Šunų ir kačių prieglauda

Pasakysiu tik tiek, kad susidėt su Ilona (SOS-gyvūnai) nerekomenduočiau.

A kodėl?
Parašykit į AŽ, smalsu pasidarė... Man tai ten iš toli viskas gerai atrodo

Hmmm... Žmogus stengiasi, dirba dėl tokio kilnaus tikslo ir kažkam užkliūva.

Nereikia AŽ, tiek to. Geriau pagalvojus, nepatenkintų bus visuomet. Man akivaizdu geri darbai, ir ne dėl to, kad būtų reklamuojami, o dėl to, kad jie iš tiesų vyksta. To ir gana.

Ačiū už komentarą

Kažkas jau spėjo pripūst miglos Su šiuo žmogumi bendravau jau keletą metų. Visko buvo. Mačiau prieglaudų gyvenimą iš vidaus. Neiškenčiau gyvūnų kankinimo, išėjau. Aš žinau, kaip ji stengiasi ir dirba dėl kilnaus tikslo. Iš karto nesimato. Aš ja tikėjau kelis metus, dėjau visas savo pastangas kad prisidėti, kartu išgelbėta daug gyvūnų, tiek jėgų atiduota ne vien gyvūnams, bet ir Pifo vardui, kurį laiką ir viena visą prieglaudėlę prižiūrėjau, kasdien po 4-5 valandas ten leidau. Kurį laiką viskas buvo gerai, bet pamažu atsiskleidė tikrasis žmogaus veidas. Ji nuostabi dviveidė. Į akis ir dabar šypsosi, net vaidina kad padėt nori. Bjauru, man sąžinė to neleistų. Kas nematė kitos pusės, ja visada patikės.

Karinna, na kad niekas miglos nepūtė Kaip iš šono atrodo, taip ir sakau.

Kategoriškai nuskambėjo tavo pasakymas apie gyvūnų kankinimą Aišku, jei žiūrėti formaliai, jiems ten per mažai vietos, bet gi šilta, saugu ir sotu Ir jiems ten visomis išgalėmis ieškoma tikrų namų... Idealiausia juk ir yra, kai augintiniu rūpinasi mylintys šeimininkai...
Apie gyvūnų kankinimą Grindos atveju galima būtų kalbėti, jau tikrai ne apie Sos gyvūnus

Kur Kaune ar netoli Kauno yra privatūs gyvūnų globos namai? Turime visokių dešryčių ir norėtume atiduoti...

Žinau, ką sakau. Man situacija, kai gyvūnas ramiai paliekamas mirt vienas agonijoj net nepabandžius jam padėt ar bent sutrumpint kančias yra kankinimas. Jei aš nepranešus neužeičiau į prieglaudėlę, nežinia, kiek tas apie mėnesio kačiukas dar prasikankintų. Ilona turėdama mašiną prabuvo prieglaudoj jį matydama minimum valandą ir nė nepagalvojo nuvežt pas vetus, paliko. Kačiukas guli susisukęs, apstoviai cypaudamas, pajudinus klykia iš skausmo. Aš troleibusu vežiau jį kuo greičiau, deja, teko užmigdyt, vetų nuomone greičiausiai Ilona leisdama vaistus pažeidė nervą, nes prasidėjo jam viskas neužilgo po leidimo. Nuo to nieks neapsaugotas, negalima apkaltinti tuo. Bet pagalbos nesuteikimas tokiu atveju turint visas galimybes yra sadizmas. Taip pat minimum nejautrumas gyvūno kančioms yra džiūgauti per telefoną, kad tau atveža triušiuką, kai aš apsipylus ašarom, vos prakalbėdama tik ką vargšiuką užmigdžius jai skambinu ir klausiu, kur vežt lavonėlį.
Tai tik vienas epizodas, kuris perpildė mano kantrybės taurę. Deja, ne vienintelis kuris buvo iki to ir buvo po to.

