QUOTE(Diva:) @ 2009 09 15, 14:53)
Kalbu ne tik apie E, kalbu apie visa bruda aplamai. Salietra kaip senais laikais pildavo kibirais taip ir dabar
Salietra tai čia vienas iš mažiausių blogybių. Buvo ir blogesnių chemikalų naudojama (vien koks pesticidų palikimas
), maisto pramonė ne išimtis. Tik tarybiniais laikais niekas neteikė jokios informacijos apie naudojamus priedus. Kaip ir dabar, taip ir anksčiau buvo tikros mėsos dešrų, buvo ir popierinių dešrelių. Tarybiniais laikais tikru maistu maitinosi tik išrinktieji (taip sakant po blato kas gaudavo), o dabar tie kas turi pinigų. Ir žinoma atsirado galimybė rinktis ar pirkti dešreles su 5 E priedais, ar su 2 E priedais. Tik tiek, kad tarybiniais laikasi buvo daugiau natūralumo kitose srityse.
Papildyta:
QUOTE(sena pažįstama @ 2009 09 15, 15:01)
Salietra-natrio nitritas arba E250
Šiaip jau salietra tai nitratas, ne nitritas ir nebūtinai natrio.
E251: Natrio nitratas
Kilmė:
Natūraliai egzistuojantis mineralas. Taip pat randamas beveik visose daržovėse.
Funkcijos ir savybės:
Balti milteliai naudojami kaip konservantas ir prieš natūralios spalvos fedingą.
Produktai:
Sūryje, mėsoje ir mėsos produktuose, picoje ir pan.
Paros norma:
Iki 3,7 mg/kg kūno masės.
Šalutinis poveikis:
Nitratai nesukelia šalutinio poveikio, tačiau jie gali kaitinimo metu arba patekę į skrandį virsti į nitritus (E250).
Mitybos apribojimai:
Nėra nitritus ir nitratus gali naudoti visos religinės grupės, veganai ir vegetarai.
Papildyta:
Medicinos literatūroje plačiai aprašyta, kad, su maisto produktais ar geriamuoju vandeniu patekę į organizmą nitratai, dėl nitratredukuojančių bakterijų poveikio lengvai virstatoksiškesniais junginiais - nitritais. Šie jungiasi su kraujo baltymu - hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi hipoksija (deguonies badas). Kraujyje methemoglobino norma yra iki 1,5%. Kai jo koncentracija didesnė kaip 10%, žmogaus organizme vystosi klinikiniai apsinuodijimo požymiai; žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, silpna, skauda galvą, padidėja kepenys ir kt.
Bandymais įrodyta, kad patekęs į žmogaus organizmą didelis nitratų ir nitritų kiekis sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, pakeičia daugelio fermentų aktyvumą, imunologinę bei generatyvinę funkcijas.
Kadangi organizme nitratai virsta nitritais dėl daugelio mikroorganizmų poveikio, todėl svarbu, kad vaikai, ypač sergantys infekcinėmis ligomis, negautų su maistu didelio nitratų kiekio.
Deja išvengti nitratų maisto produktuose negalim, Lietuvos klimato sąlygomis (dėl saulės stygiaus) augančios daržovės akumuliuoja savyje nitratus. Maisto pramonėje tai vienas iš pigesnių koncervantų. Tad viskas ką galim padaryt, stengtis vengti produktų savo sudėtyje turinčių natrio ar kalio nitrato.