iš esmės netgi šopo ikonos imituoja tą procesą tai yra toks dalykas, kai tam tikrom atspaudo zonom duodi daugiau šviesos arba kaip tik jas kažkuriam laikui pritemdai nuo didintuvo projekcijos. atitinkamai atspaude gaunasi tamsesnės (intensyviau eksponuotos, su daugiau detalių) zonos arba šviesesnės. man atrodo, kad kai tada darėm nuotraukas, aš rodžiau iš amsterdamo kanalų pvz, kur vienoje foto pastatai ir dangus baltas, o kitoje, kai praėjus eksponavimo laikui, geram pastatų pradirbimui, juos pridengiau rankomis ir dar daviau papildomo laiko, kad į lapą šviestų tik dangus, gerai išėjo ir pastatai, ir dangus. taip iš esmės galima daryti a la vinjetavimą ir visą kitą, ką galima daryti fotošope. tik skirtumas tas, kad šope iš karto matai rezultatą ir per history gali grįžti atgal, o čia tokių galimybių nėra ir todėl reikia daryti viską atsargiai ir su saiku. sekantis žingsnis - splite grade būdas, kai prie burimo rankomis ir visokuiom maskėm pridedi dar ir eksponavimą su skirtingais multigreidiniais filtrais. rezultatas nerealus. mačiau nete nuotraukas, tai labai įstrigo jūroje akmuo: akmuo kontrastingas, o jūra - ne ir tokia "išlieta" ilgu išlaikymu. tai ten jūrą eksponavo tarkim 0 filtru, o akmens siluetą buvo iškirpę ir pridengę su maske, o po to atvirkščiai, akmenį eksponavo su tarkim 3 1/2 filtru, o jūrą pridengė. bet tai tiks būdas, kad sugadini baisingą skaičių popieriaus, kol gauni rezultatą (man mistika liko, kaip jie perėjimą panaikino, negi taip preciziškai akmenį iškirpo ). aš vat vienoje foto spuogą ant kaktos pabandžiau "užmaskuoti"....išėjo bet rankų nenuleidžiu...
ne. tai ką rodžiau ir dabar aprašiau, vadinama maskavimu, burn'inimu, dodge'inimu. zone system yra kitas dalykas: tai būsimo kadro objektų suskirstymas į šviesumo zonas ir ekspozicijos parinkimas pagal tai, ką norime, kad "tilptų" į negatyvą - šviesos ar šešėliai. o taip pat ir vėlesnis ryškinimas su N+ arba N- laiku keliant arba slopinant kontrastą. oi, nu grįš geras oras reiks, matyt, normalų susitikimą daryti...pagal Adamso trilogiją: the camera, the negative ir the print and the afterparty:D
QUOTE(Gaziulka @ 2009 03 17, 15:56)
sillwio, matyt pamokose nebuvau, praleidau is tikro, tai prisimenu kaip andiuska tamsiam kambary tai rode, tik su pavadinimais nesuvedziau, kad tai zonu sistema. siaip ar tai, einu i wikipedija paskaityt daugiau
Manau, kad andriuska tau rode dodging ir burning. Zonu sistema su tuo niekaip nesusijusi. Linka daviau butent i sistema, nes tai aktualu fotografuojant. Dodge ir burn aktualu tamsiam kambary spaudziant nuotraukas.
QUOTE(andriuska @ 2009 03 17, 16:49)
ne. tai ką rodžiau ir dabar aprašiau, vadinama maskavimu, burn'inimu, dodge'inimu. zone system yra kitas dalykas: tai būsimo kadro objektų suskirstymas į šviesumo zonas ir ekspozicijos parinkimas pagal tai, ką norime, kad "tilptų" į negatyvą - šviesos ar šešėliai. o taip pat ir vėlesnis ryškinimas su N+ arba N- laiku keliant arba slopinant kontrastą. oi, nu grįš geras oras reiks, matyt, normalų susitikimą daryti...pagal Adamso trilogiją: the camera, the negative ir the print and the afterparty:D
nu bandau suprasti. sita sistema yra skirta is esmes tam, kad pagal fotografo busimo kadro matyma jis galetu reguliuoti ekspozicija. tarkim, noriu nufotografuoti juoda katina ant palanges (uz lango sviesa). Tai paprastai fotikas skaiciuodamas ekspozicija susumuotu bendra sviesa ir "isivaizduotu" visumini vaizda kaip pilka pagal tai parinkdamas ekspozicija, ir katinas gautusi nepakankamai juodas. as gi kaip fotografe, isivaizduodama kadra su normaliu juodu katinu, matuoju ekspozicija (su eksponometru ar taskiniu budu siuloma fotiko) butent ant katino krentancios sviesos ir pamazinu ekzpocija per 2 stopus (na ar kiek noriu pagal savo isivaizdavima kokio ten juodumo tas katinas turi buti), ir gaunu negatyve tai, ka maciau savo vaizduoteje. gerai suprantu, ar nevisai?
