QUOTE(vaižgantė @ 2009 03 07, 21:11)
Nesupratau, kuo čia dėtas abejingumas?
Tau labiau patinka, kai kokia bobutė apstaugia, kad drįsai į bažnyčią su kelnėmis ateiti? Arba kad tavo vaikas neramiai stovi ir kartu su kunigu gieda?
Bažnyčia turėtų būti vieta, kur kiekvienas ateina pasirūpinti savim ir nesidairytų, ką kitas veikia, kaip jis apsirengęs ir t.t.. ir pan.
O provoslavų pačios apeigos yra tokios, kad jie neturi kada sėdėti ir pletkavoti, tuo labiau, kad ten ir kėdžių ar suolų mažai esama...
Stebiesi, kad būtina kažką uždegti...Tai ko per Vėlines žvakes ant kapų degioji? Aš paprastai cerkvėje uždegu žvakutę už savo mirusį tėvą, senelius. Ten yra tam skirta vieta. Man normalu uždegti žvakę ir pasimelsti už sergančią ar bėdų kamuojamą draugę. Nenori- nedegi. Bet kaip gražu yra cerkvėje degančios žvakelės. Ir kokie gražūs žmonės, tai darantys.
Manęs nei karto niekas neapstaugė bažnyčioje

, o ir šiaip gyvenime nesu tikra, kad taip yra nutikę. Bet sutinku, kad tai blogai.
Aš manau, kad bažnyčioje nedera apkalbinėti ir smerkti, bet nematyti ateinančių irgi nėra gerai. Man malonu matyti pažįstamus veidus. Susitikę elgiamės kaip pažįstami, nusišypsome...
Katalikų apeigos irgi tokios, kad mažai laiko turiu apsidairyti kas kur sėdi, nebent ateičiau prieš mišias. Aišku dar yra toks gražus momentas mišiose, kada linkime vieni kitiems ramybės, tada ir pažvelgiu į veidus visiem, kas tuo metu aplink mane.
Aš žvakes ir namie užsidegu, ne tik kapuose (kapuose ne tik per Vėlines bet visuomet kai aplankau), man tai gražus, puoškus ir simboliškas veiksmas. Ką reiškia uždegti žvakutę už mirusius? Kokią tame matai prasmę? (šie mano klausimai
neteigia, kad prasmės nėra, tiesiog noriu sužinoti kokią prasmę tame matai tu)
Pasimelsti manau tikrai labai vertinga, žiūrėjimas į žvakės liepsnelę padeda susikaupti. Bet uždegti žvakelę ir išeiti - negi nuo to gali būti geriau tam už kurį ketinai pasimelsti, bet ne pasimeldei, o uždegei? Ar liepsna atstoja maldą?
Nuėjusi į bažnyčią aš irgi uždegu žvakę. Tai gražiai atrodo. Žvelgdama į ją meldžiuosi. Nueidama matau liekantį mano pėdsaką. Matydama daugybę plevenančių liepsnelių labiau jaučiu savo bendruomenę ir akivaizdžiau matau jos maldas kylančias į Viešpatį (aš visgi manau, kad kiekviena žvakelė rodo, kad prie jos sukalbėta malda). Tačiau jei maldos nėra, tai manau dek, kad ir šimtus žvakių - naudos turėsi tik tokios, kad kiek šilčiau bus.