Senoji fotografija

1. "geroji" tai ta, kuria tureciau deti prie lempos skenuojant. nzn, kaip paaiskinti ir jeigu yra kaip tu sakai, tada as blogai skenuoju

2. o kodel tada juostiniai fotoaparatai neturi funkcijos - baltos spalvos balansas? netures nuo ko skaiciuot (del pacio analoginio proceso specifiskumo)? cia juosta tipo, atitinkamai parinkta, turetu ta funkcija kompensuot? ir kodel tada skaidre tiksliausiai perteikia - juk ji irgi analogine laikmena, kaip suprantu atsiprasau, jei kvailai klausineju

Fotografavimas į juostą yra kaip čia pavadinus cheminis procesas - juostos chemikalai (chromo druskos, pasufleravo mano vyras ) atitinkamai sureaguoja į tam tikro ilgio šviesos spindulius, taigi tu įdėjusi juostą nelabai gali pakeisti jos cheminės sudėties, tai galima atlikti tik gaminant juostą (dėl to yra skirtingos juostos kaip minėjo Andriushka). Bet tą funkciją atlieka korekciniai filtrai, jie pakeičia šviesos bangos ilgį. Skaidrė perteiks aplinkos spalvas gal kiek tiksliau, bet ir fotografuojant į skaidrę kaitrinės lemputės šviesoj manau vyraus geltona spalva.

Čia kaip jau Marius kažkada rašė - juosta, tai yra tikroji spalva, skaitmena - menama, na užprogramuosi aparatą kitaip, ir aparatas informaciją vieneto ir nulių rinkiniais iš matricos ir supras kitaip.

nu as gal uzsiparinau visai, bet gal reikia patikslinti savoka "tikroji" spalva - as tikrom spalvom vadinu tai, ka matau plika akim, tai melsvas sniegas seselyje man pvz yra "tikra spalva", ir visai nenoriu, kad skaitmena atskaiciuotu nuo kzk jai nurodyto absoliutaus nulio ir pripazintu ta sniega baltu. ir gelsvumas, kuri duoda kaitrines lempos, irgi yra tikra spalva. tai as taip suprantu, kad vidutine nespecializuota spalvota juosta fotografuojant be jokiu filtru ta "tikruma" ir perteikia (na, max perteikia, dar priklausomai nuo to, kas jai buvo "uzduota" chamiskai ja gaminant). aj, jau nebezinau, ka norejau paklaust, reikia man kokios knygos apie analogine fotografija

Matai, gali būti, kad plika akimi matai ne taip ryškiai, kaip tą padarys juosta. Taip, elektros lemputė duos gelsvą šviesą, bet tavo įsivaizdavimu (nes dažnai mūsų matymą pakoreguoja įsivaizdavimas "kaip turi būti") tas geltonumas nėra toks akivaizdus, kaip tai perteiks juosta, taigi tam reikalinga korekcija filtrais, kuri spalvas padarys artimas įsivaizduojamom.

Jeigu "tikromis" vadini spalvas, kurias matai, tada tu labai komplikuoji sau gyvenima Žmogaus akis nemato tikrųjų spalvų. Tiksliau nemato jų prie tam tikrų aplinkybių, nes smegenys vaizdą interpretuoja savaip. Todėl mes eidami gatve spalvotus televizorius pro langus matome kaip mėlynus, todėl nustembame pamatę, kad gatvių apšvietimas išryskinus spalvotą juostą yra žalias ir t.t. Rekomenduoju truputį pastudijuoti spalvas ir gyvenimas palengvės

nepatikesit, bet apie spalvu suvokima, spalvos konstantiskumo, kintant apsvietimui, suvokima, apercepcijos itaka suvokimui ir t.t. as aiskinu studentams per paskaitas (psichologijos) kaip jie ten galejo ka nors suprasti, nesuvokiama

Man su juostinėm spalvom nebuvo problemų tik pirmoje ir antroje mano juostelėse.. naujoko sėkmė. spalvos tikrai buvo nuostabios.. vėliau kiek befotkinčiau į spalvotą juostą, kažkoks nesusipratimas gaudavosi, todėl nustojau tai daryti.
va dedu kelis pvz. iš vienos juostos. visi kadrai daryti toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, o spalvos skirtingos. kame reikalas? man gražiausios spalvos yra 2 nuotraukoje.

vat ištrauka iš wikipedijos apie C-41 proceso juostelės sluoksnius:

Film layers
C-41 film consists of an acetate or polyester film base, onto which multiple emulsions are coated. Each layer is only sensitive to a certain color of visible light. In the classic illustrative example, there are three emulsions: one is red sensitive, another is green sensitive, and the last is blue-sensitive. The top layer is blue-sensitive. Beneath the blue layer is a yellow filter, composed of dyes or collodial silver. All silver-based photographic emulsions have some sensitivity to blue light, regardless of what other colors they may be sensitized for. This filter layer serves to remove the blue light, which would expose the layers beneath it. Beneath the blue-sensitive layer and the yellow filter are the green and red sensitive layers.

