Man pačiai ši tema neaktuali, bet manau, kad jei tik yra rimta priežastis (pvz. fizinis, psichologinis smurtas, žeminimas, priklausomybės ligos, visiškas vertybių nesutapimas ir pan.), tai moteris net svarstyt neturėtų, tik bėgt nuo tokio kuo toliau. Iš pradžių gal bus sunku, bet vėliau tik geriau.
Pažįstu tik keletą žmonių, kuriems teko išsiskirti, bet praėjus kažkiek laiko visi tik džiaugėsi, dauguma gana greit susirado ir naujus partnerius.
QUOTE(Leksa @ 2011 04 05, 20:00)
kiek laiko praejo nuo skyrybu?
5 menuo, nezinau daug tai ar ne
QUOTE(ereeka @ 2011 04 07, 09:51)
5 menuo, nezinau daug tai ar ne
mazai dar. Dar neapsipratot prie naujo gyvenimo, gal ir nesusitaiket. Va praeis metai, tada tikrai zinosit dziaugiaties ar gailities.
Manau, kad gailetis neverta juk buvo priezastis issiskirti. Taip, dabar yra tustuma, bet paskui atsiras kiti poreikiai/galimybes/pazintys/uzsiemimai ir ta tustuma uzpildys. Viskas bus gerai
QUOTE(Leksa @ 2011 04 07, 14:28)
mazai dar. Dar neapsipratot prie naujo gyvenimo, gal ir nesusitaiket. Va praeis metai, tada tikrai zinosit dziaugiaties ar gailities.
Manau, kad gailetis neverta juk buvo priezastis issiskirti. Taip, dabar yra tustuma, bet paskui atsiras kiti poreikiai/galimybes/pazintys/uzsiemimai ir ta tustuma uzpildys. Viskas bus gerai
Manau, kad gailetis neverta juk buvo priezastis issiskirti. Taip, dabar yra tustuma, bet paskui atsiras kiti poreikiai/galimybes/pazintys/uzsiemimai ir ta tustuma uzpildys. Viskas bus gerai
Net metai???
Buvo... bet ne tokia rimta, na bent jau db taip svarstau, ambiciju mano daugiau, nei priezasciu... pasiskaitineju forumus, kitu priezastis, pasiklausiu issiskyrusiu draugiu, kokie ju vyrai buvo ir niekaip negaliu primesti savo vyrui tu blogybiu
Nezinau... O jei gailesiuos ir bus velu, kas tada?
Nenoriu nauju pazinciu, net neisivaizduoju kas sugebetu pakeisti jo vieta mano gyvenime, ir ar atsiras dar toks zmogus, kuris taip mane myletu. Ech... atrodo gailiuosi Ot kvaile...
išsiskyrėm, ir vėl susitaikėm, ir taip daug kartų.. išssiskyrę esam ir oficialiai. bet va ir vėl susitaikėm. o kiek tai truks - aš nežinau. nes širdies kamputyje kirba abejonė.
viską komplikuoja vaikas. jei jo nebūtų, arba jei aš negailėčiau vaiko, kad liks be tėvo, tai senai nebendrautume ir galbūt pakeitus būčiau gyvenimą.
nėra taip blogai su tuo senuoju vyru. ale dairausi į kitus. išties sunku vienišai moteriai, tokiai kurios joks vyras neapgina nemyli, nesaugo... kažkokias įžeistas ambicijas visad vaizduoja. bet matyt, toks likimas. jei per tiek laiko nesutikau nors kažkokio normalaus, tik nusivylimai, o su anuo vis dar yra apie ką bendraut ir būna kartais viskas labai smagu, matyt lemtis tokia, nuo kurios nepabėgsi.
nesutikau tokio, kuris mane mylėtų, ir vaiką mylėtų, rūpintųsi. apskritai, jei ir atsiranda kokia simpatija tai būtinai koks nors bezdelnikas.
linkiu sėkmės besiskiriančioms su vaikučiais mažais, lai likimas jums būna maloningesnis.
iš tikro tai žiauru yra. aš turbūt negaliu dėl to ir išsiskirt. plyštų širdis dėl vaiko. nu netikiu kad su svetimu jis būtų laimingas. atsimintų tėvelį, o kur dar visi kiti, močiutė, dėdė mylimas. neišeina dėl savo laimės aukoti vaiko tikro tėvo.
viską komplikuoja vaikas. jei jo nebūtų, arba jei aš negailėčiau vaiko, kad liks be tėvo, tai senai nebendrautume ir galbūt pakeitus būčiau gyvenimą.
nėra taip blogai su tuo senuoju vyru. ale dairausi į kitus. išties sunku vienišai moteriai, tokiai kurios joks vyras neapgina nemyli, nesaugo... kažkokias įžeistas ambicijas visad vaizduoja. bet matyt, toks likimas. jei per tiek laiko nesutikau nors kažkokio normalaus, tik nusivylimai, o su anuo vis dar yra apie ką bendraut ir būna kartais viskas labai smagu, matyt lemtis tokia, nuo kurios nepabėgsi.
nesutikau tokio, kuris mane mylėtų, ir vaiką mylėtų, rūpintųsi. apskritai, jei ir atsiranda kokia simpatija tai būtinai koks nors bezdelnikas.
linkiu sėkmės besiskiriančioms su vaikučiais mažais, lai likimas jums būna maloningesnis.
iš tikro tai žiauru yra. aš turbūt negaliu dėl to ir išsiskirt. plyštų širdis dėl vaiko. nu netikiu kad su svetimu jis būtų laimingas. atsimintų tėvelį, o kur dar visi kiti, močiutė, dėdė mylimas. neišeina dėl savo laimės aukoti vaiko tikro tėvo.
