Tokia temele jau buvo, bet uzdaryta, tad pabandysiu atidaryti nauja
Man pirma karta tenka draugaut su vaikinu per atstuma, mus skiria 300 km. Tas atstumas neatrodo didelis, sedi i masina, 3 val ir jau vietoj bet nera lengva ir vazinet kiekviena savaitgali tai vienam tai kitam, visgi kiekvienas turim kazkokus gyvenimus savuose miestuose, tai darbai uzpuola tai dar kas. Nesimatymo alikotarpiai sunkus, zinoma, kazkuo ir grazus, nes lauki susitikimu, be proto pasiilgsti...
Taciau ar tai turi ateiti? as manau, kad tikros meiles negali nugaleti niekas, net atstumas. Apie gyvenima kartu viename mieste dar nekalbam, na gal netycia kazkada juokais kalbejom. Sios temos pradet pirma nenoriu, laukiu iniciatyvos is jo puses Ex, ta meile!
Merginos, ar yra tokiu, kurios siuo metu draugaujat su vaikinu per atstuma? Kiek km jus skiria? Kaip sekasi istverti tuos nesimatymo laikotarpius?Ar kalbates apie ateiti?
O gal ispudziais pasidalins ir tos, kuriom sis etapas jau praeitis, ir dabar jau gyvenat vienam mieste, o gal jau ir seima esat?
Sveika aš galiu pasidalinti šiokia tokia uskaupta patirtim šiuo klausimu mus su MB skiria kiek mažiau nei jus, bet km kiekis įtakos didelės neturi manau.. Beje, galiu net pasakyt, kad tai jau antra mano draugystė per atstumą su pirmuoju draugavom apie 2m., tačiau ne atstumas buvo skyrybų priežastis (be čia ne apie tai). Su dabartiniu MB draugaujam jau 3m. ir visą tą laiką gyvenam skirtinguose miestuose Kartais apima didžiulis apmaudas, pyktis ir kas tik nori, kai taip norisi prisiglaust, bet nėra ir žinai, kad min. iki savaitės galo nebus... tačiau papyksti, pasinervuoji ir toliau gyveni ir lauki Gal būt mane palaiko tai, kad vasarą arba rudenį turėtume apsigyventi viename mieste, kartu. Apie tai kalbamės, bet nepradėjom svarstyt to po mėnesio ar pusmečio draugystės. Puikiai abu žinom, kad reikia užbaigti tai kas pradėta savuose miestuose, o tada jau
Tverti sunku, bet tikrai įmanoma Aišku, negaliu garantuoti, kad jei tom liūdnom akimirkom pasitaikęs būtų koks žavus vilioklis, nebūčiau suklupusi.. Bet kaip sakoma: per kančias į žvaigždes, o kantrbė - dorybė
Tverti sunku, bet tikrai įmanoma Aišku, negaliu garantuoti, kad jei tom liūdnom akimirkom pasitaikęs būtų koks žavus vilioklis, nebūčiau suklupusi.. Bet kaip sakoma: per kančias į žvaigždes, o kantrbė - dorybė
Mane su draugu skiria panašus atstumas kaip ir jus Ne pirmi metai jau taip, bet per visą laiką buvom ir išsiskyrę. Dėl to paties atstumo... bet paskui sugalvojom, kad draugauti per atstumą negerai, bet nedraugauti išvis dar negeriau
Man labai sunku, jam ne taip. Nes aš visada noriu, kad kažkas būtų šalia gal ne visada, bet tikrai dažniau nei jis yra dabar. Todėl ir pasinervinu, ir papykstu. Jei žinočiau, kad dar taip bus metus ar daugiau ir niekas nesikeis, tai labai pamąstyčiau ar verta tai tęsti. Dabar tikiuosi, kad liko koks pusmetis, ne daugiau...
Visi aplink šneka, kad draugystė per atstumą neįmanoma, atsiranda daug žinančių (kurie nepažįsta jo asmeniškai), aiškinančių, kad jis tikrai turi kažką kitą ten. Bet į tokius reikia mažiau kreipti dėmesio nes tik nuo jūsų pačių viskas priklauso
Man labai sunku, jam ne taip. Nes aš visada noriu, kad kažkas būtų šalia gal ne visada, bet tikrai dažniau nei jis yra dabar. Todėl ir pasinervinu, ir papykstu. Jei žinočiau, kad dar taip bus metus ar daugiau ir niekas nesikeis, tai labai pamąstyčiau ar verta tai tęsti. Dabar tikiuosi, kad liko koks pusmetis, ne daugiau...
