"Purienų" net nzn 😂 čia gal asaka apie ~1970 m.rase, kai tik dviejų rūšių tortai buvo. Mano vaikystėje kulinarijoje jų buvo nemazai. griliazinis man nlb patikdavo. O vat "kijevo" lb. Ir dar šokoladinis patikdavo, nepamenu pavadinimo. Dar pyragaičiai "bulvytės", "oriniai", "riešutai" ir pan. 🔥 Na smalize aš. Nors dabar tu PC tortu nemėgstu.
Papildyta:
Kolegė buvo Slovakijoje, norėjo isipilti pigiau kuro Vengrijoje, nes šalia sienos buvo. Tai jai nepardavė, už tą kainą (apie 1,30€), kuri buvo nurodyta degalinėje, o liepė mokėti apie 2€, ale čia tokia kaina (~1,30€) tik Vengrijos gyventojams, kitiems rinkos kaina -2€. 🙄
As kad ir nemėgau saldumynų, bet nu atsimenu pilna ta mūsų maža konditerija. Ir namie mama visko pridarydavo. Na nebuvo saldumynai valgomi dažnai, per šventes dažniausiai, ar kokį sekmadienį, bet tai ir nutukusių tiek nebuvo.
Is vis mano tėvai negyveno turtingai, palyginus su dedem, tetom, buvom biedniausi. Nei kur keliavom už Lietuvos ribų, tik kartą tėtis nusivežė į Kaliningradu zoo, nes ten buvo didesnis, nei Kaune ir buvo dramblių. O į kryma, leningrada tėvai vieni yra važiavę. Bet nu užteko tu pramogų man kaip vaikui ir vietoje Palanga, Klaipėda, Kauno marios, kažkokį mišką kaip per sapną atsimenu su iv pažintiniai takais, bet nežinau kur, bet pamenu labai įdomu buvo, Palangos atviras baseinas žiemą, Trakai, muziejai įvairiausi nuo gintaro iki velnių, teatras, kinas vis ne kas savaitę, vietinės mūsų upės, ežerai, miškai kur tiek pravaikščioti, knygos ir t.t na tikrai nieko netrūko apie užsienius nei nesvajojom, iš vis nebuvo namie nei panašių šnekų.
Nei džinsų man netrūko, nei bananų, kaip ir dabar netrūksta nematytų egzotiškų vaisių ir kokiu japoniškų šilkinių kimano.