Lietuvybė, patriotizmas, ksenofobija

Man tik vienas klausimas : kokiuose bardeliuose tu dirbi?    Aš tokių nesąmonių, ką tu pasakoji nei sapne nesusapnuoju, iš kur tu tą briedą trauki ? Čia taip Lietuvoje yra?  ​ 

Ta prasme? Jokio skirtumo koks kolektyvas ir koks svoris, svarbu kaip žmogus dirba. Aišku, svarbu ir kitos savybės, pvz, kvapas, triukšmingumas, polinkis skleisti gandus. 

Kiekvienas (a)  ta gazele isivaizduoja skirtingai 😁  Deja, jei dideli kolektyvas 10 ir daugiau dar vyriskas , nori nenori vyksta atranka i simpatijas 😂 o dar jei jauna 😁

dar karta klausiu kokiam bardelyje dirbi? niekas jokiu simpatiju pas mus darbe niekam nejaucia, jei jaucia tai tyliai pasislepe, dauguma vede zmoniu su seimom, ko tau vaidenasi tos gazeles nuolat?
kartais ateina jaunos studentes , atlikti praktika, niekas prie ju nelenda Tu is vis ka nors girdejes apie tai, kad draudziamas seksualinis priekabiavimas darbe? Pas mus labai net vyriskas kolektyvas, moteru labai labai zymi mazuma. Bet visi normalus adekvatus vyrai.
Siaip ir nesu dirbusi darbe, kur kas nors pirekabiautu ar ten poruotusi. Atidirbi ir namu, jokiu draugysciu, simpatiju niekur niekas nemezga.
Papildyta:
*** *** teletabem gi viskas gerai su visom tom sveikatos apsaugos reforom . Menesi laukti, kad issitirti, 20 min greitosios vsio zakono svarbiausia, svarbiausia laikytis istatymu kaip sake montekrista

nuzmogejimas

Dar klausiau, jeigu būčiau atbėgęs ir sakęs: važiuokit, ten žmogui blogai, ar būtų važiavę, pasakė, kad ne, nes juos turi iškviesti per Bendrąjį pagalbos centrą“, – pridūrė pašnekovas.


ka jau ten atlyginsi kai zmogaus nebera, nebet atleisti visa vyriausybe ir seima uz visus 30m, ad nei vieno to brudo ten neliktu, uz visas tas pertvarkas. O medikai irgi sikniai mato kad prastai, bet irgi neprotestuoja, nestreikuoja...visiem viskas px patapo. svarbu pinigelius perveda kitom salis pagalbai.

Pati tu bardelis😂

Koki menesi , kai kur du menesiai 

Kaune ,neoficialiai moterys saugo savo vyrus nuo studenciu 😁 Nereikia nei darbo kolektyvo, o nuo rugsejo pradzios mieste atgyja gatves graziomis merginomis 😊  Istekejusios turi pasitempti 😂

O kas tau yra geismas?
"Geismas-troškimų kompleksas, nukreiptas nevaldomam savo seksualinių instinktų tenkinimui. Pasidavimas geismui gali sukelti seksualinę priklausomybę svetimavimą, paleistuvystę, iškrypimus..."

nesistebiu, kad tau taip nesisekė su vyrais...

O savo vyro geisti negalima?
Na jei cituoji Wikipedija, galimai praplesiu akirati, kitu saltiniu.

gei̇̃smas
desire (angl.), Begehren (vok.), désir (pranc.), желание (rus.)
Filosofijos sąvoka, XX a. besiplėtojant psichoanalizei, dekonstrukcijai ir kt. teorijoms, tapusi viena iš svarbiausių šiuolaikinio mąstymo kategorijų.
1. Literatūros mokslui svarbi struktūrinės psichoanalizės pradininko Jacques’o Lacano geismo teorija. Remdamasis Sigmundo Freudo įžvalgomis apie geismo (Wunsch) prigimtį (pvz., teiginiu, kad geismo prigimtyje egzistuoja kažkas, kas nesutampa su jo patenkinimu) ir pasaulio, kaip geismų pasaulio, aprašymu, Lacanas radikalizuoja pačią geismo sampratą. Jis atskiria reikmę (besoin), prašymą-reikalavimą (demande) ir geismą. Prašymas – tai svarbiausių reikmių (pvz., biologinis kūdinių poreikis maitintis, kad išgyventų) verbalizuota išraiška, o geismas – tai troškimas ar noras, kuris tęsiasi, net kai patenkintos svarbiausios reikmės. Geismas, pasak Lacano, atsiranda todėl, kad prašymas atlieka dvi funkcijas: jis įžodina reikmę ir reikalauja meilės. Prašymu perteikus savo būtiniausias reikmes, visada lieka nepatenkintas meilės poreikis. Tad geismas atsiranda spragoje tarp reikmės ir reikalavimo, kreipiantis į Kitą. Kitas – ne realus, o simbolinis geismo objektas. Dėl Kito simboliškumo geismas atskleidžia įsivaizduojamais intersubjektyvumo santykiais išreikštą subjekto stokos situaciją. Tai, jog stokojantis subjektas reikalauja Kito, pasak Lacano, atskleidžia, kad: „žmogaus geismas – tai Kito geismas“. Kitaip sakant, žmogus geidžia ne tik Kito, bet ir visada to, ko geidžia kitas.
Lakaniškoje geismo sampratoje svarbūs du aspektai: 1) geismas niekada nebus patenkintas, nes jis siekia ne tikslo (pasitenkinimo), bet reprodukuoti save kaip geismą; 2) geismas – ne biologinis instinktas ir ne įsivaizduojama fantazija, bet tai, apie ką struktūruojama reikšmė. Lacanui geismas – pasąmonės geismas. Nors jis neatsiejamas nuo kalbos, pats negali būti įvardijamas kalba. Savo objekto atžvilgiu būdamas pertekliumi, geismas pasirodo kalboje per metoniminius pakaitalus, reikšmės pertrūkiais.
Prancūzų filosofai Gilesʼis Deleuzeʼas ir Felixas Guattari (Anti-Oidipas, 1972) pateikė geismo sampratą, priešingą tradicinei (negatyviai) geismo sampratai, kuri apibrėžia jį per stokojantį subjektą. Pasak autorių, geismas negali būti apibrėžtas kaip stoka reikšmės grandinėje, nes pati stoka yra antrinė geismo atžvilgiu. Psichoanalizės dėmesys geismui kaip stokai iškreipia geismo prigimtį. Deleuzeʼas ir Guattari apibrėžia geismą kaip cirkuliuojančių „įtampų“ srautą, egzistuojantį dar iki subjekto-objekto perskyros ir jų reprezentacijos. Geismas – objektus kuriančioji galia, socialumo organizavimo principas. Jis produkuoja socialinius darinius ‒„geismo mašinas“. Galutiniu geismo produkavimo tašku autoriai laiko intensyvumą, kuriuo geismas pats save vartoja. Meno kūriniai (kaip ir šizofrenijos patirtis) geriausiai parodo šiuos intensyvumus išgryninta forma.

