Daugiabučio namo bendrijos reikalai

*Čia turėtų būti individualios sutartys.
**Aš manau, kad ne. Bent jau aš nesusidūriau su tuo, kad reikėtų kur iš gyventojo pažymos, kad jis registruotas. Buvo atvejis, kai prašė mano pažymos, kad negyvena dėl išregistravimo, tai skambinau į savivaldybę, savivaldybė išaiškino, kad ne pirmininko reikalas gyvena ar ne, tegu pasiima liudininkus ir išregistruoja. Taigi, supratau taip, kad ne pirmininko reikalas kur kas registruotas. Išimtis, laiškų siuntimas. Buto savininkas turi gauti paštą į savo deklaruotą gyvenamąją vietą, tarkim dėl skolų.

Pas mane rašo oficialų prašymą, nurodydami, kad šiuo metu gyvena tiek ir tiek, pasikeitus situacijai, nedelsiant informuosime. Viskas. Ramu ir man ir tiem žmonėm. Jei kuo nelabai pasitikiu, pakalbinu kaimynus.


Aš klausčiau raštu, jei jau tokia svarbi jaučiasi.
Juolab, kad jos pirmininkavimas, iš to ką parašėt sprendžiant, labai daug kur kertasi su įstatymais. Pora raštų į savivaldybę ir moteriškė smarkiai nukentėtų.


Tikrai taip. Kaip jau rašiau, pas mane nemažai butų, kurie pagal registraciją yra tušti.

Vadinasi, ir jūsų niekas toliau nereikalauja jokių pažymų, na kai mokate mokesčius už visus gyventojus.


Tai pirmininkė turi tik duomenis apie butų savininkus? Kokius būtent duomenis? Vardas pavardė ir telefonas? Ar to užtenka? Skolų prisidaryt ant bendrijos galvos man kaip ir neįmanoma, na nebent sugalvočiau nebeit į rūsį apmokėt jos paskaičiavimų


Labai protingai pas mus kaime taip nedaro. Kadangi ponios yra iš didžiosios P, tai jos iškart reikalauja oficialių dokumentų: pažymų iš savivaldybės, sutarčių iš notarų ir t.t. : nebejuokinga

Aš laisvai tai galiu padaryti, bet garantuoju, kad ji tai numes ir nesuks galvos. Kas įrodys, kad aš kažko prašiau. Būtų įstaiga, tai nuneščiau sekretorei ir paprašyčiau, kad užregistruotų, kaip gautą dokumentą. O dabar jaučiuosi kaip su šakėmis prieš traukinį pulčiau.

Patikėkit. Net internete buvau radus atsiliepimų apie pirmininkę, maždaug taip: "kada ir kas pagaliau apsaugos to namo gyventojus nuo amžinai viskuo nepatenkintos ir visus užkabinėjančios ponios Vardienės Pavardienės" Reiškia ne mums vieniems kliūna.
Miestas mūsų mažas, provincija, ponia gyvena čia kokių 30 metų tai tikrai, miesto seniūnas yra jos kaimynas, na tiksliau jo mama buvo, dabar stovi tuščias butas ir tiek, o jis prižiūri. Ar verta man kišti rankas į š aš tik noriu ramiai gyventi.
Iš pradžių pasimetus klausydavau įsakymų, ką turiu daryti, nes nesu susidūrusi su bendrija, nežinau savo pareigų ir teisių, bet dabar jaučiuosi drąsiau

*Tai daugiau nei baisu. Numes kur, kažkas sufabrikuos dokumentus, žiūri buto ir nebeturi.
**Visada pasiimkite vizą, kad gauta. Iš pirmininkės taip pat. Aš gyventojam kai parašau atsakymus, taip pat pasiimu parašą, kad gavo ir laikau pas save.
***Kol nepstatysit į vietą, tol ir terorizuos jei jau toks būdas žmogaus.
****Na, dar niekam nepamaišė pasiskaityti įstatymus.
Ištraukos, kurios gali praversti:
7) bendrijos narių sąrašo (šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus;
7. Visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BUTŲ IR KITŲ PATALPŲ (PASTATŲ) SAVININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS.

GINČŲ NAGRINĖJIMAS



21 straipsnis. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu

1. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne.

3. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo:

1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus;

2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus;

3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo;

4) laikinai išvykdami, išnuomoję arba kitaip patikėję kitam asmeniui naudoti savo butą ar kitas patalpas (pastatą), pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai), kaip bus užtikrinta galimybė prireikus patekti į savininkui priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą);

5) savo įgaliotiniui (jeigu jis yra išrinktas šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka) pranešti telefono numerį, kuriuo būtų galima iškviesti buto ar kitų patalpų (pastato) savininką ar kitą jo įgaliotą asmenį kilus gaisrui ar inžinerinių tinklų avarijai, prireikus patekti į savininkui priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą);

6) laikytis kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

4. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę:

1) be balsavimo teisės dalyvauti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais;

2) įstoti į bendriją;

3) įstatymų nustatyta tvarka disponuoti jiems priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų dalimi;

4) gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas;

5) reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus;

6) be kitų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir kreipdamiesi į bendriją raštu reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų atlyginti patirtas išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

7) apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka;

8) susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis;

9) įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį. Šis įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro;

10) įgyvendinti kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.

5. Bendrijos nariai papildomai turi teisę:

1) balsuoti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais;

2) rinkti ir būti išrinktais bendrijos pirmininku, bendrijos valdybos ar kito bendrijos organo nariu;

3) išstoti iš bendrijos.

6. Butų ir kitų patalpų (pastato) savininkas, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą), privalo apie tai pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai) ir atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles, kurių vykdymo terminas yra suėjęs. Tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta bendrijos pirmininko (valdybos) išduota pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles. Įstatymų nustatytais atvejais pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokio buto ar kitų patalpų (pastato) perleidimo sutartyje gali būti numatytas buvusio savininko turėtų prievolių perdavimas naujam savininkui.



22 straipsnis. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų išstojimo iš bendrijos ir atsiskaitymo su bendrija tvarka

1. Narystė bendrijoje pasibaigia:

1) buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui išstojus iš bendrijos;

2) buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui netekus nuosavybės teisių, kurių pagrindu jis turėjo teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą;

3) buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui mirus;

4) buto ir kitų patalpų (pastato) savininką – juridinį asmenį – likvidavus arba reorganizavus;

5) likvidavus bendriją.

2. Bendrijos narys negali būti pašalintas iš bendrijos prieš jo valią.

My Webpage

Aš parašiau tik tiek, kiek liečia kompensacijas už šildymą. Čia mokėti už nieką nereikia..
O jei kalbant Apie kitus mokesčius - niekas nebeskaičiuoja pagal gyventojų skaičių (nei registruotų, nei neregistruotų) - viskas pagal namo plotą arba tiesiog sutartinė kaina.

Skaičiuoja, mano mieste, miesto savivaldybės potvarkiu mes už šiukšlių išvežimą mokame pagal gyventojų bute skaičių.

Paūdre, Ačiū už info, nuorodą, gyvensiu ramiau

Gal ne taip išsireiškiau. Buhalterė pas mus skaičiuoja kiek kam mokėti už šildymą, todėl jai pristatyt reik pažymą apie suteiktą kompensaciją. Tai buhalterė surinkusi mokesčius iš gyventojų, atsiskaito kitoms institucijoms.


Pas mus už šiukšles atskirai ateina kiekvienam gyventojui pagal deklaruotą gyvenamą vietą sąskaita 15 lt už metų ketvirtį.

Bet tai nesamone taip skaiciuoti Turetu nemazai pinigu prarasti... Pagal plota butu tiksliausia ir paprasciausia...

Aš irgi skaičiuoju šildymą, bet kaip minėjau, iš gyventojų nieko papildomai nereikia.. viską gaunu iš šilumos teikėjo ir soc.skyriaus. Tiesa, pirmininkas surenka karšto vandens parodymus ir juos man perduoda

Man įdomu pasidarė kodėl pasirinkote būdą patys skaičiuoti gyventojams už šildymą, o ne kad gyventojai tiesiogiai su tiekėju atsiskaitytų. Ar gyventojai tvarkingai moka už šildymą? Esu girdėjus, kad kai kur bendrija per nemokančius gyventojus kenčia dėl skolų, nes tiekėjams turi už visus sumokėt.

Tuomet susikalbėjome o vandens skaitiklių parodymus mes įrašome į gautą mokesčių lapelių dalį, kuriame perduodame buhalterei mokėdami mokesčius.

O kodėl samonė pagal plotą ? Aš gyvenu su sūnum 81 kv.m. bute, pas mane yra 36 kv.m. butų, kuriuose gyvena net 6 žmonės su mažais vaikais. Tai kas daugiau šiukšlina? Kvadratai ar žmonės?