Kosmetika kenkia

super trumpas sarasiukas butu toks (siaip internete galima rasti labai daug ivairios informacijos anglu kalba):
Kenksmingiausios sudedamosios medžiagos, kurių neturėtų būti mūsų kosmetikoje:
* Butylated Hydroxythaluene (BHT)
* Butylene Glycol
* Diethanolamine (DEA)
* Dimethicone
* Dimethicone Copolyol
* Cyclomethicone
* EDTA
* Ethylparaben
* Isobutylparaben
* Laureth Sulfate
* Methylparaben
* Mineral Oil
* Paraffinum Liquidum
* Petrolatum
* Phenoxyethanol
* Polyethylene Glycol (PEG)
* Polypropylene Glycol (PPE)
* Propylene Glycol
* Propylparaben
* Triclosan
* Triethanolamine (TEA)

ir cia siek tiek komentaro, internetinio saltinio nedesiu, nes dar pradesit putotis, kad reklamuoju kita gamintoja

Kaip suprasti savo kosmetikos sudėtį?
1. Žingsnis: įsidėmėk sudėtį, kurios nepageidauji matyti savo kasdieninėje kosmetikoje
Šiais laikais kosmetikos gamyboje naudojama apie 8 tūkstančiai skirtingų ingredientų. Dalis jų imami iš gamtos – augalų aliejai, ekstraktai, vaškai, eteriniai aliejai, bet taip pat didelė dalis ingredientų yra laboratorijoje sintezuoti cheminiai sujungimai. Labai dažnai sintetinės medžiagos organizmui yra kenksmingos ir naudojamos ilgainiui gali stipriai pakenkti imuninei sistemai, sukelti alergiją tau pačiai ir tavo atžaloms, taip pat vėliau sukelti ir vėžio ląstelių atsiradimą. Žinoma, neįmanoma žmogui įsiminti visų įmanomų sudėties dalių ir jų poveikio, tačiau, besirūpinantiems sava sveikata patartina įsidėmėti kelėtą pavojingiausių bei dažniausiai panaudojamų. Apie jas skaityk kitame puslapyje.

2. Žingsnis: surask tikrąjį sudėties sąrašą
Įstatimai nustato, kad ant kiekvieno kosmetikos gaminio būtinai nurodama pilna priemonės sudėtis. Tai turi būti nurodama ant indo, kuriame produktas įpilamas, arba ant dėžutės, kurioje įdėtas pagrindinis įpakavimas. Parduotuvėje, paėmus į rankas gaminį, sudėtis turi būti lengvai surandama ant įpakavimo. Kartais, kad peržiūrėti sudėtį, atrodo reikia ateiti su padidinamuoju stiklu, nes gamintojai dažnai sugeba surasti šiam tikslui mikroskopišką raidžių dydį. Sudėtis dažnai nurodama naudojant anglų kalbos žodį ingredients arba raidėmis INCI (International Nomenclature of Cosmetic Ingredients).


3. Žingsnis: surask joje pageidaujamos ir nepageidaujamos medžiagos
Sudėtis surašoma mažėjimo tvarka – kuo daugiau medžiagos, tuo arčiau ji sąrašo pradžios. Daugelyje produktų pagrindinė sudėties dalis yra destiliuotas vanduo (Aqua arba Aqua purificata), tada rašomi kiti ingredientai. Kremuose iš kart po vandens paprastai rašomos aliejaus tipo medžiagos (labai tikime, kad ant Jūsų kremo tai bus augalų aliejus ir ne pigus mineralinis aliejus, arba klastingas silikonaliejus – dimethicone, cyclomethicone arba kiti, su panašia galūne). Sąrašo pabaigoje paprastai nurodami konservantai, dažikliai, čia taip pat žiūrėk, ar produkcijoje nėra parabenų arba kitų kenksmingų medžiagų. Yra gerai, jei sudėties sąraše galim surasti daug skirtingų augalinių medžiagų pavadinimų. Augalai nurodami su pavadinimais lotynų kalba ir dažnai skliausteliuose minėtas angliškas pavadinimas. Pavyzdžiui, ramunėlės: Chamomile Recrutita (Camomile) Extract arba Avokado aliejus: Persea Gratissima (Avocado) Oil.

