QUOTE(Karolinan80 @ 2012 10 22, 12:38)
As vis dar del MRT tyrimo, o jei as geriu raminamuosius, kontrastinei medziagai jokios itakos nedaro ?
Aš irgi tada gėriau raminamuosius, kai darė MRT ir tomografinį. Aš tai visados laikausi tokios taktikos, kad bent jau kokia valanda ar dvi praeitų nuo vienų vaistų vartojimo iki kitų. Čia ne vaistai, bet vis vien cheminė medžiaga.
Gal to ir nereikia tikriausiai. O kontrastinei medžiagai tai įtakos neturėtų turėti, aš tiesiog nenoriu vienu metu užkrauti organizmo ar iššaukti kokios nors alergijos.
Papildyta:
QUOTE(marmazelė @ 2012 10 22, 12:05)
tą vaizdo nestabilumą, svyravimą jau nuo paauglystės jaučiu. Ir , aišku, visiems kitiems nusiskundimams būdavo diagnozė "vegetodistonija". Bet mokiausi, dirbau, vaikus gimdžiau. Kažkaip stipriai ji manęs nebuvo prispaudus. Tik praėjųsią žiemą , dar būnant vaiko auginimo atostogose, pasijutau tikrai silpnai, būdavo bloga, silpna... Pasidariau kraujo tyrimą, tai ir magnio, ir kalio trūko, vitamino D beveik nebuvo... Bet išsiaiškinau tą jau gerokai per vėlai, nes jau didelis nerimas buvo prispaudęs. Ir dabar išsikrapštyt nėra taip paprasta. Užsirašiau į jogą, mokausi kvėpavimo pratimų.
Tai va,
Monsit, suprantu, kad ir Jus tas vaizdo nestabilumas kankino ir kažkaip gal net sunku patikėt, kad psichologai, kvėpavimas, joga nuo to išlaisvintų...Nors ne, aš labai tikiu...noriu tikėt
Jei man pačiai nebūtų siūbavęs vaizdas, nebūčiau patikėjusi, kad taip gali darytis "nerviškai".
Tada Jūs esate labai stipri moteris, jei be vaistų iš visa to išlipote ir galėjote gyventi normalų gyvenimą.
Daug ką galima sutvarkyti tikėjimu ir mintimis, aš irgi tuo tikiu, tik mes, turinčios VD problemą, kažkaip giliai viduje labiau tikime neigiamais dalykais, ką išreiškia ir mūsų kūnų pojūčiai. Jei sugebėtume tikrai patikėti,-o tikėjimas yra gilus vidinis įsitikinimas, užtikrintas žinojimas viduje,- kad mums atsitiks tik geri dalykai, tai ir neprikauptume tų visokių baimių, kurios pasireiškia nemaloniais kūno pojūčiais. Joga, kvėpavimo pratimai, aplamai fizinė veikla-puiki pagalba sau, bet svarbiausia yra nukreipti dėmesį nuo savęs, nuo savo kūno pojūčių stebėjimo.