Ekologinės kosmetikos ir kūno higienos priemonės

Graikinių riešutų

Šalto spaudimo, nerafinuotas ir rafinuotas

NAUDA
Graikinių riešutų aliejaus aktyviosios medžiagos labai reikalingos smegenims. Jos maitina smegenis, šalina smegenų audinių sukietėjimus ir palengvina nervinių impulsų kelią. Vartojantis graikinių riešutų aliejų žmogus jaučiasi žvalus ir energingas. Tinka sausai, normaliai, brandžiai odai. Taip pat naudojamas kaip kūno ar lūpų balzamas.

SUDĖTIS
Graikinių riešutų aliejus gaunamas iš išgliaudytų graikinių riešutų. Graikinių riešutų aliejaus sudėtyje gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių, vitaminų A, E, C, B, makro- ir mikroelementų (cinko, magnio,fosforo, kobalto).



aš pati nusipirkau kviečių gemalų, makadamijos riešutų, dar kelis aliejus. su tuo kviečių gemalų tepuosi rankas, kojas, visą odą, man labai patinka

O gal galit man pasakyti kuo skiriasi šalto spaudimo ir nerafinuotas. Vaistinėje minėjo, kad tai tas pats, bet ar tikrai?

Sveikos,

jei as nelabai i tema ir apie tai jau buvo kalbeta atleiskit bet norejau pasidalinti atradimu

kadangi jau antras savaitgalis is eiles, kresdama visas kosmetikos priemones ir isstudijavusi ju sudeti arba metu lauk arba pasilieku, pastebejau jog praktiskai visuose sampunuose ir duso zeles yra Sodium Lauryl Sulfate, kuris dirgina oda ir yra tikras "blogis". Perdaug sau galvos nesukdama, kai tik pamatydavau SLS iskart priemone dedavau i deze skirta "kenksmingoms" priemonems.

Bet siandien atradau stai toki dalyka :

Sodium Lauryl Sulfate nereikia maisytis su Sodium Lauryl Sulfoacetate pastarasis nekenkia nei odai, nei gamtai, pakeicia muila ir tinka jautrioms, net kudikio, odoms. Dar karta perzvelgus visus sampunus, viena, is dezes su kenksmingom priemonem, atgal padejau ilentyna, nes ten buvo ne Sodium Lauryl Sulfate, o Sodium Lauryl Sulfoacetate

jo yra Lavera firmos duso zeleje.

Žinau kad buvo kalbėta - bet gal trumpai kas priminsit, ką naudojat intymiai higienai iš natūralių priemonių aš kol kas nieko neaptikau ką nusipirkti
Ar tinka įprasti kūno prausikliai arba muilas

visi, kuriuos pirkausi aliejukus - makadamijos riešutų, avokadų, kviečių gemalų, erškėtriožių yra nerafinuoti šalto spaudimo. nerafinuotas - pašalintos tik mechaninės priemaišos. o ir tas šalto spaudimo gali būti ir rafinuotas, ir ne

ok, tada jūs man paaiškinkit. Esu nusipirkusi Barmunės firmos simodsijų ir migdolų aliejų (atskirai). Parašyta, kad tai natūralus produktas be sintetinių priedų. Tai ką tai reiškia? Kaina mažo buteliuko apie penkiolika lt. Negi aš naudoju rafinuotą aliejų ? Arba dar. Mačiau kažkokį aliejų, kurio kaina panaši, bet ant jo tebuvo užrašyta, kad jis yra šalto spaudimo. Tai kaip sužinoti aliejus yra rafinuotas ar ne? Ar tai lemia tik kaina?

aš naudoju Lakshmi firmos intymios higienos prausiklį. pirkau stepono g. 6 vilniuj, kaina 250 ml - apie 30 lt. ant butelio yra itališkas natūralio kosmetikos ženklas AIAB BIO ECO. sudėtis pagrinde iš žolelių, jokių konservantų nėra, sls nėra. man patinka, kvepia maloniai, skalsus, ilgai užtenka. bet va MB nepatiko, sakė jam normaliai nenuplauna (tai čia sakau gal vyriškų intymių vietų ph skiriasi, arba gal jie murziai didesni už mus )
Papildyta:
va ką apie aliujus pavyko atkapstyt:

