QUOTE(Karolinan80 @ 2012 10 14, 08:05)
tikra saunuole
eras poziuris
Karolina80, tik su tokiu poziuriu tokios kaip mes galime gyventi.
Tiesiog nustoti bijoti, kad uzeis baime. Psichologinė terapija man padėjo suprasti, kad bijoti kaip ir nelabai yra ko. Pavyzdziui,kas jau cia tokio nualpti gatvėje dieną kai aplink pilna zmonių-gi tau tikrai bus suteikta pagalba. Tai yra issiaiskinti, kas gi tokio baisaus gali nutikti, jei ir pasidarys bloga. Galų gale, jei per tiek metų nė karto nenualpai taip besijausdama, tai nėra beveik jokios tikimybės,kad taip atsitiks po kelių šimtų ar daugiau kartų tokios būsenos.
Bet minčių uzimtumas ir veikla yra būtina. Taip pat fiziniai pratimai. Jei tik lengvai pavaikštai ir širdis ilgesnį laiką negavo jokio krūvio, natūralu,kad kiek "apšilus", širdis pradeda greitai mušti. O kai iš karto dar klausaisi jos darbo, vėl išsišauki priepuolį. Uzburtas ratas.
Mano manymu, kadangi tu sau leidai uzsidaryti namie ir pasidavei baimei, pradziai bus reikalingi ir vaistai,ir būtina psichologinė terapija. Bet jos psichiatras gali ir nesuteikti, tai ne šio gydytojo specializacija.Vienam pačiam išsikapstyti būtų nelengva: nukreipti dėmesį nuo savęs, pazvelgti į savo pojūčius lengviau ir issiaiskinti, kokia yra reqali grėsmė.
Galų gale, reikia issiaiskinti ir tai, ko tu iš tikrųjų bijai, nes prieš šias baimes tu turėjai kitų, kurios dabar tik uzsislėpė.