QUOTE(erdika @ 2010 01 29, 19:57)
O aš su savąja pradėjau vargt nuo spalio mėnesio. Iki tol apetitu nesiskundė: rytą vakarą - mišinukas, pietums daržovienė su mėsa, vakarienei - grūdinė košė. Bet ėmė sau vieną dieną ir nebevalgė daržovių su mėsa. Taip būdavo gerai, nebereikėdavo atskirai sau pietų gamint, valgėm bendrai. Taip mėsos ir daržovių nevalgo lyg šioliai. Kažkaip anksčiau nekreipdavau dėmesio, kad jos nedomina, ką mes valgom, išskyrus glaistytus sūrelius, šokoladinius saldainius ar sausainius. Maniau, vaikas sotus, gerai, kad pastoviai nekramto. Bet blogiausia, kad maistas jos nesudomina ir dabar. Ką beparodai ar paklausi - NE ir viskas 
. Grūdines košes valgo, jokių problemų, bet dukart per dieną jos nevalgo, pirmą kart daugiau, antrą kart kelis šaukštelius ir viskas, o mėsos - ne. Dar žuvį ir kepenėles valgė, o dabar jau ir tų nebevalgo.Ką aš nebandžiau ir neduot visai valgyt (maniau išalks, paprašys), kepiau mėsos blynelius, mėsą su kruopom viriau, slėpdavau po agurku (vienintelė daržovė, kurią valgo) - išspjauna lauk arba visai neiima. Bandžiau savaitę kitą visai neduot mėsos, galvojau, kad po kiek laiko gal bus noras atsiradęs - nepatikėsit, tik pažiūrėjo į lėkštę, kad pradės klykti ne savo balsu, kad daugiau nė nebandžiau taip daryt. Šiaip nevalgė nei blynų, nei jokių virtinukų, makaronų,sriubą vieną vienintelę - juodą perlinių kruopų, iš vaisių valgo tik obuolius (būtinai neluptas turi būti) ir bananus. Taip į mūsų dienos meniu pamažu įsitraukė duona su sviestu, virtas kiaušinis (kepto nevalgo), iš pradžių tik trynys, dabar žiūriu, kad pirma baltymą suvalgo, kasdien 150 ml sulčių, o kai išgeria - tik vanduo (arbatų negeria). Kepu blynus su obuoliais, beriu cukraus ir jokių uogų ar grietinės, pamažu pamažu pradėjo patikt. 
Kartą valgau pusryčiams dešreles, žiūri ir ji atsistojus šalia, niam niam prašo. Daviau - valgo. Atpjoviau rūkytos dešros - valgo. Pabandžiau duot lašinių - valgo. Šlapios dešros daviau - valgo. Tai ką - organizmui chemijos trūksta
. Žinokit, baisu. Kasdien nekišu, o jei nenori - per jėgą ir nesiūlau, nebent pati paprašo. O ką darysi? Laukiu kada pabus noras valgyt kartu su mumis. Nors jau nebegaliu labai skųstis - pradėjau kasdien virti sriubą, nors po šaukštelį pasrebia, ten mėsos įpjaustau. Jei suvalgom kokius penkis šaukštus - tai jau daug 
. Grūdines košes valgo, jokių problemų, bet dukart per dieną jos nevalgo, pirmą kart daugiau, antrą kart kelis šaukštelius ir viskas, o mėsos - ne. Dar žuvį ir kepenėles valgė, o dabar jau ir tų nebevalgo.Ką aš nebandžiau ir neduot visai valgyt (maniau išalks, paprašys), kepiau mėsos blynelius, mėsą su kruopom viriau, slėpdavau po agurku (vienintelė daržovė, kurią valgo) - išspjauna lauk arba visai neiima. Bandžiau savaitę kitą visai neduot mėsos, galvojau, kad po kiek laiko gal bus noras atsiradęs - nepatikėsit, tik pažiūrėjo į lėkštę, kad pradės klykti ne savo balsu, kad daugiau nė nebandžiau taip daryt. Šiaip nevalgė nei blynų, nei jokių virtinukų, makaronų,sriubą vieną vienintelę - juodą perlinių kruopų, iš vaisių valgo tik obuolius (būtinai neluptas turi būti) ir bananus. Taip į mūsų dienos meniu pamažu įsitraukė duona su sviestu, virtas kiaušinis (kepto nevalgo), iš pradžių tik trynys, dabar žiūriu, kad pirma baltymą suvalgo, kasdien 150 ml sulčių, o kai išgeria - tik vanduo (arbatų negeria). Kepu blynus su obuoliais, beriu cukraus ir jokių uogų ar grietinės, pamažu pamažu pradėjo patikt. Kartą valgau pusryčiams dešreles, žiūri ir ji atsistojus šalia, niam niam prašo. Daviau - valgo. Atpjoviau rūkytos dešros - valgo. Pabandžiau duot lašinių - valgo. Šlapios dešros daviau - valgo. Tai ką - organizmui chemijos trūksta
. Žinokit, baisu. Kasdien nekišu, o jei nenori - per jėgą ir nesiūlau, nebent pati paprašo. O ką darysi? Laukiu kada pabus noras valgyt kartu su mumis. Nors jau nebegaliu labai skųstis - pradėjau kasdien virti sriubą, nors po šaukštelį pasrebia, ten mėsos įpjaustau. Jei suvalgom kokius penkis šaukštus - tai jau daug Druskos ir prieskoniu truksta
Atsibodo vaikui tas beskonis maistas
