Išsiskyriau-gailiuosi, ar džiaugiuosi.

#1
ax.gif
Stoviu ant skyrybų slenksčio.Noriu išgirsti forumiečių nuomonių, kuo daugiau ir įvairių.Mano teta, kuri jau l.senai išsiskyrusi ,visaip bando mane atkalbėti, sako, kad gailisi,kad reikėjo kentėti ir gyventi.Nors jos vyras ją mušė ir buvo l.pavydus, kai ji skyrėsi,jos dukroms buvo 3 ir 5 metai.Tad manau, kad lengva jai nebuvo,gal užtai mane atkalbinėja nuo skyrybų.Parašykite, kas teigiamo, kas neigiamo po skyrybų įvyko jūsų gyvenimuose. biggrin.gif
Atsakyti
#2
na ziurint kokios tos priezastys skirybu, ai taip ant karstuju , del kazko, kas veliau gali atrodyti smulkmena , tai tikrai neverta, istikro daug moteru kencia ,taikstosi .Galbut neisiskyrusios kurios jau sulauke garbaus amziaus sako,kad gailisi kad to nepadare, kitos kad ta padare.Manau reiktu ilgai apmastyti , pasverti uz ar pries, galbut viska isbandyti, kad veliau galetum pasakyti, viska padariau , bet deja.Mes su vyru ir skiremes ir taikemes , bet galutinai dar neisiskyrem, bijau zengti ta zingsni, bet norisi pazinti ir kita pasauli, aisku mes gyvenam , kaip kaimynai, kartais -priesai
Atsakyti
#3
blush2.gif
Nerašau priežąsčių, dėl kurių ruošiuosi skirtis.Noriu, tik, kad parašytute,tos ,tie kurie jau žengė šį žingsnį, ar gailitės jį žengę, ar džiaugiatės.
Atsakyti
#4
nesigailejau nei vienos dienos
bet toks klausimas yra labai teorinis.. kiek zmoniu tiek situaciju ...
Atsakyti
#5
Išsiskyriau prieš 11 metų.
Niekada nesigailėjau šito, buvo visokių dienų- ir liūdnų,ir linksmų,7 metus gyvenau viena su vaikais , bet tas sąlyginės vienatvės laikmetis turėjo savus privalumus, savas pramogas, kartais dar jų pasiilgstu.. blush2.gif
Bet iš esmės gyvenimas pakrypo tik į gerą pusę, per tuos metus antrą aukštąjį baigiau, darbo profilį pakeičiau, ir keliavau, ir gastroliavau, ir vaikai augo..
Nė vienos dienos nesigailiu. g.gif
Gailiuosi tiktai , kad per ilgai tempiau su skyrybom ir gadinau sau nervus. Ir dar gailimės su MB, kad tiek ilgai nesusitikom tongue.gif

Nėra nepakeičiamų žmonių. Nėra. smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sommerregen: 17 vasario 2009 - 16:20
#6
Kaip tik norejau klausti to paties ka temos autore smile.gif Butu idomu salia dziaugiuosi / gailiuosi jeigu galima isgirsti ir skyrybu priezastis ax.gif
Atsakyti
#7
na, manau, jeigu jau apsisprendei skirtis, tuomet atsakymas turi buti vienas. jeigu nevisai apsisprendusi skyriesi, tai taip, gali ir gailetis, bet jeigu nusprendi, kad skyriesi, tai turi buti tikra, kad taip bus geriau.
Atsakyti
#8
Manau, priežastys nėra taip svarbios. Jos labai įvairios.
Jei mąstoma apie skyrybas, reiškia , reikalas yra rimtas, tai ne apsibarimas, ar vienas vyro užgėrimas.
Atsakyti
#9
QUOTE(Sommerregen @ 2009 02 17, 19:12)
Jei mąstoma apie skyrybas, reiškia , reikalas yra rimtas, tai ne apsibarimas, ar vienas vyro užgėrimas.

man ir taip atrodo g.gif
jei jau apsisprendei tai ir nebesigreziok.. 4u.gif
nors aisku bus visko.. doh.gif
Atsakyti
#10
Baisus dalykas kyrybos... as esu pries.. Juk patys sakete ir dziaugsme ir varge... o ypac jei yra vaikai... juk jiems reikia abieju tevu,ir reikia kazkaip kapstytis is to vargo...juk visi zmones,tiek besiskiriantys noretu,kad viskas butu tik geriau... nors... gal visokiu zmoniu buna... Vienas lauke ne karys,o jei antra puse apastiska ir nieko nebenori,nepakeisi niekaip... sunku zinoma...
Atsakyti
#11
QUOTE(Fortunata @ 2009 04 10, 22:45)
as esu pries..  o ypac jei yra vaikai... juk jiems reikia abieju tevu,

cia ziurint kokia situacija. Ne visuomet vaikai padekos tevams, kad jie neissiskyre. As vaikysteje isgyvenau pragara. Noreciau pamirsti vaikyste, nenoreciau grizti i ja bent 1 dienai schmoll.gif Ir viskas per mano teva alkoholika. Buvo laikas, kai prasiau mamos, maldavau: skirkis! Leisk mums bent 1 nakti issimiegot be tevo durnysciu! Bet ji ne, gyveno... "del vaiku". Ne del vaiku ji liko gyventi su tevu, del saves, savo egoizmo... Vaikai seniai jau su tevais negyvena, o jie vis dar kartu. Del ko? Del vaiku?! Nezinau, kaip buciau isgyvenus tevu skyrybas, bet tai, kad jie neissiskyre... jie ateme is manes vaikyste, paverte ja pragaru... O taip norejosi ramybes namuose, taip norejosi, kad namai butu ramia gyvenimo uzuveja...
Sakote "baisus dalykas skyrybos"... O kaip tuomet buvo mano vaikyste? Ar ji nebuvo baisesne? Vaikai tikrai nebus laimingi, jei tevai gyvens kartu, bet nuolat nesutars, pyksis, o gal ir musis ar vaikys is namu... aisku, jus galite ir nesutikti. Su mano nuomone greiciausiai sutiks tik tos, kurios pacios tai isgyveno.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Leksa: 11 balandžio 2009 - 00:15
#12
Man dar neteko nei skirtis, nei tuoktis, bet manau, kad skyrybos šiais laikais jau lb lb natūralus dalykas. Nesusituokusioms poros lengviau nutraukti santykius, ne snereik nei tesmų, net turtų dalintis, nors priežastys būna tokios pat kaip ir vedusių... tik kažkodėl jau jų skyrybos nėra taip sureikšminamos. Na taip prieš Dievą, prišeš gimines sakei TAIP, bet jei tu nesi laimingas, kam kankinti save???

gyvenimas per trumpam tam.

O jei yra vaikai... žinoma dėl jų žmonės sugeba būti kartu, aukotis, bet ar kada vaikas už tai pasakys AČIŪ?

Atsakyti