The illustrative example outlined above differs from the design of actual film, in respect to the number of layers. Almost all C-41 films contain multiple layers sensitive to each color. Each of these layers have different speed and contrast characteristics, allowing the film to be correctly exposed over a wider range of lighting conditions.

In addition to multiple emulsion layers, real films have other layers that are not sensitive to light. Some films are top-coated with UV blocking layers or anti-scratch coatings. There also may be layers to space different emulsions, or additional filter layers.

Each emulsion layer, in addition to the light-sensitive components, contain chemicals called dye couplers. These couplers, located in the blue, green and red-sensitive layers, produce yellow, magenta and cyan dyes, respectively, when developed.


kitaip tariant, c-41 yra ne kas kitą, kaip RGB. dabar nelabai randu tos informacijos apie slaidus (e-6), bet kiek pamenu ten yra daugiau sluoksnių (berods 6 iš viso, bet gal ne visi atsakingi už spalvas) ir lyg labiau atitinkm CMYK spalvinę terpę. bet čia nesu įsitikinęs 100 proc.

savaitgalį kaip tik žiūrėjau skaidres iš kelionės į Paryžių. labai gražu ir įdomu. bet reikia gero projektoriaus ir visiškai baltos sienos. minimalus atspalvis iškreipia spalvas (nos ir ant šviesiai pilkos labai gražiai atrodo vaizas virš 2 m skersmens.

dar nereikia pamiršti, kad vis tik kol vaizdas iš juostos pakliūna į kompą, jis pereina skanavimo stadiją. ir nemaža dalis "grybavimo" vyksta būtent šioje stadijoje. spalvoms įtaką daro ir atspalvį turintis pagrindas. skirtingų gamintojų jis kiek skiriasi pagal atspalvį, o tai jau paklaida. todėl įvairiuose skanavimo softuose yra išankstiniai nustatymai pagal gamintoją ir juostelės pavadinimą, kuriuose atsižvelgiama į visus spalvą įtakojančius faktorius. dėl įdomumo atskanuokite spalvotą negatyvą kaip pozityvą ir po to invertuokite fotošope. gausite viską smarkiai žydro atspalvio. kadangi spalvotais skanais neužsiimu (dėl problemų su splavomis tame tarpe) tik esu skaitęs apie būdus skanuojant prigriebti ir gabaliuką pagrindo ir jo spalvą priskirti baltai (berods 255,255,255). žodžiu įvertinęs tai, negalimumą ryškinti ir daryti nuotraukų savarankiškai bei skaitmeninio aparato turėjimą, fotografavimą spalvotais negatyvais aš atmečiau iš principo. siauros skaidrės - kits reikalas.

O as vis pamastau. Skaitmena visur tampytis nesinori, o kartais tai gali buti net nesaugu. Skaitmenine muiline jau nebegaliu fotografuot. Vat tokiais atvejais spalvotas siauras negatyvas atrodo viliojanciai. Manau, kad pabandysiu ka nors is pigesniu juostu, kartu su zorkiu, artimiausioj kelionej.

man tai su spalvom labai kažkaip negaunasi..
kaži, nuo ko priklauso, ar gaunasi, ar negaunasi spalvos? durnas klausimas, rodos, bet kiek bandžiau, tiek su spalvom prOvalas. ir rodos šviesa graži, ir fotikai geri, ir aplinka gera, bet negaunasi.
kąąąąąą daryyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyt (Copyright: Radži), kad normalios spalvos gautųsi? prašom man greitą, pigų ir universalų receptą pateikti
mano pati pirma juostelė buvo spalvota fuji superia 200. tai spalvos, iki šiol pažiūriu, NUOSTABIOS. naujokui pasisekė, nes paskui su tokia pačia fotkinau - ššš.. su bruknėm

Nuo daugelio faktoriu tai priklauso. Jei skenuoja ar spaudzia nuotraukas labas, tai atspet sunku. Gali but, kad kadras per trumpai eksponuotas, taigi jie su savo masinom automatiskai istraukia ir kartu istraukia visa ta sss su bruknem. Gali but, kad sugroja keletas skirtingu sviesos saltiniu (pvz. dienos sviesos lempos + kaitrines lempos + sviesa pro langa) ir t.t.