Lietuvybė, patriotizmas, ksenofobija

mane stebina vienas toks lietuvių "patriotų" požiūris į valstybines šventes: esu patriotas, bet jeigu vasario 16, kovo 11, liepos 6 išeina antradienį ar ketvirtadienį, perkeliam darbo dienas, kad galėtume nuvažiuoti pas gimines, į kaimą, šiaip pagerti (asmeninės išvados pagal žiniasklaidoje pateikiamas žinias apie autoįvykius ir pan.). ką, šiemet išeina trečiadienį? kaip be ryšio, neišeis perkelti dienų, nebus ilgo savaitgalio... be abejo, netaikau visiems, bet tikrai prisiklausiusi n tokių kalbų.

o jeigu sestadienis ar sekmadienis is vis tragedija.... nes ner laisvos viduryje savaites

Kad aš pateisinimo ir neieškau. Mano noras išvažiuoti nėra susijęs su karjeros ambicijomis, atlyginimo dydžiu ar noru studijuoti. Priežastis kur kas paprastesnė.
Pamenu, kai pirmą kartą su tėvais išvažiavau į užsienį. Buvo puikios atostogos, tačiau buvo dar puikiau grįžti. Kirtus sieną net gamta (Lietuvos) atrodė gražesnė, nei kad Lenkijoje Jaučiausi didelė patriotė, visiems sakiau, kad Lietuvoje gyventi gera ir baisiai pykau ant visų Lietuvos nekentėjų Buvo gerai, kol žinojau tik Lietuvą. Situacija pasikeitė, kai dėl studijų pusmečiui išvykau į užsienį. Centrinės Europos šalis, pragyvenimo lygis labai panašus į Lietuvos. Tačiau pastebėjau, kad man patinka, kai net nepažįstami kaimynai sveikinasi, kai parduotuvėse pardavėjos nežiūri taip, lyg trukdyčiau joms užsiimti savo reikalais, kai žmonės nesistumdo lipdami į viešąjį transportą, kai metro užleidžia vietą, kad galėčiau sėdėti šalia draugės, kaip prekybos centre užleidžia vietą, nes perku tik vieną dvi prekes ir pan. (Netrukus pati pradėjau elgtis taip pat ir man patiko ši manęs versija). Sutinku, kad tai toookios smulkmenos, tačiau jau seniai pastebėjau, kad aš kaip kempinė, sugeriu aplinkui tvyrančias nuotaikas/emocijas ir jomis gyvenu. Grįžus į Lietuvą ištiko kultūrinis šokas. Prekybos centre kasininkės į pasisveikinimą atsakydavo piktais dėbtelėjimais (veiksmas vyko prieš kelis metus, dabar pastebėjau, kad dauguma kasininkių išmokytos sveikintis), autobuse vietoj "atsiprašau, norėčiau praeiti" pajutau smūgį į nugarą, kitą kartą turėjau išklausyti pagyvenusio piliečio priekaištus, kad mano raudonos pėdkelnės atrodo lyg nudirta oda. Su analogiškomis patirtimis ir dabar susiduriu kiekvieną savaitę. Apskritai, jaučiuosi, lyg vaikščiočiau su lentele "dėmesio, silpna, naudokitės proga". Iki tokio lygio, kad prekybos centre/vaistinėje/nesvarbu atsiranda atsistojančių prieš mane eilėje. Pasakius, kad eilė baigiasi ne čia, bambant nueina. Matyt, esu nepanaši į tokią, kurį drįstų ką nors pasakyti. Drįstu, tačiau pavargau nuolat gyventi kovinėje padėtyje. Nuolat žiūrėti, kad niekas be eilės "tik trumpam" neužlįstų kokioje poliklinikoje, galvoti, kaip atsikirsti bobutėm troleibuse skaitančiom moralus, ko aš už turėklo laikausi dviem rankomis, o ne viena kaip visi normalūs žmonės. Sakysite, reikia pradėti nuo savęs. Bandau. Tačiau taip ir nepavyko įpratinti kaimynų sveikintis, galiausiai pasidaviau. Kai troleibuse pagyvenusiai moteriškei užleidau vietą išgirdau "tai jau sėdėk, kur čia tokia ponička su kablais pastovėsi" ir t.t. Galėčiau plėstis, iki kol jums nusibos skaityti Bet kuriuo atveju nesakau, kad Lietuva kažkuo prastesnė už kitas šalis. Jokiu būdu. Tiesiog aš čia nepritampu. Kai galėsiu išvažiuosiu. Tam, kad grįžčiau. Nes juk visur gerai, kur mūsų nėra Nes tikrai labai noriu vėl pajusti, kad Lietuvoje gyventi gera.