Rafinuojant aliejus veikiamas šarmu, pašalinamos laisvosios riebalų rūgštys, fosfolipidai. Produktas filtruojamas ir plaunamas. Išvalytas aliejus netenka skonio ir kvapo. Dėl šios priežasties daugelis tokio nemėgsta. Bet reikia žinoti, kad augalinį aliejų mes vartojame kasdien, todėl jame likusios kenksmingos medžiagos gali kauptis organizme ir sukelti ligas. Todėl rafinavimas reikalingas (nors specialistai sako, kad tų kenksmingų cheminių medžiagų gali būti tik labai nežymus kiekis). O valymo proceso metu sunaikinama nedidelė dalis naudingų medžiagų ir aliejaus kokybė menkai nukenčia.

Pagal išvalymo laipsnį, aliejus gali būti:

Nerafinuotas – pašalintos tik mechaninės priemaišos;
Hidratuotas – nufiltruotas ir hidratuotas (pašalintos fosforo turinčios medžiagos);
Rafinuotas nedezodoruotas – filtruotas, hidratuotas, neutralizuotas (šarminė rafinacija), išbalintas;
Rafinuotas dezodoruotas – visos ankstesnės operacijos ir dezodoracija (kvapo pašalinimas).

tai va apie rafinavimą. kaip matot, nėra tai vienareikšmiškai blogai.


o dėl šilto šalto spaudimo: šalto spaudimo - kai augalo aliejinės dalys sutrinamos ir iš jų išspaudžiamos sultys. o šilto spaudimo - prieš spaudžiant sutrinta masė pašildoma. karštas spaudimas gerokai padidina išgaunamo aliejaus kiekį, bet suprastina kokybę. kita vertus, nenustebčiau, jei yra augalų, kurių neįmanoma išspausti aliejaus nepašildžius

Gal kam pades, tikrai daug geros vertingos informacijos...

Kosmetika: atpažinkime pavojingas sudedamąsias dalis

Mes vartojame vis daugiau ir daugiau kosmetikos: kūno pienelių, veidui kremų, šampūnų, dušo gelių, tiesiog muilų ar dantų pastos. Nepriklausomai nuo socialinės padėties, pajamų, lyties, net ir kūdikiams vis daugiau ir daugiau reikia kūno priežiūros priemonių. Ši situacija nėra originali, mes tik vejamės bendrą civilizuotu laikomo pasaulio tendenciją. Statistika sako, kad vidutinis vakarietis per dieną sunaudoja apie 9 skirtingus produktus ir tokiu būdu ant jo kūno patenka 120 skirtingų cheminių komponentų, nors 80 proc. sudedamųjų dalių poveikis žmogaus organizmui niekada nebuvo ištirtas. Todėl vis dažniau ir dažniau pasigirsta nuomonė, kad kūno priežiūros priemonių ingredientų gausybėje yra cheminių medžiagų pavojingų sveikatai ir nedraugiškų aplinkai.

Sparčiai augantis alergijų kiekis, ypač kūdikių tarpe, plintanti astma, dermatitai ar kiti odos berimai verčia mus susirūpinti ir atidžiau pasidomėti vartojamos kosmetikos sudėtimi ir kokybe. Juolab, kad jau daugiau nei 20 metų vakarų Europoje plinta bioproduktų ir natūralios kontroliuojamos kosmetikos vartojimo mada – savotiškas įrodymas, kad mūsų vartojamos kūno priežiūros priemonės gali būti daug švaresnės ir lengvai išsiskaidyti patekusios į gamtą, todėl sveikesnės mums ir palankesnės aplinkai.

Ranką prie širdies padėję pasakykite – ar tikrai žinote kas yra visuose tuose induose, buteliukuose ir kosmetikos priemonių tūbelėse? Deja, nors sudėtys aiškiai užrašytos bene ant kiekvieno įgyjamo produkto, tie žodžiai atrodo kažkaip labai keistai svetimi ir nedažnas galėtų pasigirti juos pažįstas ar skaitąs.