4. Žingsnis: Tu gali atšifruoti koks yra veiksmingųjų medžiagų kiekis
Egzistuoja įdomus triukas, pagal kurį galime maždaug atšifruoti kokį kiekį veiksmingųjų medžiagų turime produkte. Konservantų, parabenų maksimaliai leistinas kiekis produkte yra 0,5%. Jeigu gamintojas teigia, kad šio kremo veiksmingoji medžiaga yra ramunėlės, bet ramunėlių ekstraktas pasirodo sąrašo gale, dar po parabenų, tai rodo, kad ramunėlių kreme yra mažiau negu 0,5%, o tai yra labai nereikšmingas kiekis, kad realiai Jūsų odai darytų poveikį, todėl tokį produktą neverta pirkti dėl parabenų ir dėl to, kad ramunėlės dominuoja tik pavadinime. Jeigu medžiagos pavadinimas yra sąrašo pradžioje arba viduje, turime suprasti, kad jo kiekis yra realityviai didesnis.

Kokių medžiagų turime vengti kosmetikoje?

Kosmetikoje naudojama tūkstančiai nenatūralių medžiagų, kurios gali pakenkti sveikatai. Žinoma, porą kartų patepus kremą su parebenu arba propileno gliukoliu, nieko baisaus neatsitiks, tačiau naudojant jį kasdien, kengsmingosios medžiagos susikaupia organizme ir kenkia sveikatai. Peržiūrėjome mūsų rinkoje esančią kosmetiką ir nustatėme dažniausiai naudojamas medžiagas, kurios turi neigiamą poveikį organizmui. Turėtume vengti jų kasdien naudojamoje kosmetikoje.

1. Parabenai, Paraben (Metyl, Butyl, Propyl, Isobutyl)
Naudojama beveik visose plaukų bei odos priežiūros produktuose.
Tikslas: tai konservantas, kuris naudojamas produkto galiojimo laikui prailginti.
Nepageidaujamas poveikis: gali būti daugelio alerginių reakcijų ir odos išbėrimų priežastimi. Jie yra mutogenai ir imituoja moteriškųjų hormonų veiksmus, pažeidžia endokrininę sistemą, yra toksiški. Parabenai turi savybę įsisiurbti į giliausius odos sluoksnius, absorbuotis kraujotakos sistemoje bei susikaupti organizmo audiniuose. Taip šios medžiagos gali pasiekti paaukštintą koncentraciją ir pastebimai gadinti imuninę sistemą, kas gali įtakoti įvairių ligų bei anomalijų atsiradimą. Be to, šios medžiagos per motinos organizmą yra perduodamos palikuonims (parebenai surasti ir motinos piene).

2. Propileno glikolius, Propylene Glycol
Dažniausiai naudojamas tonikuose, veido, akių ir kūno kremuose.
Tikslas: odos drėkintojas ir priedų skystintojas kosmetikos gamyboje, taip pat naudojamas antifrizų, stabdžių skysčių bei lakų gamyboje.
Nepageidaujamas poveikis: toksiškas, sukelia kepenų anomalijas, (testuoti su gyvūnais), turi ypač mažą, molekuliarinį svorį, dėl to lengvai patenka į audinius. Išsiurbia drėgmę, dėl ko sausėja oda. Žinomas kaip galimas alergijos, dilgėlinės ar egzemos sukėlėjas. Propileno glikolio vietoje patariama naudoti augalų gliceriną.

3. Mineralinis aliejus, Mineral Oil (Paraffinum Liquidum)
Naudojamas visų tipų kremuose masažiniuose aliejuose, tai yra pagrindinė „vaikų aliejaus” medžiaga
Tikslas: odos minkštinimas, riebinimas.
Nepageidautas poveikis: pigus naftos subproduktas, kuris padengia odą „nekvėpuojančiu” sluoksniu, sudaro komedonus (juoduosius taškus, uždegimus). Gali turėti poli- cikliškiuosius aromatizuotus angliavandenius (PHA), taip pat yra kancerogenai ir mutagenai. Kosmetikoje dažniausiai naudojamas dėl pigumo, lyginant su aukštos vertės augalų aliejais.

