Senoji fotografija

3-tiems pinigeliu imetem

įvertinus tai, kad fotikas tolimatis, labai patenkintas rezultatu. žiauriai patinka jo kompaktiškumas. visi formato privalumai dviejų cigarečių pakelių dydžio kameroje.
o vaikiai nieko taip grojo. garsiai. man patiko šale buvęs kibirbūgnininkas

o čia naktiniai pvz. paeksperementavau, nes nei karto nebandžiau su juosta. aišku, naktiniais juos galima vadinti sąlyginai (nes lauke tamsu), bo išlaikymas viso labo 8 s., kai juostos iso 100 tai tikrai pakankamai šviesu buvo.

joooo, aktyvumas tema tampa mano blogu.... ką gi, blogo stiliumi:

baigiau daryti foto. kaziukines dariau 4,5-5 filtru, kad kontrastas pakankamas būtų. tas adoxinis ryškalas labai jau "palygino" viską. o dar laukdamas savo plokštelių graflexui (naujajam aparatui) pabandžiau kontaktinę spaudą, t.y. kai negatyvą dedi tiesiai ant popieriaus. dar reikia pagilinti žinias šioje vietoje (na kad ir filtrų įtaką - jaučiu, kad ir čia filtrais galima koreguoti kontrastą ). vat pirmas blynas:

andriuska, o galima as taip biski netaktiskai paklausiu: tu taip nusprendes, kad daug laiko skirsi techniniams dalykams, o kitiems (na kitiems dalykams, kurie fotografijoje svarbus) - ne? Nes man tai subjektyviai kazkaip gaila, kad zmogus tiek (na palyginus su dauguma kitu cia) ismanantis techninius dalykus, taip atsainiai ziuri i siuzeta, idomuma, jausmus, rakurso paieskas ir kt. Kartais ziuriu - koks geras j/b, koks grazus lygus pilksvumas, o toks neidomus kadras. Ar tau paciam tokie kadrai (nu kad ir is europos, ar net is kaziuko) reikalingi, kabinantys? jau girdejau, kad sakei "neduota" ir pan, bet kad tu net samoningai nebandai. Strategija cia tokia?

įdomų klausimą uždavei... gal būt tų, kitų svarbių fotografijai elemntų, paieškos man sekasi ne taip gerai, kaip techninė jos pusė. kitą vertus nustebsi, bet man mano nuotraukos įdomios. aš taip matau: paprastai, tiesiai, primityviai. dauguma mano foto snapšotai. kai ilgai ruošiuosi ir galvoju - rezultatas ne tik kitiems, bet ir man nepatinka. žinai, aš kažkodėl galvoju, kad man bus įdomu į jas žiūrėti ir (o tiksliau ypač) po kokių 30-50 metų. panašiai kaip dabar žiūrima į tokio senumo nuotraukas, dokumentines galima taip jas pavadinti. galima aišku ir su skaitmena padaryti daug ir pigiai. bet man kažkodėl atrodo, kad neįdomu bus į jas žiūrėti (pats turiu virš 20 000 kadrų iš visokių kelionių skaitmena darytų - nevež ir tiek). nenoriu, kad būtų panašu į išsisukinėjimą, bet pasakysiu taip - daugelio foto (kad ir kūdroje) aš nesuprantu ir man jos visiškai nekaip, ir kuom didesnis menas - tuom man mažiau patinka. tau nepatinka mano nuotraukų siužetas. man patinka. ir galima ginčytis ir tiesos nerasim. gretimoje temoje visus žavi "naturalios spalvos". turinio nieks nevertina (teisingai, vaikas juk kažkieno). čia grožėkimės gražiu pilkumu, negi to mažai? išmoksiu gal kada ir turinį atitinkamą pateikti. ai, žodžiu, ėmei ir apšikai jausmus einu pasigrožėsiu nuotraukom, džiūstančiom ant vonios sienų.... nepagalvok, kad pykstu. man jau ms aiškiai pasakė ir akis atvėrė. noro fotogafuoti neatmušit

p.s. dėl europos pc (manę jis nekabina turiniu (gal kiek reivės žaidžia). parodžiau ryškinimo rezultatą, kai 4 aukštų pastate stoglangiai neišdegę ir grundyse bei šešėliuose detalės lieka...tiesa pasakius dabar net kiek pasimetę dėl to, bo skanuose matau daugiau pustonių ir gradacijos, nei popieriniuose variantuose (kad ir vežimo foto palyginkim skaną iš juostos su foto skanu) čia kažkas netaip, taip neturi būti. vat apie tai ir galvoju. ypač po šios dienos tamsiame kambarėlyje.

