Tvenkinio kasimas

tai kazkur apie 1a/500liutu? na palyginus kiek seniau girdejau kiek kainuoja tai pigumelis, tikrai
tik kaip dabar su tai projektais ir leidimais?reikia, nereikia, iki kokiio dydzio nereikia?

Sveiki,
Be projekto ir leidimo galima kasti iki 3 arų ploto kūdrą. Tačiau bet kuriuo atveju rekomenduoju užsukti į vietinės savivaldybės melioracijos (žemės ūkio) skyrių, paprašyti pakelti savo sklypo planą ir pažiūrėti, ar planuojamos kūdros vietoje nepraeina drenažo linija.
Taip pat dažnai nekenkia planuojamos kūdros vietoje atlikti GEOLOGINIUS TYRIMUS ir nustatyti būsimą kūdros VANDENS LYGĮ.

O kainos, nors jos ir nukritusios ne visada atspindi kokybę. Veikiau atvirkščiai - krizės ir štilio statybose metu į kūdrų kasimą metėsi kone visi ekskavatorininkai: tie, kurie kasė pamatų duobes, klojo požemines komunikacijas ir t.t. (kai vyriausybė atsuks pinigų kranelį pastatų šiltinimui, panašiai šiltintojais pataps santechnikai, apdailininkai, plytelių klojėjai, tinkuotojai ir kt. ).
Daugelis šių ekskavatorininkų moka puikiai iškasti DUOBĘ, bet neturi žalio supratimo, kaip kasti KŪDRĄ Todėl "kas galėtų paneigti", kad už krizinę kainą iškastos kūdros vėlaiu nereikės dar karterlį "rekonstruoti".
Taigi linkiu taupyti, bet neapsigauti

Sėkmės!
Aušrys

Na manau reiks ir pasidometi apie tai, nes kur planuoju kasti yra vienas jau salia prudas, palnuoju netoli jo ir issikasti, bet zemes gruntas labai jau kazkaip skiriasi, tai gal ir reik paziureti, paskui vanduo nesirinks ar ka.
Aciu ponui Ausriui uz patarimus.

Kasame tvenkinius, vieno aro iskasimo kaina yra 800Lt.

cia su zemes isstumdymu?

na siaip pasidomejau jau ir radau ne viena kurie kasa ir po 500lt uz ara, bet reikia pasiziureti kur kase jie ir pan., pamatyti darbo kokybe.

Pradedate mąstyti teisinga linkme

privercia gyvenimas

Sveiki. ilgai sekiau sia tema, kol pagaliau nusprendziau prisijungti prie diskusijos. Esu issikases nemaza duobe, kurioj nesilaiko vanduo del laidaus grunto. Taigi teks pirmiausia spresti hidroizoliacijos problema. Turiu silosine plevele ir molio. slaitus teks iskasineti laiptais ar kaskadom, nes priesingu atveju viskas slys zemyn nuo pleveles ir ji pati nesilaikys (maciau forume foto vieno tvenkinio, kur plevele nuciuoze)Gal kas esate tai dare ir galit pasidalint patirtim?

Sveiki,

Jei kūdriuko povandeniniai šlaitai per statūs - nuo jų smėlis ir taip linkęs čiuožti žemyn - nereikia dengti nei plėvele
Taigi, mūsų pirmas darbas - SUFORMUOTI NORMALAUS NUOLYDŽIO (PVZ., 1:3) ŠLAITUS.
Darant hidroizoliaciją rimtai, reiktų po plėvele ir virš jos patiesti po sluoksnį geotekstilės (tačiau ji keletą kartų brangesnė už plėvelę, todėl daug kas ant jos "pataupo" ).
Kaskados, laipteliai ar dar kažkas teoriškai galėtu sumažinti smėlio slinkimą, tačiau, nematęs jūsų kūrinio, nasiimsiu spręsti, kaip tai veiks realybėje.
Ką žadate daryti su moliu? Jei tiesite silosinę plėvelę - ji ir be molio užtikrins hidroizoliaciją. O ant plėvelės molio nereikia.

Sėkmės kūryboje!
Aušrys

Sveiki,

perskaičiau rodos visas temas apie kūdrų kasimą, valymą ir arba neradau arba pamiršau tokį dalyką, koks minimalus atstumas, jei toks yra, nuo upės norint kasti kūdrą? Sklypas ~70a (~100m pakrantes ir 70m pločio), planuojamas prūdas ~10a taigi norisi kažkaip pasiderinti jo buvimo vietą ir formą. Aišku, darant projektą, manau šią informaciją gausiu, tačiau kadangi čia nemažai tą dalyką išmanančių, turbūt nėra blogai tai sužinoti ir anksčiau .

Ir dar klausimas, kaip manote ar tikslinga ir legalu būtų daryti prūdo sujungimą vamzdžiais su upe, ta prasme vandens cirkuliacijai?

Klausimų yra ir daugiau, tačiau pradžioje kažkaip šitie man labiausiai rūpi.

Iš anksto ačiū!

Sveiki,

Kūdrų kasimas prie upių - atskira specifinė ir labai kompleksinė tema. Atstumas, kuriuo galima kūdrą kasti upės apsauginėje zonoje labai priklauso nuo upės tipo ir apsaugos statuso, upės apsauginės juostos ir zonos pločio (šių juostų plotis priklauso nuo reljefo ir šlaitų nuolydžių), o galų gale viskas priklauso nuo vietinių aplinkosaugininkų ir architektų, kurie išduoda projektavimo sąlygas. Bendru atveju šis atstumas gali būti ir 10 ir 100 m, taigi konkrečiu jūsų atveju reiktų nueiti į rajono savivaldybę ir išsiaiškinti kūdros kasimo jūsų sklype galimybes.

Klausimo apie upės vandens padavimą į kūdrą sulaukiu iš kiekvieno, kas nori kasti kūdrą prie bet kokios vandentėkmės ir visiems sakau "NE". Ir ne vien dėl to, kad tai ne visai legalu. Jums bus daug paprasčiau palaikyti gerą kūdros vandens kokybę jei į ją "neįsileisite" upės problemų (potvynių, drumstumo liūčių bei pavasarino polaidžio metu ir pan.). Prie upės vamzdžiais prijungus kūdrą, ji taps savotišku nukreiptosios upės tėkmės dalies nešmenų sėsdintuvu, taigi vienokiu ar kitokiu iškreiptu būdu padarytas upės pratekėjimas, gali paskatinti dumblo kaupimąsi jūsų kūdroje. Kitas įdomus dalykas - žuvys. Jei kūdroje veisite žuvis, sujungimo atveju (net jei ant vamzdžių ir sudėsite tinklus), jos turės daugiau galimybių pabėgti į upę. O dar pridėjus vamzdžių užsikimšimo pavojų ir būtiną pastovią intako - ištako priežiūrą, upės vandens cirkuliacijos, aeracijos ar tiesiog "praplovimo" galimi privalumai galutinai nublanksta.

Geriau ir pigiau TEISINGAI išsikasti atskirą kūdrą, tai daryti upės potvynių požiūriu saugiu atstumu (arba kūdrą apipylimuoti iškastu gruntu), joje sukurti subalansuotą, gerą vandens kokybę palaikančią ekosistemą ir džiaugtis gyvenimu

Sėkmės kūdrininkystėje !
Aušrys