Ilona sužinos, kad tai parašiau, kaip visada. Perduokit jai ir tai, kad aš nesiruošiu tylėti. Šypsenos susitikus nieko nepakeis. Neverta jai vaidint. Nevertair už akių varyt, žmonės, giliau į tai įlindę, žino, kas yra kas.

Kaune tik Nuaras yra.

Karinna, o Jūs, turbūt, vis tiek nenutraukėte veiklos, susijusios su gyvūnų gelbėjimu? Gal pasakytumėte, su kuo dabar bendradarbiaujate? Kas atitinka humaniškumo kartelę...
Man tai, pvz., labai graži gyvybės vagonėlių idėja...

Praktiškai nutraukiau, dabar padedu tik tiems, kurie patys pas mane ateina prašyti pagalbos.

Paskutinis toks gyvūnas - Molis http://www.lese.lt/l...age.6;news.3021 . Ko aš ta išknista pieva ėjau, kai į jį beveik atsitrenkiau? Šalia gi normalus takelis buvo, nuo kurio jo nesimatė. Matyt kažkokia lemtis, trauka prie tokių bėdžių. Ir jis ne vienas toks. Bet jokiai organizacijai nepriklausau. Daugiausia padeda Lesė, ačiū jiems. Ne tokiais rimtais atvejais pati susitvarkau.

Iš tiesų, nėra organizacijos, kuriai nerastum priekaištų žinodamas daugiau apie veiklą, bet dauguma žmonių visgi dirba sąžiningai, stengiasi padaryti geriau ir tai jau sveikintina. SOS'e irgi yra nuostabių žmonių tarp savanorių. Bet daugiausia visgi lemia valdžia. Dabar ten visi žmonės gan nauji, dauguma turbūt be patirties, nemato jie to, kas daroma blogai, nes nežino, kaip turėtų būti daroma. Tai ne jų kaltė. Gaila, kai dėl to nukenčia gyvūnai. Tie, kas suprato, kas dedasi, buvo gražia ir nelabai forma išprašyti lauk. Neapsimoka jiems, neišgyvens paskui šeima iš aukų.
Lese asmeniškai aš pasitikiu labiausiai iš patirties ir bendravimo su visomis organizacijomis. Kad ir Moliuko istorija. Virš valandos skambinėjau visiems, Lesė iš karto pradėjo ieškoti transporto, GGT Pifas pirmais žodžiai ramiausiai liepė skambint į Grindą, nesvarbu, kad ten tokio šuns laukia tik mirtis. Neišlaikiau, išsakiau, ką apie juos galvoju, paaiškint, kam skiria aukas be sterilizacijos ir važinėjimo į seminarus į įvairiausias šalis (žinoma, kas gi atsisakytų nemokamų atostogų užsienyje) atsakyti jie nesugebėjo. Globotinių pas juos labai mažai, padėt jie niekuo negali. LGGD Vilniaus skyriaus telefonu atsiliepusi moteris paliko gerą įspūdį, bet padėti negalėjo, nes neturėjo transporto. SOS numerį pavyko gauti tik Ilonos, bandžiau skambint keletą kartų, ji vis metė ragelį. Tuo tarpu kiek vėliau pikete prieš visus su manim pasisveikino su "nuoširdžia" šypsena ir net suvaidino kad padėt man nori. Bjauru viduje. Ačiū Dievui, Lesė visgi rado mašiną ir atvažiavo to šuns. Man džiugu, kad jam padėta. Ir anksčiau Lesė niekada nebuvo atsisakiusi padėti gyvūnui, kai turėjo nors menkiausią galimybę.

Ką gi, ačiū už pasidalijimą.
Sėkmės randant ir gelbstint mūsų mažuosius draugus...

Pagalbos šauksmas...

http://www.lese.lt/l...astis/news.3173

Padėkite, kas galit, o jei ne, padalinkite nuorodą kam tik galit. Ačiū.