QUOTE(Schroedingers Cat @ 2009 08 08, 20:46)
viskam pritariu, ypač vienam šventimo būdui
teko vestuvėse danijoje būti, tai galima iš nuobodulio numirti...o Lietuvoj tai rimtai eventyr
beje, kokia kalba jūs patys sakėt kalbas? t.y. tavo vyras ir tu pati? angliškai, lietuviškai, norvegiškai?
As irgi esu buvusi norvegiskose vestuvese, ir taip kategoriskai neteigciau, kad ten TAIP nuobodu, bet jie svencia kitaip, paslaugos brangesnes, tad kol visi prie stalo kalba, uz muzikanta nemoka. Bet as Lietuvoj tuoktis norejau vien del to, kad savoj saly viska zinai. Zinai kuo skiriasi pvz Cicinas nuo Saules klioso ir pan. O ten maniskis nebutu man rades kirpeju, visazisciu ir pan.
O kalbas mes abu sakeme norvegiskai. Jis lietuviu nesimoko, nes per sunki. O as tai dariau is pagarbos jam, nes ir kalbos esme buvo pagrinde jis. Be to, as iki siol miksuoju norvegu - anglu kalbedama, tai po mano kalbos visi sveciai, tiek norvegai, tiek lietuviai buvo suzaveti, kad vis tik ta kalba as taip gerai (ju nuomone) moku! Mes turejome verteja, kuri verte. Is pradziu nezinojau reikia jos ar ne, bet kai pamasciau, kad is 50 sveciu, lietuviu ir norvegu moka tik 2 zmones, 1 is ju as, tai supratau, kad nenoriu buti tampoma uz sijono kai 1 teta su kita nesusisnekes, tad radom verteja ir tikrai manau, kad ji atidirbo uz jai sumoketus pinigus, nes kalbeliu susidare nemazai per visa vakara!