Kai atsirado tarakonų,parėjau per visus kaimynus,kalbindama susimesti ir iškviesti atitinkama tarnybą,tai viena kaimynė pareiškė,kad tarakonai atsiranda nuo rusų,nelabai supratau,nes manau,kad jie atsiranda nuo nešvaros,ten kur daug nevalų gyvena.o tai nepriklauso nuo tautybės žmonių.
Neseniai buvau baliuje,ten viena pedagogė pareiškė,kad mėlyna spalva yra rusų,sužinojau,kad spalvos turi tautybė.
Nuostabus dalykas patriotizmas,jei jis padeda daryti gerus dalykus,nekenkti kitam,darbe bendrauju su moterimis,kurių vaikai gyvena užsieny,su kokia panieka ir neapykanta,juos pasakoja apie babajus,juodaodžius,kitataučius,ir tuo pačiu skundžiasi,kad anglai nemėgsta emigrantų.

neskaiciau visu postu, bet temos pavadinimas - negatyvus ir aiskiai tendencingas. kam suplakti patriotybe greta ksenofobijos - turbut ir varoma tokia linkme: visi, kas myli lietuva patriotai - tamsuoliai, ksenofobai, nei turku, nei geju, nei emigrantu nemegsta, pijokai ir tt. ar cia ir bus varymas ant lietuvos - dar viena islaisvejusiu, kosmopolitaliu, aukstesnes kastos emigrantu tema ant sudinos Lietuvos?
Papildyta:

nuosirdziai keista. matyt as ir tu gyvenam dvejose Lietuvose. o gal yra visko ir toj Lietuvoje, tiksliau, ir gero...jau kaip ir nebemadinga ant Lietuvos varyti pastaruoju metu darosi, tiksliau, pastebeti vien bloga, vien...

Matyt mes pažįstame skirtingas Lietuvas . Gyvenau daugiabučiame - sveikinomės su visais. Buvo porą nenorinčių, bet bendraujant situacija pasikeitė. Su keletu tik tiek bendra ir buvo - labą dieną , su keletu palaikom ryšį jau trejetą metų nuo tada, kai ten nebegyvenam. Dabar gyvenam individualių namų kvartale: kaimynas dviračiu važiuodamas į parduotuvę, keletą kartų paklausė, ar ko nereikia skubiai - netikėta ir malonu. Aš pasiūlau vieną kitą daržovę kaimynams, nes mūsų 'poniškame" kvartale kiti augina tik vejas . Visada pėsčiųjų takeliu praeinančius paklausiu, ar nereikia pavežti, jei važiuoju į centrą. Jei su vaikais keliaujam bendru keliu į parka, dauguma pravažiuojančių paklausia, ar nereikia pavežėti. Parduotuvėse (netoli namų) mus pažįsta pardavėjos, pataria, kokį produktą geriau pirkti - be abejo šypsomės vieni kitiems...galėčiau tęsti ir tęsti...myliu Lietuvą. Kartą teko pagyventi porą mėnesių vienoje VE valstybėje. Po poros savaičių apėmė tokia nykuma, kuri nebepaleido. Kankino plasmasinės bereikšmės savimi patenkintos šypsenos. Reikėjo didelių pastangų, kad būsena netrukdytų darbui.

patriotizmo apraiškos
https://www.youtube....h?v=VJ8aE9u1Mpg

Ką daryt, kad kai kurie anekdotus priima tiesiogiai . nereikia pamiršt, kad :"kiekviename humore yra truputėlį humoro" - S. J. Lec
Papildyta:


