QUOTE(paštininkė @ 2024 01 15, 17:58)
Prie to, kad kai toj duobėj stovėjau, galvojau: nu ir gerai, mirsiu tai mirsiu, bet konkursui viską nusiunčiau. Man, dvyliktokei, tai buvo svarbiau už mirtį. Na, labai svarbu buvo
Va todėl mes niekad ir nesusikalbėsim.
Papildyta:
Tai apie ką ir kalba: Kaune jie jau nenorėjo veltis. Užteko Vilniaus.
14 metų dvyliktoj klasėj, nunu
tave galima skaityti kaip knygą, net orakulo nereik
todėl tau ir davė likimas ką davė, kai tu savo gyvybės nevertini ir į mažareikšmius dalykus orientuojiesi