Vakarų Europos vartotojai propaguojantys ekologišką gyvenseną jau ne vieną dešimtmetį kelia didelius reikalavimus kosmetikos gamintojams: visiškai pagrįstai turėtume ir mes tikėtis, kad pagamintoje kosmetikoje nebus galimai kancerogeninių produktų ar neurotoksinų, nebus iš naftos susintetintų ingredientų, nebus sintetinių dažų, aromatų ar konservantų, kurie yra pavojingi mūsų sveikatai. Galima galbūt net sakyti, kad perkant kosmetiką, kurios pirminės žaliavos yra auginamos ekologiškuose ūkiuose, pirkėjas atlieka pilietinį gestą: deramai rūpinais savo sveikata, prisideda prie to, kad plistų ekologiškas ūkininkavimas labiau saugantis įvairiomis sintetinėmis trąšomis nuniokotą dirbamą žemę ir pagaliau, remia gamintojus, kurie laikosi tam tikros etikos, aukštesnių gamybos standartų.

Ingredientai, kurių neturėtų būti kokybiškoje natūralioje kosmetikoje:

Metil-, etil-, propil-, butilparabenai;
Dietanolaminas (DEA), trietanolaminas (TEA);
Para-fenilendiaminas;
Natrio laurilsulfatas / lauretsulfatas;
Propilenglikolis (PG), polietilenglikolis (PEG) ir polipropilenglikolis (PEG);
PVP/VA Copolymeras;
Stearalkonium Chloridas;
Sintetiniai dažikliai ir aromatai.


Kaip šiuolaikinis vartotojas gali apsisaugoti nuo galimo pavojingo arba nenorimo poveikio paprastais būdais? Visų prima būdamas informuotas ir atidžiai pasidomėdamas tuo, ką jis perka ir vartoja. Pavyzdžiui, žvilgtelėjimas į ingredientų sąrašą daug paaiškina – ir taip pat mus apsaugo. Visi ingredientai naudojami kosmetikos sudėtyje turi būti nurodomi ant prekės įpakavimo, kartu su atitinkama žyma pagal INCI (tarptautinė kosmetikos ingredientų nomenklatūra). Ingredientai visuomet yra skirstomi pagal svorį nuo didžiausio iki mažiausio; didžiausio kiekio medžiaga rašoma sąrašo pradžioje, ingredientas rastas mažiausiame produkto kiekyje rašomas sąrašo gale.

Kokie gali būti patarimai vartotojams? Visų pirma įsigyjant kosmetiką reikia įvertinti ar tikrai tai ką mes perkame yra mums reikalinga ir naudinga, ar ne geriau būtų patiems pasigaminti kažkokias paprastas priemones iš močiučių receptų, natūralias ir ko gero ne mažiau veiksmingas. Taip pat vertėtų sumažinti naudojamų priemonių kiekį bei skiesti stipriai koncentruotas priemones su neutralesnėmis. Pagaliau svarbu yra pranešti gamintojams kiekvieną kartą kai pasireiškia nenorima reakcija į pasirinktą priemonę.



Eksperto komentaras: Gitana Zaleskienė, chemikė-konsultantė


Nepageidaujami chemikalai dažnai sutinkami daugelyje kosmetikos produktų. Pavyzdžiui, parabenai (metil-, etil-, propil-, izobutilparabenai) yra plačiai naudojami kaip cheminiai konservantai, jie slopina mikrobų dauginimąsi, prailgina produkto galiojimo laiką, tuo pat metu jie yra žinomi kaip toksiški. Jie gali būti daugelio alerginių reakcijų ir odos išbėrimų priežastimi. Tyrimai parodė, kad parabenai prasiskverbia per oda į organizmą, mėgdžiodami hormono estrogenai veiklą trikdo endokrininę sistemą, ilgai vartojant gali sukelti hormoninius pakitimus.

Panašiai veikia, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą ir ftalatai, naudojami lūpų dažuose, nagų lakuose, plaukų lake, kvepaluose, dezodorantuose. Ftalatai veikia kaip minkštiklis, padeda geriau įsigerti, ilgiau išlaiko kvapus Jie paprastai etiketėje neminimi, bet slepiasi po kvapiųjų medžiagų pavadinimu.

