QUOTE(Gaziulka @ 2009 03 17, 19:16)
o N+ ir N- man kazkaip l.jau panasu i pull/push
tai panašu, bet ne visai tai. pulas/pušas yra laiko pridėjimas/atėmimas kaip ekvivalentas patrumpintam(puš)/pailgintam (pul) ekspozicijos laikui kompensuoti. Anselio sistema su N (normalus laikas) - arba + yra skirta kontroliuoti šviesas / kontrastą. mintis paprasta: jei fotografuojant katiną prieš langą ekspoziciją koregavom pagal katiną, tai lange šviesos "išlėks" iš juostos dinaminio diapazoo aprėpties. todėl normalų laiką kiek trumpiname, kadangi per patrumpintą laiką detalės šešėliuose prasidirbs, šviesose jos nebus visiškai prarastos. gal tokiam pvz. geriau nagrinėti ne kaitiną lange, o kiek "siauresnį" vaizdą, tarkim lauke esantį akmenį ir dangų su baltais debesim. po akmenimi bus šešėliai. tai bus juodžiausia zona kadre. balti debesys - šviesiausia. pagal teoriją tai būtų matyt II ir IX zonos atitinkamai. pakankamai platu. juosta apima 5 zonas. reiškia kažką reikia aukoti. matuočiau šešėlį (taškiniu būdu, bo Anselio teorija atmeta krentančios šviesos matavimą, nes daiktai turi skirtingą gebą atspindėti šviesą, o būtent atspindėtoji šviesa formuoja vaizdą negatyve) ir pridėčiau du stopus (dvi zonas kitaip sakant). ir ryškinčiau N-,t.y. kiek trumpiau, nei paprastai, kad kažkiek informacijos liktų debesyse, nes jei ryškinčiau paprastai, tai II+V lygu VII zona, t.y. debesys, esantys IX zonoje išlėktų ir būtų kaip balti blynai.
nu vat taip aš įsivaizduoju dar normaliai neperskaitęs visko (tik pradėjęs). matote dar koks reikalas. jis pats fotografavo formatine kamera. ir skaičiau, kad devintame dešimtmetyje jis sąžiningai užsiminė, kad metodas labiausiai tinka lakštams, kuriuos galima ryškinti individualiai. iš bėdos - kamerai su keičiamais galais, kurių vieną galima eksponuoti kaip n-, o kitą, kaip n+. juostai su 36 kadrais toks metodas netiks dėl to, kad kol išfotkinsit tokią juostą labai jau situacijos skirtingos bus.
tiesa, ryškinti n+ jis siūlo nekontreastingus vaizdus, t.y. kurie telpa į mažiau, nei penkios zonos. tokiu būdu kiek perlaikius juostą ryškaluose šviesesnės zonos labiau "atitrunka" nuo tamsesnių ir todėl vaizdas gaunasi kontrastingesnis, ne plokščias.
ai, man patinka užkimšti galvą šiuo š...., vis nuo kizinių minčių atitolina
tai yra toks dalykas, kai tam tikrom atspaudo zonom duodi daugiau šviesos arba kaip tik jas kažkuriam laikui pritemdai nuo didintuvo projekcijos. atitinkamai atspaude gaunasi tamsesnės (intensyviau eksponuotos, su daugiau detalių) zonos arba šviesesnės. man atrodo, kad kai tada darėm nuotraukas, aš rodžiau iš amsterdamo kanalų pvz, kur vienoje foto pastatai ir dangus baltas, o kitoje, kai praėjus eksponavimo laikui, geram pastatų pradirbimui, juos pridengiau rankomis ir dar daviau papildomo laiko, kad į lapą šviestų tik dangus, gerai išėjo ir pastatai, ir dangus. taip iš esmės galima daryti a la vinjetavimą ir visą kitą, ką galima daryti fotošope. tik skirtumas tas, kad šope iš karto matai rezultatą ir per history gali grįžti atgal, o čia tokių galimybių nėra ir todėl reikia daryti viską atsargiai ir su saiku. sekantis žingsnis - splite grade būdas, kai prie burimo rankomis ir visokuiom maskėm pridedi dar ir eksponavimą su skirtingais multigreidiniais filtrais. rezultatas nerealus. mačiau nete nuotraukas, tai labai įstrigo jūroje akmuo: akmuo kontrastingas, o jūra - ne ir tokia "išlieta" ilgu išlaikymu. tai ten jūrą eksponavo tarkim 0 filtru, o akmens siluetą buvo iškirpę ir pridengę su maske, o po to atvirkščiai, akmenį eksponavo su tarkim 3 1/2 filtru, o jūrą pridengė. bet tai tiks būdas, kad sugadini baisingą skaičių popieriaus, kol gauni rezultatą (man mistika liko, kaip jie perėjimą panaikino, negi taip preciziškai akmenį iškirpo 
bet rankų nenuleidžiu...