oje, negi man tave dabar guosti? va sito tai tikrai nenorejau
man tikrai ir nuosirdziai (nezinau dabar kaip per ekrana tai isreiksti) buvo idomu, ar tau idomios tavo nuotraukos tau paciam, ar tu tiesiog samoningai kreipi daugiau demesio i technine puse. Ir jeigu sakai, kad idomios, tai del to dziaugiuosi. man ne nepatinka tavo nuotrauku siuzetas, tiesiog neiprasta, kad visotinio rakursu, spalvu, filosofiju, actionu ir kt paiesku fone, tu visiskai nesistengi to daryti. tiesiog noriu suprasti kitoki poziuri ir is dalies netgi kiek pavydziu tos drasos buti savimi.

p.s. jauciu, dar biski pasikalbesim ir bijosiu savo sliveriu vaziuot atsiimt

Andriuška, kaip visada tvarkingos nuotraukos. Europos nuotraukoje sukišai į negatyvą tikrai daug. Dėl to jis atrodo plokščias, bet tai nėra blogai - spaudžiant galima daryt ką nori. Blogiau, kai negatyvas kontrastingas, tada jau sunku pustonius ištraukt.

Naktinės foto į juostą aš pats dar nebandžiau, o norėčiau. Tam reikia gero eksponometro.

Dėl apšiktų jausmų - nesiparink. Tema labai sena, o teisingo atsakymo, manau, nėra. Vieni paima fotoaparatą ir pradeda daryti "meną", o apie fotografiją nedaug tesupranta. Kiti gi pradeda nuo fotografijos, o veliau pereina prie meno. Kai kurie prie meno niekada nepriartėja, bet taip ir turi būti. Kažin ar būtų įdomu, jei visi būtume Bressonais ar Adamsais. Beje, Adamsas daugiau techninis, negu meninis fotografas. Andriuška, taip laikyk. Tu gi dar palygint nesenai fotografuoji, o apie fotografija žinai daugiau už mus visus.

Tikiuosi tema netaps andriuškos blogu Aš išvažiuoju kelioms dienosm į Moldaviją. Imu 3 spalvotas juostas ir zorkį. Jei pavyks pafotografuot, prisiduosiu

diskusija nebuvo apie fotografija ir "mena" kaip priespriesa jai, o viso labo apie fotografiju idomuma paciam fotografuojanciam. ka norejau, suzinojau, ir aciu uz tai.

o jeigu tokie isijautrinimai taps tradiciniais, tai as matyt, buciau linkusi palikti tema kaip kazkieno blog'a ar ka tik norit. Nes man irgi nemalonu, kai sazininga mano nuomone (ar net paprastas klausimas) sukelia kazkam neigiamus jausmus (o tuo paciu ir man), ir sueina i kzk asmeniskumus.

Be reikalo priėmei asmeniškai, Gaziulka. Keista, kad priėmei taip, lyg tai būtų adresuota tau

Gaziulka, manau, kad esi neteisi ta prasme, kad įžvelgei sillwio ar andriuskos žodžiuose kokį nors realų įsižeidimą ar ką nors negera..

Andrių tai manau jau truputį esu perpratusi ir tie "apšikai" ir t.t. man tik krizenimą sukėlė, nes jis labai moka taip neįsižeisti ir praktiškai iš savęs pasijuokti, o iš kitų nesityčioti

manau, kad nei jo, nei sillwio žodžiuose nieko tokio blogo nebuvo. juo labiau asmeniško andriuškos žodžiais tai aš iš tikro žaviuosi, nes jis be jokio mergiško pasiskundimo parašė, kaip jam atrodo ir, man rodos, nedavė nė menkiausio preteksto galvoti, kad čia jau jis įsižeidė..

sillwio, on the other hand, parašė gryną tiesą apie tai, kaip mes kiekvienas čia ar ne čia žiūrim į savo hobį - mIAns pradžioj, fotografija paskui, fotografija pradžioj, mIAns paskui, fotografija ir mIAns - vienu metu.. arba nei fotografijos, nei mIAno. Velnias žino, kaip ten iš tikro būna; faktas, kad kiekvienam - skirtingai.

šita tema yra gerai. taškas.

oi, nu jūs visai, bajerių nesuprantat gi pridėjau smailikų man ne niolika ir ne šešiasdešimt, nesu menininkas iš pašaukimo ar nuo gimimo, manęs nekamuoja išgyvenimai dėl mano kurinių. man įdomu, kartais gražu. per savo profesinę karjerą nuo naktinio sargo užsiauginau pakankamai storą odą, kad įsižeisčiau dėl nuomonės tokiame nekonkrečiame ir subjektyviame dalyke, kaip gražu-negražu. man gražu. kažkam - ne. tiek žinių. manau, kad kiekvienas fotografuojam savo malonumui, o ne tam, kad kažkas vertintų.

tai kad tikrai - jokio pykčio ir gali drąsiai važiuot sliverių (tik jie liko mašinoje, o ji pas žmoną, tai kad bus arba vakare, arba rytoj visą dieną). ir davai nesiaudrinam, man ir taip dabar streso darbe per akis, norisi ramybės visur kitur.

Sillwio - pavydžiu kelionės į moldaviją. ten matyt dabar tikras pavasaris. lauksiu kadrų.

Sayonara - (pasveikot? kada būsi?)