QUOTE(lutuke123 @ 2024 03 19, 20:52)
Ot tai smurtas. Man daugiau smurtas, kai tie vaikai rėkia, klykia, galvas patys daužo, o tėvai nieko negali daryti tik imti ir išnešti, ištysti tiesiog. Ot tai žmoniškumas. Nematau aš čia jo.</p></div></blockquote><p>Nežinau, nesuprantu tokių mamų man nesuvokiami tokie auklėjimo metodai, juk ne laukiniai esam, kad stumdytis, muštis ar kitaip skausmą sukelt vieni kitiems, vietoj žodžių. Kam tas ausis sukt, juk turim kalba? Jei negerbsi vaikų ir šitaip elgsiesi, tai kaip vaikas mamą gerbs?</p><p>Taip vaikai prie daug ko pripranta, bet tokia mergaitė bus savim nepasitikinti ir negerbianti savęs, nes net mama jos negerbė. Abejoju ar viskas gerai tokių vaikų gyvenime užaugus.</p><p></p><p>Nėra buvę man, kad vaikai klyktų, rektų, galvas daužytusi kažkaip neadekvačiai, kaip tik manau, kai patiria smurta šeimoje, kai nei tėvai jų girdi, taip neadekvačiai tada elgiasi. Tada kai tėvai vaikus girdi, tai ir vaikai tėvus, kai vieni kitus gerbia, šnekasi visai kitokie būna santykiai. O mažam vaikui reikia užsiėmimo, veiklos, kad įdomu būtų. Jei motinėlės tik kokia kavutę geria su draugėm ir palieka vaikus kokiam būte uždarytus ilgai, tai ir neturi jie ka veikt, kur išsikrauti. </p><p>Čia panašiai kaip sakai su gyvūnų pasauliu, jei šuniuko neiškrauni, jis ir galvom eina. Ar tu muštum savo šuniuką, už tai, kad loja ar siaučia? Abejoju, greičiau pažiūrėtume ar viskas gerai ar jo poreikiai patenkinti. Taip ir su vaikais, jei juos maitini tinkamai ne ant cukraus laikai, jei duodi veiklos, užsiėmimų, tai jiem nereikia beprasmiškai klykauti ar galvom eiti.</p><p></p>
Oi, ta mergaitė gerai ištekėjo, už turtingo, save tikrai myli, pamaiva ir visa kita. Labai aktyvuolė tokia.
Būtent mama geriausiai žino ko reikia jos vaikui, kokių metodų. Ką tu ten priaiškinsi 3-4 metų vaikui, kai skubi ar dar kas nors. Iš tų vargšių mamų tiek reikalaujama, iki negalėjimo.
Žinai, net mano šuo atrodo jau tokia jautri, tokia, bet kai neklauso, nu kaip tu susitarsi? Kalbėk kiek nori. Už pakarpytės čiut ir kaip miela. Dabar jau net žino, kad daro blogai ir užtenka pasilenkti ir jau elgiasi gražiai, nenori to patampymo.
Bet ne visada gali iškrauti. Gyvenimas mūsų nėra tobulas, mes nesame tobuli. Kokie reikalai šuniui ar vaikui ant galvos, o kokie suaugusiam? Mus kasdien kruša gyvenimas ir kaip būti kasdien tobulu, visada tik ramiu ir t.t.? Gal kažkur skubi, gar sergi ir pan. Todėl gyvūnų pasaulyje natūralu yra sudrausminti. Mamos irgi žmonės, kur jų poreikiai, kur jų poilsis?
