Palengvejo, bet tik praėjus beveik metams. Per tuos metus buvo daug ir savigraužos, ir žingsnių atgal psichologine prasme, ir ašarų į pagalvę. Kai jausmai priblėso ir atėjo blaivas protas, pasidarė daug lengviau ir aiškiau. Dabar džiaugiuosi, kad nelikau su žmogumi, kuris lėtai bet sistematiškai vertė mano gyvenimą pragaru.
išsiskyrusi prieš 14 metų . skyrybos buvo nelengvos psihologine prasme , turėjau atlaikyti dideli aplinkinių artimų žmonių spaudima . bet nepasidaviau . nors iš 75 kg sverenčios papmuškos liko tik 49 kg , pasilaikau su 8ir 7 metų vaikais .
pamenu tik ex vyro pasakyma - būsi mėšle iki kelių . nes netikėjo gad sugebėsiu gyventi , kad rasiu kitą žmogų , nes anot jo buvau netikėlė .
atsirado žmogus , kuris myli ne tik mane bet ir mano vaikus , patys su vaikais nutarė kada jau laikas vadinti jį tėčiu , nesikišau . padėjo sunkią akimirką kai netekom mano dukters , tada jai buvo 11 metų , sūnus dabar užsienyje , bet gryždamas visada paklausia ar tėtis bus namuose ar susitiks , nes ir jis važinėja . o biologinis tėvas sūnaus nematė jau 7 metus , ir net nepasveikina gimtadienio proga , tad negyvenkit dėl vaikų , nes vyrai gyvena ne dėl jų , vaikai visada yra ir bus su mama . labai mažai yra tikrų tėčių , deja
pamenu tik ex vyro pasakyma - būsi mėšle iki kelių . nes netikėjo gad sugebėsiu gyventi , kad rasiu kitą žmogų , nes anot jo buvau netikėlė .
atsirado žmogus , kuris myli ne tik mane bet ir mano vaikus , patys su vaikais nutarė kada jau laikas vadinti jį tėčiu , nesikišau . padėjo sunkią akimirką kai netekom mano dukters , tada jai buvo 11 metų , sūnus dabar užsienyje , bet gryždamas visada paklausia ar tėtis bus namuose ar susitiks , nes ir jis važinėja . o biologinis tėvas sūnaus nematė jau 7 metus , ir net nepasveikina gimtadienio proga , tad negyvenkit dėl vaikų , nes vyrai gyvena ne dėl jų , vaikai visada yra ir bus su mama . labai mažai yra tikrų tėčių , deja
as manau, kad po skyrybu lengva ir gera toms (tokioms, kaip as ), kurios tempe santuokoje tol, kol suvoke VISKAS (kai nebebuvo net minties kitu paklausti, ar sunku po skyrybu). jei skiriesi abejodama, tai nemanyk, kad issikyrus tos abejones isgaruos (jos ės tave tuo ,,O GAL NEREIKEJO"). 2-3 men po skyrybu kazkaip gedijausi zmoniu (dabar paciai keista)- kad be ziedo, kad issikyriau(jauciausi, kaip zmogu nuzudziusi). Kol grauziau save, tol krito svoris, buvau kaip is koncentracijos stovyklos. Bet supraskite teisingai, as neabejojau savo sprendimo teisumu, mane grauze sazine ir ,,ka zmones pasakys". O dabar kokia laiminga...LAIMINGA LAIMINGA.
Mielos Moterys ir Merginos ,
Jei skaitėte dar knygynuose esančią
R.Norwood knygą "Moterys, kurios myli per stipriai" ir bent keliose vietose atpažinote save, arba jei teko vartyti
S.Forward knygą "Vyrai, kurie nekenčia moterų, ir moterys, kurios juos myli" ir ten atpažinote save arba savo tėvų šeimos užkulisius - JŪS, ko gero, IRGI MYLITE PER STIPRIAI...
Mielosios, jei Jūs:
* mylite ir nesate laimingos, o kenčiate;
* bijote būti paliktos ir nereikalingos;
* manote, kad be jo neišgyvensite;
* manote, kad jūs jį galite ir turite išgelbėti;
* manote, kad meilę reikia užsitarnauti;
* darote viską, kad tik santykiai nenutrūktų atiduodamos visą save;
* jus įžeidinėja ir skaudina, o jūs vis tiek mylite ir tikitės, kad tai vieną kart pasibaigs;
* jus paliko, o jūs vis dar svajojate, kad jis sugrįžtų;
* ....