4. Trietanolaminas, Dietanolaminas, Triethanolamine (TEA), Diethanolamine (DEA)
Naudojamas įvairiuose kremuose, dezodorantuose, šampūnuose
Tikslas: putojanti medžiaga ir kosmetikos skystintojas gamyboje
Nepageidaujamas poveikis: gali būti įvairių alerginių reakcijų priežastimi, dirginti, sausinti odą bei plaukus. Dažnai kosmetikos produktuose taip pat naudojamas Isopropyl Mystrate (aliejaus tipo minkštinanti medžiaga), kuris sujungtas su TEA arba DEA formuoja vėžį sukeliančius kancerogeninius cheminius junginius - nitrosaminus.

5. BHT (Butylated Hydroxythaluene)
Naudojamas kremuose bei dezodorantuose
Tikslas: antioksidantas, kas pailgina kosmetikos galiojimo laiką
Nepageidaujamas poveikis: sintetinis antioksidantas, kuris sukelia alergines reakcijas. Vietoj BHT patariama naudoti natūralius antioksidantus, pav. E, C vitaminus ir kitus.

6. Phenoxyethanol
Naudojamas įvairiuose kremuose
Tikslas: konservantas
Nepageidaujamas poveikis: kancerogenas, mutagenas ir toksinis.


Straipsniui parengti naudoti šaltiniai:
Vance, J., The Cosmetic Consequence
Michalun, N., Michalun, V., Skin Care and Cosmetic Ingredients Dictionary
Wenninger, J., International Cosmetic Ingredient Dictionary and Handbook, 8th Ed.
A. Hampton, http://www.aubrey-or...eat_10synth.cfm

Ankstesnė tema čia --> http://www.supermama...howtopic=208139

Mane domina BDIH sertifikatas. Koks procentas natūralių medžiagų ten turi būti?
Niekaip nesuprantu, kuo natūrali kosmetika skiriasi nuo ekologiškos.

jei neklystu ne maziau 95 % medziagu turi buti naturalios kilmes, taciau tai nereiskia, kad jos visos yra is ekologisku ukiu. Skirtumas tarp naturalu ir ekologiska yra paprastas. Viskas, kas ekologiska -yra naturalu, bet ne viskas, kas yra naturalu -yra ekologiska. Pvz., vieni augina darzoves ir nenaudoja jokiu cheminiu trasu, aplink nera jokiu tarsos saltiniu, yra nuolat tiriamas vanduo, kuriuo jos laistomos ir t.t (tiesiog yra tam tikri reikalavimai, kurie keliamai ekologiskumo sertifikatui). Kiti - pila daug trasu, augina prie magistrales ir t.t. - taigi, abu produktai naturalus, bet is antrojo ukio produkcija jau nera tokios aukstos kokybes, kaip is pirmojo. Siaip, sertifikuotai kosmetikai is to antro ukio medziagos neturetu buti naudojamos. Siaip, didzioji dalis medziagu, sertifikuotoje kosmetikoje yra is bio ukiu
BDIH
soil association -sakyciau, kad si produkcija yra 100 % ekologiska
kiti

gal kiek bus aiskiau

Kalio sorbatas – sorbo rūgšties kalio druska. Gaunama iš šermukšnio uogų, tai natūrali medžiaga padedanti išsaugoti alavijų šviežumą.
Natrio benzoatas – gamtoje esanti medžiaga, gaunama iš gervuogių. Ji padeda stabilizuoti alavijų želę ir slopina bakterijų dauginimąsi.
Sorbitolis – padeda pasisavinti vitaminus ir mineralus. Dažnai naudojamas kaip saldiklis produktuose diabetikams. Gaunamas iš specialiai apdirbtų kukurūzų.
Tokoferolis (vitaminas E) – žmogui būtinas vitaminas, natūralus antioksidantas, išgaunamas iš kviečių gemalų aliejaus bei ryžių branduolių, ir t.t. čia galima tiek prirašyti, o kas kaip nori tas taip tiki

turiu klausima: o kodel Jus niekada nesidomite, kiek tos "nuodingos" medziagos yra produkte, koks jos kiekis sudetyje. Ir koks kiekis Jusu manymu yra nuodingas? Ir kaip tai suzinoti?
Labai esame gudrus kalbeti kad ir apie parabenus (ar kt keistus pavadinimus). Taciau ar zinome, kad kenksmingas yra tik labai didelis kiekis?
Jei mes jo naudojame mazai, vos pora lasu, jis tikrai mums nekenkia, organizmas yra pajegus su juo susidoroti ir pasalinti.