Natrio laurilsulfatas yra paviršinio aktyvumo medžiaga, naudojamas šampūnuose, vonios duso priemonėse, dantų pastose. Išgaunamas iš naftos, todėl pigus. Nors priemonės su šia medžiaga gerai plauna ir putoja, tačiau tai ypač šiurkštus detergentas, dirgina akis, sudaro galvos odos atplaišas, panašias į pleiskanas, odos bėrimus ir kitas alergines reakcijas.

Panašų poveikį turi ir emulsiklių, putodarių funkciją kosmetikoje atliekantys dietanolaminas (DEA), trietanolaminas (TEA), jungdamiesi su nitratais, sudaro kancerogeninius junginius.

Stiprus alergenas yra ir p-fenilendiaminas (PPD), jo būna cheminiuose tamsių spalvų (juodų, rudų) plaukų, tatuiruočių dažuose, polipropilengligolis (PPG), polietilenglikolis (PEG) ir jų dariniai, naudojami kaip drėkikliai kosmetikoje.

Neigiamą poveikį turi formaldehidas, ksilenas, toluenas (plaukų, nagų lako sudėtyje, nagų valikliuose), triklozanas (5-chlor-2-(2,4-dichlorfenoksi)fenolis), naudojamas kaip antibakterinė medžiaga dezodorantuose, intymios higienos priemonėse, muiluose, burnos skalavimo skysčiuose, bet silpnina imunitetą, kaupiasi organizme, motinos piene.

Reikėtų atkreipti dėmesį ar vartojamose priemonėse nėra dažų ir kvapniųjų medžiagų, 95 proc. kvapiųjų medžiagų yra sintetines, pagamintos iš naftos produktų. Po kvapiųjų medžiagų pavadinimu gali slėptis iki 100 įvairių sintetinių medžiagų, galinčiu sukelti alergija, tačiau jos nėra įvardijamos, nes tai laikoma komercine paslaptimi. Nėra jokių galimybių sužinoti, kokie tai chemikalai, jei ant etiketės paprasčiausiai parašyta „fragrance“, parfume“, „aroma“ (kvapai, aromatai).

Nereikėtų pamiršti, kad kosmetikos priemonės – cheminės prigimties produktai, jas naudoti turėtume saikingai, atsakingai atsirinkdami saugiausias savo sveikatai ir aplinkai.



Jurgita Mačiūnaitė: Kosmetika: ne tik grožiui, o ir sveikatai. Arba – 10 sintetinių vengtinų kosmetikos ingredientų. „Žaliasis pasaulis“ 2006-10-20. Straipsnis iš www.Bernardinai.lt

Dar visai neseniai buvo teigiama, kad oda - veiksmingas barjeras, užkirsdavęs kelią išorinėms medžiagoms patekti į organizmą. Žinoma, oda saugo nuo daugelio aplinkos veiksnių, medžiagų, tačiau… Tyrimai įtikina: dalis medžiagų vis dėlto gali būti absorbuotos per odą. Atradimas turi dvejopą reikšmę – norintiems atsikratyti rūkymo ar moterims, vartojančioms kontraceptinius vaistus, yra sukurti odos pleistrai ir nikotinas ar hormonai, kurie tiesiog absorbuojami per odą.
Kentėk, odele?..
Kita vertus yra ir kita pusė: juk naudojame vis daugiau kosmetikos (šampūnai, kremai ir pan.), buitinės chemijos (indų plovikliai, šveitikliai ir pan.), kurių sudėčiai surašyti kartais prireikia visos etiketės. O sudedamosios šių produktų dalys gali lengvai patekti ne tik į giluminius odos sluoksnius, bet ir į kraują. Tad galima įtaka visam organizmui. Tai verčia pasidomėti: ką tepame ant savo odos, kas slypi po įvairių cheminių medžiagų pavadinimais, ir, jei įmanoma, pasirinkti kuo sveikesnį produktą. Pavyzdžiui, JAV vis daugiau gyventojų perka ekologiškas kosmetikos priemones. Štai 2003 m. natūralių kosmetikos priemonių rinka siekė 3,9 mlrd. dolerių, o 2008 planuojamas augimas iki 5,8 mlrd. dolerių. Tų produktų kainos šiek tiek didesnės nei įprastų. Ekologiškus produktus renkasi šiek tiek turtingesni arba besidomintys aplinkosauga, besirūpinantys savo sveikata. Lietuviai iki šiol ekologiškos kosmetikos atsiveždavo iš užsienio. Tačiau didėjantis susidomėjimas paskatino mūsų verslininkus importuoti ekologiškus buitinės chemijos, kosmetikos produktus („Ecover“, „Green People“, „Eco Lino“) ir į Lietuvą. Skirmantas Ražauskas ir Jolanta Baužienė iš UAB “Sanga“, įsikūrusios Vilniuje, Totorių gatvėje, paklausti kaip gi sekasi pirmosioms kregždėms prekiauti šiais produktais, trykšta optimizmu dėl ateities, tačiau mano, kad situacija galėtų būti kur kas geresnė, - beveik kiekvienam pirkėjui tenka išdėstyti visą chemijos pamoką apie tai, kokių produktų yra ir kokių nėra ekologiškuose gaminiuose, taip pat akcentuojama aplinkosauginė nauda, tai, kad šie produktai nėra bandomi su gyvūnais.
Verslininkai šia sritimi susidomėjo seniai. Kai patys norėdavo įsigyti nealergizuojančios kosmetikos, tekdavo prašyti draugų ar tiesiog parsisiųsti iš internetinių parduotuvių. Dabar patys naudoja tik ekologiškus produktus, o ir susidomėjusius vilniečius aprūpina.