Visi aplink šneka, kad draugystė per atstumą neįmanoma, atsiranda daug žinančių (kurie nepažįsta jo asmeniškai), aiškinančių, kad jis tikrai turi kažką kitą ten. Bet į tokius reikia mažiau kreipti dėmesio nes tik nuo jūsų pačių viskas priklauso
QUOTE(cherry pie @ 2009 02 18, 13:13)
Pas mus beveik 2000 km Jei būtų įmanoma susitikt savaitgaliais tai būtų neįtikėtinai gerai. Dabar užtenka ir karto per mėnesį. O po mėnesio jau būsim kartu, važiuoju gyventi pas jį
Įsivaizduoju kaip stipriai lauki
pas mus atstumas 100 km buvo. Lygiai metus pravzinejom
Dabar jau kartu ..tik vat klausimu ir svarstymu buvo, kuri miesta pasirinkt.
na bet gavosi visai gerai
Dabar jau kartu ..tik vat klausimu ir svarstymu buvo, kuri miesta pasirinkt.
na bet gavosi visai gerai
Kaip smagu, sutikt tokiu pat optimistiskai nusiteikusiu
As tikiu musu ateitim, aisku per daug visko ateiciai ismokau neuzkrauti, pries tai gyvenau su vaikinu 3.5 metu kartu, tai viskas pas mus budavo "rytoj, kitais metais, veliau, vasara ir t.t., bet kada tik ne dabar" . Dabar as gyvenu tik sia diena, is tiesu atstumas tik darlabiau ismoke mane vertint tai ka turiu
Nuostabu vaikina, jkurio tikrai nenoriu prarast Aisku, kai pagalvoji, kad kiti zmones gyvena ir kai skiria tukstanciai km, neatrodo taip baisu Gerai, kad yra mobilusis rysys dekoju tam, kas ji sugalvojo
Mes dar tik kelis menesius kartu, viskas taip netiketa, ir isimylejom is pirmo zvilgsnio... netycia
Tik pastebejau, kad atsirado nemazai zmoniu is salies, kurie vis nori teigti, kad tokia draugyste neimanoma. Arba, imanoma, bet visvien kazkuris eis i kaire. Absurdas, atstumas cia niekuo detas tikrai.
As tikiu ir tikiuosi ne vienintele tokia
Papildyta:
Nerealu!!! Labai uz jus dziaugiuosi ir truputuka pavydziu, bet nepiktai
As tikiu musu ateitim, aisku per daug visko ateiciai ismokau neuzkrauti, pries tai gyvenau su vaikinu 3.5 metu kartu, tai viskas pas mus budavo "rytoj, kitais metais, veliau, vasara ir t.t., bet kada tik ne dabar" . Dabar as gyvenu tik sia diena, is tiesu atstumas tik darlabiau ismoke mane vertint tai ka turiu
Nuostabu vaikina, jkurio tikrai nenoriu prarast Aisku, kai pagalvoji, kad kiti zmones gyvena ir kai skiria tukstanciai km, neatrodo taip baisu Gerai, kad yra mobilusis rysys dekoju tam, kas ji sugalvojo
Mes dar tik kelis menesius kartu, viskas taip netiketa, ir isimylejom is pirmo zvilgsnio... netycia
Tik pastebejau, kad atsirado nemazai zmoniu is salies, kurie vis nori teigti, kad tokia draugyste neimanoma. Arba, imanoma, bet visvien kazkuris eis i kaire. Absurdas, atstumas cia niekuo detas tikrai.
As tikiu ir tikiuosi ne vienintele tokia
Papildyta:
QUOTE(cherry pie @ 2009 02 18, 13:13)
Pas mus beveik 2000 km Jei būtų įmanoma susitikt savaitgaliais tai būtų neįtikėtinai gerai. Dabar užtenka ir karto per mėnesį. O po mėnesio jau būsim kartu, važiuoju gyventi pas jį
Nerealu!!! Labai uz jus dziaugiuosi ir truputuka pavydziu, bet nepiktai
bent jau as daugiau draugysciu per atstuma netoleruoju..
bent jau man su tokiomis nepasiseke..
o dabar net nenoreciau net prasidet su tokiomis...
bent jau man su tokiomis nepasiseke..
o dabar net nenoreciau net prasidet su tokiomis...
na teko du kartus draugauti per atstuma ir abu kartus jis tik pakenke..
As kolkas netikiu, kad galima kaltinti tik atstuma. Juk poros skiriasi ir vienam mieste ir vienuose namuose gyvendamos ir pan.
Labai gera viena forumiete kazkur pasake : "stiprius santykius atstumas sustiprina, o silpnus numarina"
Labai gera viena forumiete kazkur pasake : "stiprius santykius atstumas sustiprina, o silpnus numarina"
Kartais aplinkybes susiklosto taip, kad kitos iseities nera, ir tenka buti ganetinai toli vienas nuo kito. Vis delto tai yra laikina ir neturetu buti labai didele kliutis bendrai ateiciai. Jau daugiau nei metus gyvename kas antro savaitgalio susitikimu nuotaikomis. Aisku, man, kaip ir pridera, daznai pritruksta kantrybes ir, kai buna sunku, pyktis ima, bet ilgainiui viskas praeina...
taip sakant, meile nugali viska
taip sakant, meile nugali viska
mus irgi skiria atstumas, ne baisiai didelis, bt visgi yra galas kelio ir tai tik del jo darbo reikalu. savaitgaliais grizta, nes visai jam nera malonumo svetimam mieste, o tuo labiau ir salyje sedeti. is pradziu buvo laaabai sunku, jau sekmadienio vakare uzklupdavo depresiskos mintys apie jo isvykima, islydedama apsiverkdavau, buvo ir nesutarimu ivairiausiu. dabar viskas kiek lengviau, apsipratom, nors pasiilgstam ne ka maziau, bet puikiai suprantu, kad kuri laika taip dar bus ir nieko cia negaliu padaryti.