Gerb. Ericita,
Kaip suprantu prie šio forumo prisijungėte tik tam, kad paskelbti naujiena "kaip visi aplinkui neteisingai dirba" (juolab, jog Vestą, mano žiniomis, asmeniškai apie situaciją informavote telefonu, viešai skelbiamu Lesės svetainėje). Tebūnie, jei tik dėl to, bet tikiuosi paskaitinėsite dar ir vėlesnius komentarus. Pabandysiu Jums, ir galbūt dar kažkam kam kils panašių klausimų ateityje, į juos atsakyti.
Jūsų paminėtos gyvūnų globos organizacijos yra savanoriškos, išlaikomos tik iš savanorių, žmonių paaukotų ir iš 2% surinktų pinigų. Taip taip teisingai supratote- savanoriai ne tik pinigų iš organizacijų nesisavina, bet dar ir savų "suinvestuoja".
Kiek sudaro būtent Jūsų pervesti 2%, manau, nesunkiai galite pasiskaičiuoti, bet vardan visų, kurie mano, jog jų pervesti 2% yra nežmoniškai didelis indelis ir paskui tuo galima organizacijas "šantažuoti" (nauja mada beje) pabandysiu iš akies primesti: jei uždirbam 2000LTL/mėn "į rankas", t.y. gaunam tiek atskaičius mokesčius (net nežinau koks vidutiniškas atlyginimas, bet galvoju, toks būtų jau gana neblogas)- tai 2% suma būtų kažkas apie 100LTL, na tebūnie 150. Bet tai yra viskas ką tai organizacijai paaukojote METAMS (nebent paaukojote papildomai tiesiai pervesdami). Žinoma bet kuri organizacija yra be galo dėkinga visiems paaukojusiems, kad ir dar mažiau- kartais ir 10LTL gelbėja situaciją, visai nenoriu sumenkinti nė vieno žmogaus net ir mažiausios pagalbos. Tačiau noriu atkreipti visų mėgstančių "prikišti" 2%-us dėmesį- ką juos gavusi organizacija gali su jais nuveikti. Taigi turim 150LTL: normalaus maisto katėms (gaunamo su didelėm nuolaidom!) išeina maždaug 4-5 mėnesiams VIENAI katei, kraiko išeitų apie 10-čiai mėnesių vienai katei, skiepas išeitų trims-keturiems gyvūnams, viena- dvi sterilizacijos (skaičiavau katėms, nes su jom turiu daugiau reikalų- geriau žinau kokios išlaidos). Jeigu viską susumuoti, nes vienam gyvūnui reikia visų šių dalykų- tai Jūsų paaukoti 2% išlaiko vieną katę geriausiu atveju 2-3 mėnesius (nepamirškime patalpų, jų šildymo, elektros, vandens, atliekų utilizavimo, medikamentų parazitų naikinimui ir pan., kurių net neskaičiavau), šunį išlaiko dar trumpiau. Ir dar pasisekė, jeigu nėra išlaidų gydymui.
Labai retas gyvūnas globoje išbūna mažiau nei mėnesį, todėl įvertinus organizacijų gaunamus pinigus, globotinių kiekį ir faktą, jog gyvūnai globojami kol nepasidovanoja iš karto prašau visų, kuriuos erzina frazė "nėra vietų" tas organizacijas bent kiek suprasti- jų galimybės tikrai yra ganėtinai ribotos nepaisant didelių norų. Tačiau jos bent jau bando daryti tiek kiek sugeba ir tikrai vykdo savo tikslus padėti benamiams gyvūnams, keista, jog tai pavadinote "tik priedanga". Meskite akmenį į mane, jei jos to nedaro.
Dėl pasiūlymo nevežti į Grindą- Jūsų valia kaip elgtis, bet ne vienas savanoris Jums patvirtins, jog gyvūnui gatvėje yra kur kas daugiau šansų išgyventi ir gal net sulaukti konkrečios pagalbos negu Grindoje (čia gyvūnas gali būti užmigdytas jau po 14 dienų). Taigi tai neturi nieko bendro su jautrumu, tiesiog uždavėte konstruktyvų klausimą ir gavote racionalų atsakymą. Kalbant apie jautrumą- tai kur kas jautriau būtų jam surasti namus, bet kodėl tikitės, jog kažkas kitas sugebės tai padaryti greičiau, jeigu neišėjo net Jums (juk dažnai visi galvojame, kad niekas geriau nepadarys negu aš pats)...
