Rugsėjis rugsėjis, pamišęs rugsėjis...
Šeip va labai įdomu man labai pasidarė, ar rugsėjis tik vaikų šventė?
Va ar nenorėtumėt dabar jūs visi sugryžti šį tuos metus kai tekdavo ruoštis eiti į mokyklą? Kai žinojote kad greitai susitiksite su savo chebra? Kad vėl bus velniškai linksma mokytojui iškrėsti pokšta?
Nagi nagi, laukiu jūsų mokyklinių istorijų...
Tegu vaikystė sugryžta čia...
O man rugsėjis niekada nebuvo dingęs. Mokykla, studijos, pedagoginis darbas Tas pats gyvenimo ciklas jau daugiau nei tris ketvirtadalius pragyvento gyvenimo, tik vaidmuo kažkiek keičiasi.
QUOTE(Erszebeth @ 2005 08 07, 20:23)
O man rugsėjis niekada nebuvo dingęs. Mokykla, studijos, pedagoginis darbas Tas pats gyvenimo ciklas jau daugiau nei tris ketvirtadalius pragyvento gyvenimo, tik vaidmuo kažkiek keičiasi.
Analogiska situacija: kasmet vis kitas, vis tas pats rugsejis...
Nemėgau savo klasės. Jokių sentimentų mokyklai nejaučiu. O rugsėjį man norisi išskristi į šiltuosius kraštus, ir dar dukras mokyklinukes pasiimti. Nepripratau gyventi pagal grafiką
Savo klasės net ir prisimint nenoriu. Bet kiek prikrėsta išdaigų, kai prisimenu tai ir dabar juokas ima. Ir savo vaikus pamokinu kaip retsykiais galima nepiktai papokštaut. Niekad nepamiršiu savo auklėtojos rožos, kai atsisėdo ant sąvaržėlės. Dar ir dabar ją matau. O kai jos rankine pririšau prie kėdės Reikėjo pamatyt
Nejaučiu jokių sentimentų šiai "šventei"
Man rugsėjis - naujo sezono pradžia. Ir mokslo metų prasme, ir visomis kitomis įmanomomis . Esu gimusi rugsėjo pradžioje, tai tarsi prasideda naujas gyvenimo ratas , atsinaujina kvėpavimas. Be to, man labai smagu, kad po vasaros - atostogų/balagano meto - vėl viskas sustoja į savas vietas. Vaikystėje, kai buvo aktualūs kiemo draugai, būtent rugsėjyje visi vėl būdavo ten, kur turi būti (sugrįžę iš kaimų, stovyklų, kurortų ir t.t.) - kieme. Dabar darbuose pasibaigia atostogų (taigi, netūralus visokių delsimų) metas.
Dar: vaikystėje patikdavo važiuoti pirkti sąsiuvinių, aplankalų ir visokio kitokio šlamštelio į A.Vienuolio gatvėje buvusias kanceliarines prekes.
Galų gale - prasideda nauji teatrų sezonai, spaudoje atsiranda normalių straipsnių (ne tik "manevrinių" ).
Taigi, rugsėjo pradžia (ir jos šventiškumas net tiesiogiai tame nedalyvaujant) man patinka.
Dar: vaikystėje patikdavo važiuoti pirkti sąsiuvinių, aplankalų ir visokio kitokio šlamštelio į A.Vienuolio gatvėje buvusias kanceliarines prekes.
Galų gale - prasideda nauji teatrų sezonai, spaudoje atsiranda normalių straipsnių (ne tik "manevrinių" ).
Taigi, rugsėjo pradžia (ir jos šventiškumas net tiesiogiai tame nedalyvaujant) man patinka.
Na va o as ...
Zodziu jei kas leistu, tai tikrai gryzciau i kokia desimta klase tai tikrai..nes tada, tada buvo suuuuuuper, tu metu nuo desimtos iki dvyliktos nepamirsiu niekad, jie buvo patys linksmaiusi, patys nutruktgalvyskiausi, per juos pasikeite mano visas gyvenimas
Per tuos metus buvo gimusi neviena pirmoji meile
ir siep super metai...
Na siep va su daugeliu senos mokyklos chebros nareis pasisneku netu, tai pasirodo kad ne visi tokia entuzijastai kaip as, kuris noretu gryzti i mokyklos suola...
Priejau tos isvados, kad jei as buciau labai buves uolus mokinys tai tie metai butu buve tikriausiai patys nykiausi mano gyvenime, o kadangi toks nebuvau tad man buvo labai gera...
o va dyliktoje klaseje...pasiliko tik geriausiu draugu burelis ir dyyyyyyydelis mylimu mokytoju kolektyvas su kuriai labai gerai sutariau, dar ir dabar emeilais "pasitujinam"
Tai vat kaip fainiai tada buva...
Zodziu jei kas leistu, tai tikrai gryzciau i kokia desimta klase tai tikrai..nes tada, tada buvo suuuuuuper, tu metu nuo desimtos iki dvyliktos nepamirsiu niekad, jie buvo patys linksmaiusi, patys nutruktgalvyskiausi, per juos pasikeite mano visas gyvenimas
Per tuos metus buvo gimusi neviena pirmoji meile
ir siep super metai...
Na siep va su daugeliu senos mokyklos chebros nareis pasisneku netu, tai pasirodo kad ne visi tokia entuzijastai kaip as, kuris noretu gryzti i mokyklos suola...
Priejau tos isvados, kad jei as buciau labai buves uolus mokinys tai tie metai butu buve tikriausiai patys nykiausi mano gyvenime, o kadangi toks nebuvau tad man buvo labai gera...
o va dyliktoje klaseje...pasiliko tik geriausiu draugu burelis ir dyyyyyyydelis mylimu mokytoju kolektyvas su kuriai labai gerai sutariau, dar ir dabar emeilais "pasitujinam"
Tai vat kaip fainiai tada buva...
QUOTE(safarikids @ 2005 08 08, 09:13)
Be to, man labai smagu, kad po vasaros - atostogų/balagano meto - vėl viskas sustoja į savas vietas. Vaikystėje, kai buvo aktualūs kiemo draugai, būtent rugsėjyje visi vėl būdavo ten, kur turi būti (sugrįžę iš kaimų, stovyklų, kurortų ir t.t.) - kieme.
Va va - grizta is atostogu draugai, gimines, kaimynai. Vasaros metu nevisada rasi drauge namie ar paskambinusi nori pakviesti kavos i kavunuke - o ji pasirodo Palangoje nauja romana mezga! Kur teisybe?! Vasara viska isblasko - o ruduo vel i savo vietas sudelioja.
Man irgi niekas nepasikeitė. Tas rugsėjis kaip visada, tik statusas pasikeitė. Nors dažnai būna gaila vaikų, kad jiems baigėsi katino dienos, o ir pačiai dar norisi atostogų, o ypač pamiegoti rytais Ir po atostogų galva būna tokia tuščia, kad atrodo, net pati daugybos lentelę pamiršau, o čia dar vaikų kažko klausinėju
Nors mielai sugrįžčiau pati į savo mokyklinius metus, į 11 klasę, nes tai buvo patys geriausi du metai. Ir juos prisimenu visada su nostalgija
Nors mielai sugrįžčiau pati į savo mokyklinius metus, į 11 klasę, nes tai buvo patys geriausi du metai. Ir juos prisimenu visada su nostalgija
Na mano gyvenime rugsėjo pirmoji egzistuoja nuo pirmos klasės. Ir taip kasmet. Vidurinės laikai , studijos , pedagoginis darbas , o nuo kitų metų vėl iš naujo nuo pirmos klasės iki...