QUOTE(rumpumpele @ 2016 10 15, 21:56)
Užeina tokiom bangom. Užsiimi, viskas nutolsta ir vėl viskas nuo pradžių. Buvo pussbroliukai užsukę, prablaškė.Lyg ,, Lietuvos ryte'' yra straipsnis apie skydliaukės vėžį ir toks gana optimistinis. Pačios operacijos nebijau, ji mano gyvenime 7-a. Bijau, kad balso stygų nepažeistų, bijau diagnozės. Suprantu, kad tos baimės neturi jokios prasmės, bus kaip bus, bet jos egzistuja...nu esu protinga durnė. Protas sako vienaip, o emocijos kitaip
Na štai, bėda po vieną nevaikšto. Tik pasvajok, kad,, arklius pristabdysi" ir še kad nori. Sekmadienį mano mažoji iš lovos siusdama išlėkė. Truputį paverjė ir viskas. Pirmadienį išėjo į mokyklą, grįžom, pati apsirengė, nusirengė. Po ppietų mano tėtis pasiėmė ant kelių, o ji sustenėjo, kad ranką skauda. Dėl visa pikta nuvažiavom pas traumatologą ir... žąstikaulis lūžęs. Dabar įmobilizavo 3,5 sav. ir sakė, kad tokio gydymo pakas. Nė vienos tabletės nuo skausmo. Pasijutau kaip kokia budelė, kad vaiką kankinu, o daktaras juokiasi, kad kiti apie tokius lūžius vaikystėj kartais atsitiktinai po daugelio metų sužino. Negalėjau patikėti, kad taip būna