Dėl makaronų ir būdos- tai čia tikrai išėjo didelis nesusipratimas. Makaronus ir ryžius Vesta sutiko priimti, nes būtų juos perdavusi savanorei, kuri iš jų virtų košes lauke gyvenantiems beglobiams gyvūnams. Tačiau Jus sutikusi savanorė apie tai nežinojo. Lesės prieglaudoje globojami gyvūnai maitinami specialiu jų rūšiai ir amžiui skirtu profesionaliu maistu (iš karto užbėgu už akių tiems kas norėtų priekaištauti, jog galima būtų išsisukti su pigesniais makaronais, ryžiais ir supermarketų maisteliais- patirtis rodo, jog pigiau gaunasi globotinius maitinti gerai subalansuotu specialiai jiems pritaikytu maistu, negu juos gydyti nuo viduriavimo ar kitų ligų, puolančių nusilpusį imunitetą), taigi savanorė ir pasakė, jog ryžių nepanaudos. Dėl būdos- istorija panaši kaip ir su maistu- gaila buvo šunytį palikti po atviru dangum, ne vasara vistik, todėl ir užsiminė apie būdą. Bet situacija prieglaudoje keičiasi nuolat- kol Jūs ieškojote būdos, merginos rado kaip ciuckį įkurti gal ir nelabai patogiai, bet vistik po stogu. (Beje, jei būdą suorganizavote- net jei ir pykstate ant organizacijų, jos juk kaip sakoma "į kapus nesinešit"- paaukokite bet kuriai iš jų, patikėkit ne šį kartą- tai kitą, kitam šuneliui priglausti pravers.)
Na ir pabaigai "moralas", kurį kartoju tūkstantąjį kartą (netikiu, kad buvo išgistas daugiau nei kokius du kartus)- jeigu manote, jog galite geriau- tai prisidėkite prie bet kurios iš organizacijų, jei ne pastoviam savanoriavimui, tai savaitei, mėnesiui, bent jau kol Jūsų atvežtas šunelis yra prieglaudoje. Pavažinėkite į prieglaudą, pažiūrėkite kaip jos tvarkosi, bent jau pavedžiokite šunis. Tik nereikia gintis, jog nėra kada- vos keletas savanorių yra nedirbantys, nesimokantys žmonės, beveik visi tokie kaip ir Jūs, be savanorystės turintys ir asmeninius darbus, gyvenimus, šeimas. Tikrai ne vienas pasiskųs, jog sunku, bet būtų keista, jeigu su tuo nesutiktumėte. Tačiau jei kalba pasisukti apie tai, kad "jei taip sunku kaip sakai- tai kodėl nemeti?" garantuoju, kad vienbalsiai atsakytų "jei ne aš- tai kas kitas" ir "aš be to jau nebegaliu". Žinot, kada būna sunku? Ne tada kai stengiesi iš visų turimų jėgų (net jei ir ne viskas gaunasi iš karto ir gerai), nesiskųsdamas aukoji savo laisvalaikį, atiminėji dėmesį nuo namiškių, ne tada kai trauki iš kišenes paskutinę dešimtinę, už pusę jos perki šiukšlių maišus ir važiuoji į prieglaudą, nes ten Tavęs laukia krūva nenustygstančių vietoj kačiukų, į lauką besiprašančių šuniukų- džiugesys jų akyse, pamačius Tave, atperka viską. Sunku būna kai eilinį sykį telefonu turi pasakyti "neturim vietų, "neišmanau kaip pagelbėti šiam gyvūnui" (nesusireikšminkime- savanoriai gelbėja ne mus, o gyvūnus, kurie šiaip jau yra mūsų visų, nes visas miestas mūsų) ir dar tada kai po ilgos darbo dienos grįžus namo forumuose, laikraščių straipsniuose paskaitai kokia bloga ta ar ana organizacija, nes jos savanoriai ne tokiu tonu kažką pasakė ir netinkamai nusišypsojo. Džiaugiuosi, kad Vesta per daug užimta prieglaudos reikalais, kad sektų visas tokias naujienas, nes jei nusvirtų rankos jai- vargti būtų pasmerkti krūva gyvūnų, o vat jei vistik Jūs nepabandysite ko nors pakeisti ir dar taip ir nepervesite 2% kitais metais Lesei- tai tiek to, tą 150LTL pažadu už Jus Lesei pervesti aš. Ir dar labai labai atsiprašau Jūsų už visus savanorius, jog kažką padarė ne taip, bei labai labai dėkoju, jog nepasidavėte ir nebuvote abejinga likimo valiai paliktam šuniui.
Jeigu kas daskaitė iki galo ir dar norės kokiai prieglaudai paaukoti daiktų ar maisto- nepasididžiuokite, paklauskite tos prieglaudos ko konkrečiai reikia, kartais visai nenorom gaunasi ne visai malonios situacijos.

Iš anksto atsiprašau, jeigu kada kuris bus ne toks malonus, kaip Jūs to norėtumėte, nes vistik kartais rūpesčiai paima viršų. Ir iš anksto už visus savanorius (bet kokios organizacijos) dėkoju už pagalbą.
VšĮ Lesė savanorė