Lyties diferenciacijos sutrikimai dažnai aptinkami TIK PRASIDĖJUS BRANDAI. Įsivaizduokit, kokias skaudžias psichologines bei socialines pasekmes tai gali sukelti, kai tu augi ir žinai, kad esi TOS lyties, o paskui paaiškėja, kad genetiškai tu esi „truputį“ NE TOS lyties. Ir tai niekaip nesiderina su „šiandien aš save identifikuoju... troleibusu“. Tapatinti šių modelių negalima ir netgi kvaila, kad ir kaip čia protingai internetuose berėkautume.
Anyway. Dabar apie tai, kada Y
chromosoma nesuteikia JOKIO PRANAŠUMO prieš varžoves, bet šios sportininkės neišlaikytų lyties kontrolės testo. Nes, vajevaje, nugi turi Y chromosomąąą.
NEJAUTRUMO ANDROGENAMS SINDROMAS, arba kitaip – testikulinė feminizacija. Ši lyties vystymosi anomalija sportuojančioms moterims yra nustatoma dažniausiai. O nustatom sindromą tada, kai MERGAITĖ nesulaukia mėnesinių laiku. Ieškom priežasčių ir paaiškėja, kad jos kariotipas – vyriškas XY. Ups. Ar galite įsivaizduoti šoką, kurį pajunta šeima? Aišku, kad negalit, nes tai nutiko ne jums ir viskas, kas ne man, manęs neliečia. Mes irgi negalim pajausti to jausmo, bet esame matę ne vieną reakciją. Nu nesmagu, žinokit, net ir profesionaliai dirbant šioje sferoje daugiau nei 20 metų.
Kas tokiais atvejais vyksta? Ogi kūne atsitinka labai nevykusi testosterono receptorių genų mutacija, kas reiškia, kad testosteronas negali sąveikauti su audiniais. Kai jis nesąveikauja su audiniais, jie nėra veikiami vyriškąja linija. Gimdos ir kiaušintakių nėra, tačiau makštis, krūtys ir kiti išoriniai moteriški lytiniai organai susiformuoja MOTERIŠKAI. Tad nepaisant vyriško XY, antriniai lytiniai požymiai ir raumenų masė YRA MOTERIŠKA. Jos gimsta ir auga kaip moteryyyyys. Dėl didesnio ūgio šios moterys gali turėti šiokį tokį pranašumą tokiose sporto šakose kaip tinklinis ar šuolis į aukštį, tačiau ūgį nulemia ne tik Y chromosoma, bet ir kitų genų deriniai, todėl būtų neteisinga diskvalifikuoti sportininkę tik dėl tam tikros genų kombinacijos, nemanot? Bet kokiu atveju, ŠIŲ MOTERŲ RAUMENŲ MASĖ IR JĖGA YRA TAPATI XX,46 kariotipą turinčioms moterims, TODĖL PRANAŠUMO SPORTE JOS PAPRASTAI NETURI. Netgi priešingai, XX,46 moterų organizme aptinkamas vyriškųjų hormonų kiekis teoriškai gali lemti jų pranašumą prieš varžoves, kurioms nustatytas visiško nejautrumo androgenams sindromas. Mintį gaudot? XX moterys gali turėti daugiau testosterono, nei XY moterys, nes, vaje kaip netikėta, visos XX moterys gamina sau testosteroną. Be jo – niekaip.
Yra atvejų, kai nejautrumas vyriškiems hormonams yra DALINIS. Tad šiais atvejais gal ir įmanomas fizinis pranašumas, tačiau įrodymų dėl to trūksta iki šiol, o jei jis yra, tai koks jis?
Kuo androgenų nejautrumo sindromas skiriasi nuo Swyer sindromo, nors abiem atvejais moterys turi vyriškąjį chromosomų rinkinį 46,XY? Ogi tuo, kad Swyer moterys neturi funkcionuojančių sėklidžių. Kai jos nefunkcionuoja, reiškia – negamina testosterono, būdingo vyrams. Bet jos turi makštį, gimdos kaklelį, gimdą ir kiaušintakius. Jos yra moterys ir jokia jų turima Y chromosoma joms pranašumo sporte nesuteikia. NESUTEIKIA.
Dabar apsiverks tie, kurie žino tik du chromosomų rinkinių derinius. Yra toks dalykas, kaip LYTINIŲ LIAUKŲ DISGENEZĖ. Šios sportininkės gali turėti ir tokį chromosomų rinkinį - 46,XY/46,XX, ir tokį - 45,XO/46,XY. Ir ką dabar darom?
O dar yra TERNERIO SINDROMAS. Šios merginos gali turėti dar kitus chromosomų derinius 45,X, 45,X/46,XX, 45,X/46,XY... Fenotipiškai jos yra MOTERYS ir neturi nesąžiningo pranašumo prieš 46,XX moteris.
Tai dabar ką – visas jas išmetam, nes jos, anot internetinių ekspertų, yra „brokuotos“ ir nesąžiningos?
Kitą kartą parašysim apie vyrus, kurie galėtų išlaikyti lyties kontrolės testą ir dalyvauti moterų varžybose. Dar galim parašyti apie moteris, kurios gali turėti pranašumą sporte dėl didesnio vyriškojo hormonų kiekio kraujyje. Net galim parašyti apie sutrikimus, dėl kurių nei viena lytis neišlaikytų lyties kontrolės testo. Galim parašyti ir apie nesąžiningą sportą. Bet labiausiai mus stebina, kad net ir medicinos mokslus griaužę žmonės visas šitas tiesas pamiršo.