Ksenofobija, manyčiau, gana pagrįstas ir natūralus reiškinys. Nemanau, kad visuomet tai tamsuoliškumas. Iš tikro bijau kardinaliai skirtingomis vertybėmis pagrįstų papročių ir veiksmų. Manyčiau dauguma čia rašančiųjų nenorėtų atsidurti gilioje Pakistano provincijoje ir paklusti gentiniams papročiams, ar būti paoperuota Šiaurės Afrikoje. Nemanau, kad jie mūsų elgesį vertintų geriau negu mes juos...neteisiu ir nenoriu būti teisiama, bet bijau kai kurių pasaulyje egzistuojančių paprotinių sistemų...
Vat įgytų kokie masajai tokią galią kaip JAVai ir papjaustystyti moterytes taptų norma (ten gėda pačioms, kurios nepatiria to dar gal labiau, negu kokiai mūsiškiai plaukuotai baseline pasirodyti ). Bijau "kirsti kelią" kokiam kraujo keršto papročiui ir t.t...natural bijoti to, ko nepažįstam ar kas nesuprantama.
Suprantu kitų kultūrų baimę ir nepakantumą "civilizacijos nešėjams" prievartaujantiems vietines kultūras.

Manyčiau, kad kiekvienam atvykėliui į BET KOKIĄ šalį su savita kultūra privalu laikytis vietinių papročių - jei negali, ar nepriimtini, - nevažiuok ir negyvenk. To paties norėčiau iš atvykėlių į Lietuvą. Man klaiku, kai Pabradėje kažkas rėkia ir teisių reikalauja...pagarbiai neėsk, ko negali ir pratinkis galėti, jei čia nori likti, nes čia - vat taip...

Yra tekę gerti drungną lajų, nes vat ten buvo - vat taip...ir dar vieną kitą nuotykį panašų profesija yra padovanojus

Papildyta:

Ne, yra tautoms būdingas vienoks ar kitoks požiūris į švarą. Manyčiau, kad yra tam tikri skirtumai ir tarp rusų pačioje Rusijoje...nemaži..... Priklauso nuo sociokultūrinės situacijos. Po II pas. karo rusų ir lietuvių švaros supratimas skyrėsi iš esmės (pagal pokario lietuvos gyventojų atsiminimus).

Spalvos turi tautybę, ypač jų deriniai. Kintamas dydis . Labai gaila, kad Lietuvoje tiek audiniuose, tiek kostiumuose, tiek pastatuose (ypač pajūryje) buvusi mėlyna spalva tapo pasmerkta būtent tokių "mokytojų" ir yra beveik išstumta šiandien. Rusai, kaip ir Lietuviai naudojo labia daug raudonos . Ornamentika taip pat sutampa, XIX a. kostiumų (ypač Šiaurės Rusijos) detalės identiškos

100 proc. sutinku

dėl papročių sutinku,dėl spalvų ir švaros-ne,ne visos lietuvaitės gražios ir tvarkingos,ne visos rusaitės nevalos ir pasileidusios,aplamai vertinti visa tauta bendrais vienodais bruožais nesąmonių nesamonė.

galit nesutikt dėl spalvų, yra gi nesutinkančių su akivaizdžiais faktais .

Dėl švaros: mitologija atsiranda ne tuščioje vietoje...1940 m. Rusija buvo labai nuskurdinta, o ir į nukariautas teritorijas dori ir gebantys palaikyti švarą neskubėjo....

Vertinimai nėra absoliutūs niekada...šiuo atveju skirtumai buvo akivaizdūs, sąlygoję gan gają mitologiją...

Pastebiu ir gerą: esu dėkinga vyriškiui, kuris prieš metus prieš save užleido poliklinikoje; nepažįstamai moteriai, kuri prieš pusantrų metų, užėjus kosulio priepuoliui pasiūlė saldainį ir vyriškiui, pasakiusiam, kad man iš kišenės iškrito banknotas. Pastebiu ir labai vertinu. Tik gaila, kad tai vienintelės pozityvumo apraiškos, kurias teko patirti iš aplinkinių per pastaruosius 2 metus.
Džiaugiuosi dėl jūsų ir Sunute, kad gyvenate kitokioje Lietuvoje. Tikrai labai norėčiau jausti galinti pasakyti gyvenu nuostabioje šalyje, tarp puikių žmonių.