tai vaikas ne šuo, kad purtyti, bet pvz. kaip mano kirpėja neklaužadai dukrai darydavo, tiesiog ausį pasuka ir viskas. Parodo, kad tu peržengei ribas gražuole, nes vaikas tikrai buvo gyvas sidarbras ir vis prisidirbdavo. Ir nieko. Tas vaikas net nereaguodavo beveik, suinkščia tik, stumia jos ranką ir tiek Bet aprimdavo tam kartui. Ir ką, užaugo, jau savo vaiką turi, su mama puikūs santykiai, net dirba abi kartu Ot tai smurtas. Man daugiau smurtas, kai tie vaikai rėkia, klykia, galvas patys daužo, o tėvai nieko negali daryti tik imti ir išnešti, ištysti tiesiog. Ot tai žmoniškumas. Nematau aš čia jo.
Nežinau, nesuprantu tokių mamų man nesuvokiami tokie auklėjimo metodai, juk ne laukiniai esam, kad stumdytis, muštis ar kitaip skausmą sukelt vieni kitiems, vietoj žodžių. Kam tas ausis sukt, juk turim kalba? Jei negerbsi vaikų ir šitaip elgsiesi, tai kaip vaikas mamą gerbs?
Taip vaikai prie daug ko pripranta, bet tokia mergaitė bus savim nepasitikinti ir negerbianti savęs, nes net mama jos negerbė. Abejoju ar viskas gerai tokių vaikų gyvenime užaugus.
Nėra buvę man, kad vaikai klyktų, rektų, galvas daužytusi kažkaip neadekvačiai, kaip tik manau, kai patiria smurta šeimoje, kai nei tėvai jų girdi, taip neadekvačiai tada elgiasi. Tada kai tėvai vaikus girdi, tai ir vaikai tėvus, kai vieni kitus gerbia, šnekasi visai kitokie būna santykiai. O mažam vaikui reikia užsiėmimo, veiklos, kad įdomu būtų. Jei motinėlės tik kokia kavutę geria su draugėm ir palieka vaikus kokiam būte uždarytus ilgai, tai ir neturi jie ka veikt, kur išsikrauti.
Čia panašiai kaip sakai su gyvūnų pasauliu, jei šuniuko neiškrauni, jis ir galvom eina. Ar tu muštum savo šuniuką, už tai, kad loja ar siaučia? Abejoju, greičiau pažiūrėtume ar viskas gerai ar jo poreikiai patenkinti. Taip ir su vaikais, jei juos maitini tinkamai ne ant cukraus laikai, jei duodi veiklos, užsiėmimų, tai jiem nereikia beprasmiškai klykauti ar galvom eiti.