bet netgi jeigu iki sitos vietos daugmaz teisingai suprantu, tai vis tiek ne iki galo suprantu, kokiu budu (grynai techniskai ir tiksliai) yra nustatoma, kiek reiktu pamazinti/padidinti sviesos kieki (nu parinkti ezpozicija), kad gautum "norima" rezultata. pamatuoju man rupima objekta (tamsu ar sviesu), nu ok, paziuriu i siuloma ekspozicija, bet kaip zinoti, per kiek stopu fotiko siulomas busimas vaizdas
prasilenkia su mano isivaizduojamu
o N+ ir N- man kazkaip l.jau panasu i pull/push
QUOTE(andriuska @ 2009 03 17, 16:49)
pagal Adamso trilogiją: the camera, the negative ir the print and the afterparty:D
kad jau daugiau nei trilogija gaunasi. apie ka ta afterparty
QUOTE(Gaziulka @ 2009 03 17, 20:43)
kad jau daugiau nei trilogija gaunasi. apie ka ta afterparty
turbut apie valgi ir gerimus
QUOTE(Gaziulka @ 2009 03 17, 19:16)
o N+ ir N- man kazkaip l.jau panasu i pull/push
tai panašu, bet ne visai tai. pulas/pušas yra laiko pridėjimas/atėmimas kaip ekvivalentas patrumpintam(puš)/pailgintam (pul) ekspozicijos laikui kompensuoti. Anselio sistema su N (normalus laikas) - arba + yra skirta kontroliuoti šviesas / kontrastą. mintis paprasta: jei fotografuojant katiną prieš langą ekspoziciją koregavom pagal katiną, tai lange šviesos "išlėks" iš juostos dinaminio diapazoo aprėpties. todėl normalų laiką kiek trumpiname, kadangi per patrumpintą laiką detalės šešėliuose prasidirbs, šviesose jos nebus visiškai prarastos. gal tokiam pvz. geriau nagrinėti ne kaitiną lange, o kiek "siauresnį" vaizdą, tarkim lauke esantį akmenį ir dangų su baltais debesim. po akmenimi bus šešėliai. tai bus juodžiausia zona kadre. balti debesys - šviesiausia. pagal teoriją tai būtų matyt II ir IX zonos atitinkamai. pakankamai platu. juosta apima 5 zonas. reiškia kažką reikia aukoti. matuočiau šešėlį (taškiniu būdu, bo Anselio teorija atmeta krentančios šviesos matavimą, nes daiktai turi skirtingą gebą atspindėti šviesą, o būtent atspindėtoji šviesa formuoja vaizdą negatyve) ir pridėčiau du stopus (dvi zonas kitaip sakant). ir ryškinčiau N-,t.y. kiek trumpiau, nei paprastai, kad kažkiek informacijos liktų debesyse, nes jei ryškinčiau paprastai, tai II+V lygu VII zona, t.y. debesys, esantys IX zonoje išlėktų ir būtų kaip balti blynai.
nu vat taip aš įsivaizduoju dar normaliai neperskaitęs visko (tik pradėjęs). matote dar koks reikalas. jis pats fotografavo formatine kamera. ir skaičiau, kad devintame dešimtmetyje jis sąžiningai užsiminė, kad metodas labiausiai tinka lakštams, kuriuos galima ryškinti individualiai. iš bėdos - kamerai su keičiamais galais, kurių vieną galima eksponuoti kaip n-, o kitą, kaip n+. juostai su 36 kadrais toks metodas netiks dėl to, kad kol išfotkinsit tokią juostą labai jau situacijos skirtingos bus.
tiesa, ryškinti n+ jis siūlo nekontreastingus vaizdus, t.y. kurie telpa į mažiau, nei penkios zonos. tokiu būdu kiek perlaikius juostą ryškaluose šviesesnės zonos labiau "atitrunka" nuo tamsesnių ir todėl vaizdas gaunasi kontrastingesnis, ne plokščias.
ai, man patinka užkimšti galvą šiuo š...., vis nuo kizinių minčių atitolina
Klausykit, bet jūs kai fotografuojat, ieškot įdomių momentų, stengiatės juos fiksuoti, ar turit laiko pagalvoti apie Anselio Adamso zonas? Žinoma, nelygu ką fotografuoji... Aš tai jokiu būdu apie tai negalvoju ir neįsivaizduoju savęs kitaip. Man svarbiausia yra tai, ką aš matau per vaizdo ieškiklį. Iš techninės pusės man svarbu suspėti nusistatyti f, pasifokusuoti ir nuspręsti ar ekspozicija bus automatinė, ar pati pastumdysiu. Viskas. Ir tai man jau yra labai daug. Nekapstau aš giliau. Nors paskaityti visai įdomu, tik man tai ir lieka "splošnaja teorija".