2. Jacquesʼo Derrida dekonstrukcijos terminas. Logocentristine samprata grindžiamą struktūralistinės reikšmės aprašymą Derrida kritikuoja neigdamas „transcendentalinio signifikato“ ir esaties galimybes. Kalbai skirtą esaties kritiką jis pritaiko ir patirčiai, įvesdamas naujas, kalbos sistemos analizei aktualiomis nelaikytas, sąvokas: laiką ir geismą. Patirtyje, kaip ir kalboje, viskas reiškiasi per nuorodas į kitą. Tai reiškia, kad subjektui nėra prieinama jokio dalyko esamybė, tai pat jam neprieinamas ir jo tapatumas pačiam sau (aš esamybė). Šios nesutapimo, stokos situacijos gimdo (tikrovės, tiesos, esaties, sau tapataus savęs ir t. t.) geismą. Geismo satykio aprašymui Derrida pasitelkia pakaitalo sąvoką.

3. Algirdo Juliaus Greimo semiotikoje geismas ‒ vienas iš norėjimo modalumų įvardijimų. Semantiškai apibrėžiamas kaip norėjimas-daryti arba norėjimas-būti, norėjimo modalumų kvadrate jis sudaro priešpriešą baimei (norėjimas-nedaryti arba norėjimas-nebūti). Susieti priešingumo santykiu, geismas ir baimė tampa tos pačios kategorijos (kurią prancūzų filosofas Robertas Blanché pavadino philia/phobia) nariais.
Šie du terminai gali būti įvairiai išreikšti figūratyviniame lygmenyje. Pavyzdžiui, geismas dažnai išreiškiamas judėjimu pirmyn (vertės objekto ieškojimas), o baimė – judėjimu atgal (pabėgimas). Alfonso Nykos-Niliūno eilėraštyje „Orfėjaus medis“ pirmasis eilėraščio žodis („parėjęs“) nurodo vietos keitimą, o tai, pasak Greimo, yra figūratyvinė geidimo manifestacija, subjektui suteikto norėjimo modalumo forma:
Parėjęs neradau namų, tiktai pėdàs

Vaiduoklių lietuje ir vėjuos...[1]

Kadangi vieta keičiama siekiant geidžiamo objekto – „namų“, toks keitimas vadinamas ieškojimu.

SALTINIS
Papildyta:

Tu tame Montekristos parasytame teskte, iterptose tau nuorodose tik tiek gebejai perskaityti...

Montekrista, nezarstyk pries anas perlais, kaip matai...
Viliuosi mane supratai

Soriukas, kuo ilgiau nesilankau, tuo nykiau cia pagrindinis besilankanciu kontingentas atrodo.
Iki kada nors Montekrista, pastininke

Nab Jacques’o Lacano geismo teorija įdomi atrodo ir realiausia

O dėl perlų,ai, gal paskaitys, supras  

Pati tu bardelis😂

Koki menesi , kai kur du menesiai 

Kaune ,neoficialiai moterys saugo savo vyrus nuo studenciu 😁 Nereikia nei darbo kolektyvo, o nuo rugsejo pradzios mieste atgyja gatves graziomis merginomis 😊  Istekejusios turi pasitempti 😂

Ačiū Dievui aš negyvenu tokiam pasauly, kaip tu.  Baisu ir skaityti, kaip gyventi su šitokiu mastymu? Čia gal montekrista taip ir gyvena, tempiasi nuolat.

nesistebiu, kad tau taip nesisekė su vyrais...

Tai taip ir neatsakei, geidi visų tau gražių vyrų?