QUOTE(gintullka @ 2010 10 12, 15:47)
Sveikos, nezinau ar priimsite mane nes man 18 metu nesu galut tiek verta demesio kiek jus, jusu kelias ir pns, bet mus su mano draugu taip pat skiria 100km. Jei ne mano amzius jau gyvenciau vilniuje pas ji, sutariam gerai beproto vienas kito laukiame. Paguoda ta kad jau maziau nei po metu pati isvaziuoju i vilniu. Sakysit kad jauni ir tikrai esam neistikimi vienas kitam bet drisciau iskart tuos spejimus nupusti i sona, zinau ji, jo istorija, kalbu su jo tevais ir zinau kad jis myli, as taip pat kazkaip stebuklingai po pazinties su juo kitu visiskai nenoriu

O dar kazkaip savaime man iseina jo labai nepririst , ji tas kazkaip veikia, netgi kartais meiliai paqsiteirauja kodel as jo neseku , nepririsu ir pns. Todel vos rades laisva minute skuba pas mane (happy) manau meile per atstuma imanoma, ir mes visos ji iveiksime!
sveikutes:) as prie jusu nesijungsiu, nes jau ner to atstumo pas mus, bet noreciau pasisakyt is patirties

meile per atsuma tikrai nekliutis, kad ir 100km, kad ir 1000km.. as 3metus su puse draugavau su vaikinu per atsuma, jis buvo 80km.. aisku labai laukdavom kada susitiksim ir t.t

bet vienas kita begalo mylime, ir dbr jau 3menuo kai mes gyvename kartu

islaukem savo laiko

atsumas tik stiprino jausmus ir jis irode kad meilei tikrai netrukdo niekas

gera prisimint, kai brangusis teisiu neturejo, o taip noredavom susitikti, tai i autobusa ir mes jau kartu

tai draugai atvesdavo, niekas nesutrukdydavo:) kai gavo teises isvis daznai pradejom susitikinet

atstumas netgi suteikia savo zavesio ... pasiilgsti per tas dvi savaites ar savaite, nors jau po susitikimo dienai praejus, buni nezmoniskai pasiilgus