Kai skiria atstumas...

Aš pasakysiu trumpai - arba jauti, kad tavo, arba ne. Ir klaustukų nėra, ir minčių apie neištikimybes ar kitus briedus. Viskas labai natūraliai.. Aš nė karto nesubejojau juo, jis, spėju, manim taip pat.

Meilei atstumas ne kliūtis! Su savo vyru susipažinau Vilniuje, o pati buvau iš Klaipėdos. Kasdieniniai skambučiai ,reti susitikimai... kol pagaliau galėjom įsikūrti kartu. Dabar jau atšventėm 16 sutuoktuvių metines ir galiu dar kartą patvirtinti Meilei atstumas ne kliūtis! Visoms laukiančioms kantrybės ir tikėjimo.

Kaip laikotės visos laukiančios?
man jau stogelis važiuoja iš ilgesio nebegaliu net filmų su romantinėm scenom žiūrėt, apsiverkiu liko šiek tiek daugiau nei savaitėlė, kaip ir nebedaug, bet net mokytis nebenoriu, o sesija dar tik prasidėjo

Prisijungiu ir as prie jusu. Nustebau, kad yra tiek daug zmoniu, draugaujanciu per atstuma. Ehh.. Man butu labai pravertes sis palaikymas per pastaruosius ketverius metus, nes tikrai ne viskas rozem klota. Bet visgi... kazkaip istveriau. Dziaugiuosi ir uz visas kitas, kurios turi kantrybes ir stiprybes laukti, nepasiduoda del to, kas tikrai brangu.
Myth, tavo sutikimas jo namuose skamba tikrai fantastiskai. Man iki to momento liko dar trys savaites. Aisku, palyginus su keturiais metais per atstuma, tai tos trys savaites visiskas niekis... Idomu koks bus jausmas atvaziuoti ir zinoti, kad galim buti kartu visa laika Laukiu nesulaukiu..
Siaip manau kad pasitikejimas kitu zmogumi yra visos draugystes per atstuma pagrindas. Zinoma, kartais pavydu netgi jo draugu, kurie siuo metu, kai man jo taip truksta, gali buti kartu su juo. Bet pasitiketi vienam kitu nera taip sunku, kai jauti, kaip kitas zmogus taves pasiilgsta, kaip laukia susitikimu.. Tiesiog jauti, kad myli ir viskas

Sveikos laukianciosios ir jau sulaukusios dziaugiuosi uz jus ir zaviuosi ...... siandien , niura diena, uzklumpa ivairios mintys mane.... aisku jos nera perdaug optimistiskos....
bepigu laukti, kai zinai, kad tikrai verta laukti ...... o kaip zinot? kaip zinot, kad cia jau tikrai TAI..... arba jauti, kad tavo arba ne? papasakokit is ko susideda tas jausmas? buvo ne vienas vaikinas anksciau ir jausmu minciu buvo ivairiu... galbut dabar galeciau pasakyti -jauciu, kazka daugiau nei anksciau, jauciuosi tvirtesne, is dalies jauciu, kad tai galetu buti mano zmogus ( bet bijau apsigauti).... bendravimas internetu telefonu kolkas klostosi neblogai, planai ka veiksime kartu, ir t.t. (liko 2-3 sav.. dar neturiu bilietu, nes nesutariam del galutines gryzimo datos, vis svarstom, tikiuosi jau kuo greiciau turesiu) ... pati turbut turiu ant kaktos uzklijuota nelaimes zenkla, kad visos meiles istorijos baigiasi man nesekmingai (aisku toks nusiteikimas siuo atveju nepliusas, bet tiesiog tai yra PER GERAI, KAD TAI BUTU MANO GYVENIMAS) zmogus toks ..... visokeriopai geras.... toks- apie koki visada tyliai svajodavau isivaizduodama savo zmogu ..... ech .... galbut su siuo zmogumi pirma kart supratau, ko noriu gyvenime..... pasikartosiu bepigu laukti kai zinai ko lauki...... nors man dar laiko yra , bet nenoriu ir to laiko svaistyti .... zodziu gausybe vidiniu konfliktu, tiesiog kazkaip susivokti savyje reikia.......
o kas del pasitikejimo-supratau- pasitikiu ..... o pavyduliauju nedaug ( kas siaip man nera budinga, as linkusi apskritai nepatiiket vyrais ir esu pavydi .....sis zmogus jau ismoke mane sito .....)

Aš pradžioje sakiau taip pat bet juk yra ir tos laimės, to gerumo kaina - atstumas ir manau, jog ta kaina visai ne maža taip kad - TAI YRA TAVO GYVENIMAS ir tai nėra per gerai


argi tai ne atsakymas į tavo užduotą klausimą? jei pasitiki, jis to vertas, jei jis to vertas - tai gal jau tai tas žmogus?
aš esu nenormaliai pavydi, bet savo žmogučiu pasitikiu visiškai, pavydą kartais nebent tyčia išprovokuoja paerzindamas, o šiaip tiesiog jaučiu, kad nėra pagrindo pavydui ar nepasitikėjimui... juk tai mano žmogus

jau vietoj nebenustygstu, šeštadienį pamatysiu, apkabinsiu kuriu planus jau kokį pyragą kepsiu, ką valgyti gaminsiu tik labai lėtai paskutinės dienos slenka

aciu uz pozityvias mintis
laikas parodys ar tai yra istiesu jau tikra ..... bet man laikas yra brangus, nebenoriu jo svaistyti, issvaisciau gera pusmeti su vienu zmogum, to laiko dabar labai gailiuosi, kur mano galva buvo tada....? nors jauciau, kad tai ne mano, kad anksciau ar veliau tai baigsis zinojau.... o dabar jutimai visiskai kitokie, esu laiminga vien del to, ka teko patirti su juo, uz kartu praleista kiekviena minute, nes viskas buvo kaip pasaka, nuostabus sapnas ( net asara akyse susikaupe) .....
jeigu atstumas yra kaina siuo atveju to gerumo, as ja glaiu moket, bet tik kaip isitikint kad verta..... na belieka laukti susitikimo...... turetu kazkas paaisketi....

solitude, prabegs tos dienos greit, juk jau siandienos skaiciuoti nebereikia as panasiai skaiciuoju kiekviena dienele

* nepabandžius nesužinosi
**aš irgi taip skaičiuot bandau

solitude, na va liko dar maziau laiko diena praejo ...... praeis ir rytojus greit

kokia neaktyvi tema, bet gal ir gerai, zmones dziaugiasi meile .......

na kaip čia pasakius su ta meile manasis bais keliasi mokslo kvalifikacijas.. kas mane išties siutina nes mokslas tiek mane tiek jį daro nervuotus, pavargusius ir labai koreaguoja mūsų susitikimus taip kad nežinia kaip kas bus....

Bet kad ir kaip viskas pas mus pasibaigtų.. draugystė per atstumą davė man daugiau išminties ..daugiau supratimo... ir išmokė pasitikėti..

Solitude

Linkiu sėkmytės mergaitės jums.
Kurioms dar liko šiek tiek palaukti.
Aš poryt baigiu savo kančias, trukusias pusantrų metų.
PAGALIAU ir aš atsibusiu šalia jo ir nebereikės kęsti tų skausmingų išsiskyrimų orouostuose.

Man dar trys savaitės liko... Kiek čia mūsų laukiančių..