* ir dar daug, daug visokių gal...
tai greičiausiai jūs MYLITE PER STIPRIAI...
Jums ir tik jums Vilniuje organizuojama Moterų savipagalbos grupė "Moterys, kurios myli per stipriai", kurios tikslas - išmokti mylėti teisingai ir būti mylimai, t.y. mylėti ir meilėje džiaugtis, o ne kentėti!
Grupės dydis - tik 8-10 moterų, susitikimai vyks Šv.Kryžiaus namuose vieną kartą per savaitę, dalyvavimo kaina - laisvanoriška auka.
Dėl išankstinės registracijos ir papildomos informacijos prašau kreipkitės el.p.: mokausimyleti@gmail.com
Jei skaitėte dar knygynuose esančią
R.Norwood knygą "Moterys, kurios myli per stipriai" ir bent keliose vietose atpažinote save, arba jei teko vartyti
S.Forward knygą "Vyrai, kurie nekenčia moterų, ir moterys, kurios juos myli" ir ten atpažinote save arba savo tėvų šeimos užkulisius - JŪS, ko gero, IRGI MYLITE PER STIPRIAI...
Mielosios, jei Jūs:
* mylite ir nesate laimingos, o kenčiate;
* bijote būti paliktos ir nereikalingos;
* manote, kad be jo neišgyvensite;
* manote, kad jūs jį galite ir turite išgelbėti;
* manote, kad meilę reikia užsitarnauti;
* darote viską, kad tik santykiai nenutrūktų atiduodamos visą save;
* jus įžeidinėja ir skaudina, o jūs vis tiek mylite ir tikitės, kad tai vieną kart pasibaigs;
* jus paliko, o jūs vis dar svajojate, kad jis sugrįžtų;
* ....
* ir dar daug, daug visokių gal...
tai greičiausiai jūs MYLITE PER STIPRIAI...
Jums ir tik jums Vilniuje organizuojama Moterų savipagalbos grupė "Moterys, kurios myli per stipriai", kurios tikslas - išmokti mylėti teisingai ir būti mylimai, t.y. mylėti ir meilėje džiaugtis, o ne kentėti!
Grupės dydis - tik 8-10 moterų, susitikimai vyks Šv.Kryžiaus namuose vieną kartą per savaitę, dalyvavimo kaina - laisvanoriška auka.
Dėl išankstinės registracijos ir papildomos informacijos prašau kreipkitės el.p.: mokausimyleti@gmail.com
QUOTE(Leksa @ 2009 04 11, 02:13)
cia ziurint kokia situacija. Ne visuomet vaikai padekos tevams, kad jie neissiskyre. As vaikysteje isgyvenau pragara. Noreciau pamirsti vaikyste, nenoreciau grizti i ja bent 1 dienai 
Ir viskas per mano teva alkoholika. Buvo laikas, kai prasiau mamos, maldavau: skirkis! Leisk mums bent 1 nakti issimiegot be tevo durnysciu! Bet ji ne, gyveno... "del vaiku". Ne del vaiku ji liko gyventi su tevu, del saves, savo egoizmo... Vaikai seniai jau su tevais negyvena, o jie vis dar kartu. Del ko? Del vaiku?! Nezinau, kaip buciau isgyvenus tevu skyrybas, bet tai, kad jie neissiskyre... jie ateme is manes vaikyste, paverte ja pragaru... O taip norejosi ramybes namuose, taip norejosi, kad namai butu ramia gyvenimo uzuveja...
Sakote "baisus dalykas skyrybos"... O kaip tuomet buvo mano vaikyste? Ar ji nebuvo baisesne? Vaikai tikrai nebus laimingi, jei tevai gyvens kartu, bet nuolat nesutars, pyksis, o gal ir musis ar vaikys is namu... aisku, jus galite ir nesutikti. Su mano nuomone greiciausiai sutiks tik tos, kurios pacios tai isgyveno.