Ir is viso - ar zinote, kiek nuodingu medziagu yra parduotuveje perkamuose produktuose? Ir ar nebus taip, kad daug labiau nuodijates su ant pleveles uzaugintais pamidorais, o ne laseliu parabeno is kremo?

-Labai esame gudrus kalbeti kad ir apie parabenus (ar kt keistus pavadinimus). Taciau ar zinome, kad kenksmingas yra tik labai didelis kiekis?
Jei mes jo naudojame mazai, vos pora lasu, jis tikrai mums nekenkia, organizmas yra pajegus su juo susidoroti ir pasalinti.-


Iš vienos pusės galima sutikti. Yra tam tikros normos ir standartai. Didžiausių leistinų koncentracijų niekas nevirsija. Bet taip norisi, kad tų potencialiai pavojingų medžiagu butu kuo mažiau, ar iš vis nebutu. Del parabenu - kažkur skaičiau, kad butent jį, ir butent tokoj formoj, kokioj parabenai buna kosmetikoje, rado vežinese lastelese. O tai reiškia kad gal ir ne visu organizmai sugeba pasalinti nereikalingas medziagas. Kai kirios vis del to kaupiasi. Uždraustu kosmetikoje medžiagu sarašai kasmet vis ilgeja, kas zino, gal po n metu i ta sarasa pateks ir tos medziagos, kurios dabar laikomos saugios. Dabar del triklozano - turbut kiekvienas zino, kad tai antimikribinis preparatas. Bet jis gali skatinti mikroogranizmu mutacijas, sitas faktas jau seniai irodytas. Pastoviai naudoti kosmetikos produktus su triklozanu, čia tas pats kas profilaktiškai vartoti koki penecilina, arba, norint apsisaugoti nuo pienliges, pastoviai naudoti antimikrobines žvakutes...Rezultatas manau aiškus. Vieningos nuomones nera, triklozanas nera uždraustas, naudojamas ir dantų pastose ir kai kuriuose šampunose. Kaip dažnai buna, rezultatas bus veliau.

tuo atveju, jei jis sintetinis (kas yra labai daznas dalykas). Siaip tokoferolis yra vit E, kuri pati naudoju savo kremuose ir perku ji vaistineje.

O kuo sintetine chemines medžiagos formule skiriasi nuo nesintetines?

labai aiškiai aprašyta medicine.lt:

mokslininkai teigia, kad sintetinis vitaminas E pasižymi du kartus mažesniu biologiniu potencialu nei natūrali vitamino E forma.

apie išgavimą:

Daugumos natūralių ir sintetinių vitaminų efektyvumas nesiskiria, kadangi jų molekulinės struktūros yra vienodos, tačiau vitaminas E yra išimtis.

Natūralus vitaminas E (d-a tokoferolis) yra vienas stereoizomeras ir išgaunamas iš augalinio aliejaus (sojų, saulėgrąžų, kukurūzų), o sintetinis vitaminas E (dl-a tokoferolis) yra gaminamas cheminės reakcijos būdu: trimetilhidrochinonui jungiantis su izofitoliu, susidaro 8 stereoizomerų mišinys, kuriame tik 12,5 proc. yra d-a tokoferolis. Kiti 7 stereoizomerai turi kitokią molekulinę struktūrą bei biologinį aktyvumą, kuris sudaro 21-90 proc. natūralaus vitamino E aktyvumo.

oficialiosios medicinos atstovų, ne kokių žiniuonių nuomonė

Sveiki, norejau cia nusimananciu paklausti ar DRICLOR kenkia labiau nei iprasti antiperspirantai?
Pati girdziu tik tokias kalbas, o internete straipsniu ta tema ir neradau...

Manau, kad tikrai kenkia labiau. Pagalvokit, kaip gali nekenkt, jeigu užtenka pasitept kelis kart į mėn. ir taip užkemša, kad net labai gausiai prakaituojančioms nebebūna nė lašo Kiek žinau, ten tiesiog gerokai didesnė aliuminio dozė nei kituose antipersperantuose.