Nesamone , bijote naujoviu, pokyciu gyvenime, ikritote i sena vaga, ir tekate, karts nuo karto pasizvalgydama naujo plausto, ir beda metate ant vaiko laimes, paistalai ir tiek, is asmenines patirties sakau, praejau ir ta etapa, ir issiskyriau, ir pagaliau gyvenu, o vaikas su tevu bendrauja kuo puikiausiai, skyrybos, ne mirtis, viska galima sutvarkyti, tik noro reikia, ir nesislepti uz vaiko dedziu, tetu etc.
Atsakant i klausima, aisku dziaugiuosi issiskyrusi, buciau masciusi, buc anksciau issiskyrusi
Atsakant i klausima, aisku dziaugiuosi issiskyrusi, buciau masciusi, buc anksciau issiskyrusi
QUOTE(saturno_sesely @ 2011 07 16, 00:01)
nesutikau tokio, kuris mane mylėtų, ir vaiką mylėtų, rūpintųsi. apskritai, jei ir atsiranda kokia simpatija tai būtinai koks nors bezdelnikas.
linkiu sėkmės besiskiriančioms su vaikučiais mažais, lai likimas jums būna maloningesnis.
iš tikro tai žiauru yra. aš turbūt negaliu dėl to ir išsiskirt. plyštų širdis dėl vaiko. nu netikiu kad su svetimu jis būtų laimingas. atsimintų tėvelį, o kur dar visi kiti, močiutė, dėdė mylimas. neišeina dėl savo laimės aukoti vaiko tikro tėvo.
Sutiksi dar kuris mylės ir tave ir tavo vaikutį O ir patėvis gali būt geresnis už tikrą tėvą.
Skyremes taikemes 12 metu (susipazinom,kai man buvo 15, pirmoji meile). Po to susituokem. Ir blyn, nieko gero. Tos pacios problemos. Labai patinka kitos merginos moterys. Ir nematyt negalvot bandau, ir atvirksciai darau, ir vistiek dusia mano nerami.
Ir skirtis bijau. Du pametinukai, mazasis dar net nesedi. Paskola buto - jos vienos kol kas nepavezciau. Esu motinystes atostogose.
Man pasake, kai paprasiau nevaziuoti i viena firmos vakareli, kad vaziuos kur nors ir kada nores, "nera istikimu vyru - atsipeikek, ir kitaip nebus. Su rankutem susikabines su viena visa gyvenima nevaiksciosiu ir daryk ka nori, nori skirkis nori ne."
Poryt sutarusi susitikima su advokatu, bet nzn, kaip dar pasielgsiu.
Issiskyrus labai sunku. Tikri "othodai" prasideda veliau, praejus metams, bent jau man taip buvo. Bijau, ar nepalusiu, ar tikrai busiu laimingesne be jo.
Ir skirtis bijau. Du pametinukai, mazasis dar net nesedi. Paskola buto - jos vienos kol kas nepavezciau. Esu motinystes atostogose.
Man pasake, kai paprasiau nevaziuoti i viena firmos vakareli, kad vaziuos kur nors ir kada nores, "nera istikimu vyru - atsipeikek, ir kitaip nebus. Su rankutem susikabines su viena visa gyvenima nevaiksciosiu ir daryk ka nori, nori skirkis nori ne."
Poryt sutarusi susitikima su advokatu, bet nzn, kaip dar pasielgsiu.
Issiskyrus labai sunku. Tikri "othodai" prasideda veliau, praejus metams, bent jau man taip buvo. Bijau, ar nepalusiu, ar tikrai busiu laimingesne be jo.
As tai susitaikiau ir nebekvarsinu sau galvos, kas kaip ir kodel...
Pirma kata skyremes, tai buvo priezastis rimta, jis pasikeite, tirkai, o si paskutini kart tai tik del savo ambiciju ir "geru patarimu' prisiklausius, daugiau tikrai nedarysiu tos klaidos ir kitu neklasysiu
Pirma kata skyremes, tai buvo priezastis rimta, jis pasikeite, tirkai, o si paskutini kart tai tik del savo ambiciju ir "geru patarimu' prisiklausius, daugiau tikrai nedarysiu tos klaidos ir kitu neklasysiu
jau beveik metai su puse kaip issikyrem ir labai dziaugiuosi. aisku truksta jo, pagalvoju apie ji bet tik kaip apie artima zmogu, o ne kaip apie buvusia meile, antra puse ir t.t. visdelto 6 metai, daug isgyventa, kartu uzaugta ir tobuleta tai negalima pamirsti ir kaip su trintuku istrinti visko kas buvo, bet man dabar gerai, turiu kita vaikina, esu mylima, nebereikia verkti naktimis, pergyventi, jaustis nemylimai ir zeminamai. As atsitiesiau, o jis taip ir liko alkoholio ir draugu liune, na ir gerai mes jus vertos geriausiu
QUOTE(_buterfly_ @ 2011 08 25, 00:56)
O dabartinis ar tik nebus pleistras dar neužgijusiai žaizdai? Tokia tarpinė stotelė? Mano galva, per mažai laiko nutekėjo, kad naujus santykius galima būtų kurti. Senos knygos dar neužvertėt, o jau naują skaityti pradėjot. Ai, bus matyt.