Ir viskas per mano teva alkoholika. Buvo laikas, kai prasiau mamos, maldavau: skirkis! Leisk mums bent 1 nakti issimiegot be tevo durnysciu! Bet ji ne, gyveno... "del vaiku". Ne del vaiku ji liko gyventi su tevu, del saves, savo egoizmo... Vaikai seniai jau su tevais negyvena, o jie vis dar kartu. Del ko? Del vaiku?! Nezinau, kaip buciau isgyvenus tevu skyrybas, bet tai, kad jie neissiskyre... jie ateme is manes vaikyste, paverte ja pragaru... O taip norejosi ramybes namuose, taip norejosi, kad namai butu ramia gyvenimo uzuveja...Sakote "baisus dalykas skyrybos"... O kaip tuomet buvo mano vaikyste? Ar ji nebuvo baisesne? Vaikai tikrai nebus laimingi, jei tevai gyvens kartu, bet nuolat nesutars, pyksis, o gal ir musis ar vaikys is namu... aisku, jus galite ir nesutikti. Su mano nuomone greiciausiai sutiks tik tos, kurios pacios tai isgyveno.
labai tave suprantu ir pritariu, kad "gyvenimas katu del vaiku" ne visada i nauda, o kartais labai zalinga. nereikia savo neryztingumo ir skystumo dangstyti vaikais. ka cia zadi apgaut? nebent tik save
Esu išsiskyrusi apie 4 metus, susituokusi buvau 13.
Niekada nesigailėjau. Mano dukra niekada dėl to man nėra priekaištavusi.
Tiesa, pirmieji metai po skyrybų buvo kažkokie... nesuprantami. Nukrito svoris, atsirado problemų su oda, plaukais, sutriko ciklas. Manau - dėl buvusio streso.
Pasinėriau į darbą, karjerą, nemažai pasiekiau.
Po to viskas susitvarkė, tik kito vyro "prireikė" po beveik 3 metų. Pati tvarkau savo gyvenimą, planuoju, dirbu ir uždirbu, ir nebežinau ar norėčiau pastoviai gyventi su kitu.
Niekada nesigailėjau. Mano dukra niekada dėl to man nėra priekaištavusi.
Tiesa, pirmieji metai po skyrybų buvo kažkokie... nesuprantami. Nukrito svoris, atsirado problemų su oda, plaukais, sutriko ciklas. Manau - dėl buvusio streso.
Pasinėriau į darbą, karjerą, nemažai pasiekiau.
Po to viskas susitvarkė, tik kito vyro "prireikė" po beveik 3 metų. Pati tvarkau savo gyvenimą, planuoju, dirbu ir uždirbu, ir nebežinau ar norėčiau pastoviai gyventi su kitu.
QUOTE(kokonas @ 2009 02 17, 17:42)
Nerašau priežąsčių, dėl kurių ruošiuosi skirtis.Noriu, tik, kad parašytute,tos ,tie kurie jau žengė šį žingsnį, ar gailitės jį žengę, ar džiaugiatės.
As niekada nepasigailejau zengusi si zingsni! Dabar esu isties laiminga.
Ir as l.dziaugiuosi ,kad issiskyriau su pirmu draugu, su juo nebuciau laiminga, jokios pagarbos nebuvo.
Jeigu tikrai yra priezastis tai skirtis reikia. Esu taip pat issikyrusi ir net nepalaikau jokiu santykiu su buvusiu vyru. Jam taip pat atrode, kad be jo prapulsiu ir neisgyvensiu, bet gyvenu ir labai gerai gyvenu, planuoju savo laika , aplinka rami....
Tikrai negalvojau , kad po skyrybu dar galesiu pasakyti , kad ESU LAIMINGA
Tikrai negalvojau , kad po skyrybu dar galesiu pasakyti , kad ESU LAIMINGA
Manau, kad apsispresti reikia paciai... As uz skirybas, jei musa, geria, eina pas kitas!
Del kitu problemu, atsiradusiu, sunku nuspresti del skirybu kls, sunku pasverti... As uz psichologo pagalba
Del kitu problemu, atsiradusiu, sunku nuspresti del skirybu kls, sunku pasverti... As uz psichologo pagalba
Issiskyriau pries 10 metu. Nesigailejau nei sekundes 
Pirmieji metai buvo sunkus, ypac psichologiskai, bet stengiausi save uzimti naujais dalykais, bendravimu su draugais, daug skaiciau... kol gyvenimas igavo nauja tekme, kuri man zymiai labiau prie sirdies, nei buvusi santuoka
Pirmieji metai buvo sunkus, ypac psichologiskai, bet stengiausi save uzimti naujais dalykais, bendravimu su draugais, daug skaiciau... kol gyvenimas igavo nauja tekme, kuri man zymiai labiau prie sirdies, nei buvusi santuoka