Kokių sintetinių–cheminių ingredientų reiktų vengti?
Etiketėje būna išvardinta daug ingredientų, tačiau anot Aubrey Hampton, labiausiai reiktų vengti šių (cheminės medžiagos rašytos taip, kaip daugelyje etikečių):
1. Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl Paraben - naudojami kaip antibakterinė medžiaga, todėl ilgėja produkto galiojimo laikas. Tyrimai parodė, kad ilgai naudojant gali sukelti hormoninius pakitimus, būti daugelio alerginių reakcijų ir odos išbėrimų priežastimi. Plačiai naudojami, nors žinomi kaip toksiški;
2. Diethanolamine (DEA), Triethanolamine (TEA) – dažnai naudojami kosmetikoje kaip emulsikliai ir putojančios medžiagos. Gali būti alerginių reakcijų priežastimi, dirgina akis ir sausina plaukus bei odą. DEA ir TEA yra amoniako junginiai, todėl gali formuoti vėžį sukeliančius nitrozaminus (kancerogeninius cheminius junginius). Toksiški, jei naudojami ilgą laiką, ir absorbuojami į kūną;
3. Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea – tai plačiai naudojami konservantai. JAV dermatologijos akademija juos nustatė kaip svarbiausią kontaktinio dermatito priežastį. Šie chemikalai turi du prekybinius ženklus: Germall II ir Germall 115. Nei vienas iš Germall chemikalų neturi gerų antigrybelinių savybių, todėl jie turi susijungti su kitais konservantais. Dėl šių chemikalų formuojasi formaldehidai, kurie gali būti toksiški;
4. Sodium Lauryl/Laureth Sulfate – pigus, šiurkštus ploviklis, naudojamas šampūnuose dėl valančių ir putojančių savybių. Dažnai išgaunamas iš naftos ir maskuojamas pseudo – natūralioje kosmetikoje su žodžiais „išgautas iš kokoso“. Dirgina akis, sudaro galvos odos atplaišas, panašias į pleiskanas, odos bėrimus ir kitas alergines reakcijas;
5. Petrolatum – taip pat žinomas kaip naftos želė, šis mineralinio aliejaus darinys kosmetikoje yra naudojamas dėl minkštinančių savybių. Neturi jokios maitinamosios vertės odai ir gali trukdyti natūraliam kūno drėkinimo mechanizmui, sukeldamas sausėjimą ir odos skeldėjimą. Gamintojai petrolatum naudoja dėl to, kad jis yra neįtikėtinai pigus;
6. Propylene Glycol – geriausiu atveju tai augalinis glicerinas, maišytas su grūdų alkoholiu, kurie abu natūralūs. Paprastai tai sintetiniai naftos chemijos mišiniai, naudojami kaip drėgmę palaikanti medžiaga. Žinomas kaip galimas alergijos, dilgėlinės ar egzemos sukėlėjas. Kai skaitydami etiketę atrandate PEG (polyethylene glycol) ar PPG (polypropylene glycol), saugokitės – jie giminingi sintetiniams;
7. PVP/VA Copolymer - iš naftos išgauti chemikalai, naudojami plaukų lake, modeliavimo priemonėse ir kitoje kosmetikoje. Taip pat gali būti toksiški, o jautriems žmonėms įkvėpus gali pažeisti plaučius;
