklai. Tyriau miesto ikimokyklinių įstaigų ir kaimo mokyklėlių priešmokyklinio ugdymo grupių 6-mečių (jie buvo aksčiau nelankę jokios ugdymo įstaigos) gebėjimus pradėjus lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę rudenį ir pavasarį, jau bebaigiant ugdymo(si) metus. Skirtumas tiek rudenį, tiek pavasarį buvo labai didelis. Net ir visus mokslo metus lankę priešmokyklinio ugdymo grupę kaimo vaikiukai toli atsiliko nuo miesto priešmokyklinukų, kurie ikimokyklinę įstaigą lankė nuo ankstyvojo amžiaus. Vadinasi ugdymas įtaką daro
Pagarbiai, Rasa

manau, kuo anksciau reikia pradeti uzsiimti ugdymu

ugdomi vaikai yra komunikabilesni, kurybiskesni, laisvesni ir t.t. Aisku visur turi buti ribos, nes mano nuomone, jau nenormalu, kai 4metis po darzelio dar lanko 3 burelius

Na pas mus lanko tie, kurie darželio nelanko. Mūsų studija kaip alternatyva ikimokyklinei įstaigai.

Būtų įdomu, jei jūs ir toliau stebėtumėte tų vaikų daromą pažangą (iki 4 klasės ar iki mokyklos baigimo, o dar įdomiau būtų pasekti jų karjerą ir asmeninį gyvenimą). Kažin, kurie vaikai gyvenime bus "sėkmingesni".

o apie koki ugdyma snekame,negi jau reikia,kad vaikas pradetu rasyti 3 metu???
o kada jam vaikuciu buti??
as sutinku,kad vaika reikia mokyti elerastuku,zaisti su lelemis ,masinelemis ir t.t.
bet kad vaikas eitu i mokykla jau mokedamas visas raides ir .t.t

as noriu,kad vaikas turetu vaikyste
esulabai uz muzikini lavinima ir t.t. uz burelius ivairius bet ne uz raidziu ir matemtikos mokyma
Papildyta:

visiskai pritariu

Dabar jau aliarmuojama, kad vaikai neturi galimybės išsiugdyti jutimų (basas per žolę, per balą, rankom per medžio žievę, per šlapią molį, supimosi, sukimosi, vėjo dvelkimo), o mes tik į smegenų veiklą nosis įbedę, viskas tik per akis, ausis... Kažin dar kas išaugs iš tų vunderkindų, kaip jie bus pajėgūs kovoti su stresais, kur sugrįš pasisemt neskubančio laiko, tylos ir ramybės, jei jos vaikystėje neturėjo. Tikrai nereikia stabdyt, jei vaikui įdomu raidės ar skaičiai, bet tuo užsiimt nuo kūdikystės ...

O ką daryti, jei pvz 1 metų 8mėn vaikas pats rodo į raides automobilio numeryje ir klausia kas čia? Kodėl turėčiau vaikui nepasakyti, kad tai raidelės, kad čia raidelė A, o va čia B? Maniškis pažįsta 4 raideles. Manau, kad vaikui reikia duoti tai, kas jam įdomu. Jei rūpi skaičiai - mokinkime skaičių, jei rūpi kaladėles dėlioti - dėliokime ir t.t. Vyresnėlis mano nuo 1 metų 8mėn su smulkiomis Lego kaladėlėmis žaidė. Valandomis galėdavo pasinerti į Lego pasaulį. O vat mažiukui kol kas tai neįdomu . Užtat puikiai skiria 28 automobilių logotipus, nes jam tai laaabai rūpi



Puikūs žodžiai