8. Steralkonium Chloride – amonio junginys, naudojamas plaukų kondicionieriuose ir kremuose. Sukurtas audinių industrijos kaip audinių minkštiklis ir yra daug pigesnis, jį lengviau naudoti plaukų kondicionierių gamyboje, nei augalinius proteinus, kurie yra tinkamesni plaukams. Sukelia alergijas, toksiškas;
9. Synthetic Colors – naudojama tam, kad kosmetika būtų „graži“, sintetiniai dažai, kartu su sintetiniais plaukų dažais, turi būti vengtini bet kokia kaina. Etiketėse jie bus pažymėti FD&C arba D&C, priklausomai nuo spalvos ir skaičiaus. Pavyzdžiui, FD&C Raudona Nr.6/ D&C Žalia Nr.6. Dauguma sintetinių dažų gali būti kancerogeniniai. Jei kosmetikos sudėtyje jų yra, nenaudokite jos;
10. Synthetic Fragrances – sintetiniai kvapai, naudojami kosmetikoje, gali turėti iki 200 ingredientų. Nėra jokių galimybių sužinoti, kokie tai chemikalai, jei ant etiketės paprasčiausiai parašyta “fragrance“(kvapai, aromatai). Kai kurių problemų, kaip galvos skausmas, svaigimas, išbėrimas, padidėjusi pigmentacija, stiprus kosulys, vėmimas, odos niežulys ir t.t., priežastis gali būti šie chemikalai. Patarimas: nepirkite kosmetikos, kuri turi žodį „fragrance“ (aromatai, kvapai) ingredientų etiketėje, jeigu nenurodyta, kad tai yra augalinės kilmės.
Tikriausiai skeptikai imtų priekaištauti: jei šios medžiagos būtų tokios pavojingos, jų neleistų gaminti chemijos pramonę kontroliuojančios institucijos. Tačiau kosmetikos produktuose sudėtinė šių medžiagų dalis labai nedidelė, tad sunku įrodyti jų neigiamą efektą. Tačiau jei šampūnu trenkame galvą kasdien, susidaro ne tokios jau mažos dozės. O aš, norėdama įsitikini, ar tikrai šie cheminiai ingredientai tokie jau populiarūs, patikrinau savo mėgstamų ir Lietuvoje itin populiarių šampūno ir kremo sudėtį. Šampūne radau 9, o kreme - 5 ingredientus iš nerekomenduotinų sąrašo. Galbūt išties laikas keisti kosmetiką ir rinktis gerokai brangesnę, bet sveikesnę?

ačiūūū labai kažkaip aš neaptikau, arba nemokėjau ieškoti

jojobos nerafinuotas, migdolu rafinuotas -ant veido jo netepciau


taip, kai kuriems aliejams rafinavimas yra butinas, bet dauguma alieju, rafinavus, jau tikrai nera nieko gero ant odos Pati turejau progos isbandyti keleta aliejus -nerafinuotus ir analogisku rafinuotus - skirtumas akivaizdus

o koki veidui rekomenduotumete?

pagal kainą manau negalima spręsti, nes pvz aš aliejukus pirkau Panevėžyje aliejaus parduotuvėje, o pažiūrėjau kainas internete kažkurioj parduotuvėj, tai jos žyyyymiai didesnės dėl rafinavimo - kiek žinau, nebelabai jį tinka ant odos tepti, ir kaip Gailė įmetė straipsnį apie rafinavimą, tai ten jis ne visas - tik kai kurie aliejai manoma kad kaupia tas negeras medžiagas jeigu yra nerafinuoti



aš vokus tepu avokadų aliejum, veidą - abrikosų kauliukų arba kviečių gemalų nerafinuotus aišku.