Pogimdyvinė depresija, psichozė

#61
man irgi buvo blogai-kadangi dare cezari,gulejau savaite ligoninej,nes para praleidau gimdykloj,finale-cezaris ir gulet po jo 6 dienas teko.mazdaug trecia diena jau pradejau lupa tempt,kai paprasius namo neisleido.po to pradejau bliaut del visko-suns,vyro,kad jie abu vieni namie,kad vyras pats valgytis turi darytis,kad skambina ir klausia,ka man atvest skanaus-o as matai guliu sau karaliene...absoliuciai del visko.vyras istempe pro skyriu praeit-verkiau,kad nenoriu,o priziurintis gydytojas pasake-taip jau buna,ir liepe gerti valeradixa,kramtyt sepadif.gryzus namo dar pablogejo-nemiegojimas,nuolatinis vaiko zirzimas-pirma menesi nemiegojo nei diena,nei nakti,matau,kaip vyras ruosiasi i parde vaziuot-as zliumbiu,kad pavirtau i pereksle,jis vienas turi rupintis.
vienu zodziu,baigiau bliaut kai vaikui buvo 2 menesiai-apsipratom viena su kita,mazoji pradejo miegoti,as laisviau galejau kvepuoti.atsirado viltis,taip sakant.galiu pasakyti,mane isgelbejo viena moteris is musu forumo-ji man atsiunte zinute su klausimu,kur as dingus,nes forume nebebendravau,net neatsiliepinedavau telefonu tycia-nieko nenorejau matyti. 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#62
Sveikos, ateinu ir as issikalbet...matyt nelabai turiu kam, arba galvoju, kad manes nesupras..
Mano suneliui dar tik kelios paros o zliumbiu jau kas antra diena....atrodo, valgydint nemoku, (po cp pienuko keli lasai..), nuramint nemoku.. Nesuprantu, kad vaikutis alkanas... Nezinau, kada jam ciulptuko reikia.. Atrodo, viskas sekasi tik mano vyrui.. Supranta ir kada sunelis alkanas, ir kada miego nori, ir kaip ji nuramint.. Jauciuosi tokia nemoksa, net pagimdyt pati nesugebejau, ka kalbet apie prieziura.... Pirma karta pamates mane verkiancia vyras uzklause, kas nutiko.. Nieko neatsakiau, tiesiog isejau i kita kambari nieko nepaaiskinusi... Dbr kai pamato jau nebeklausia, o as jau noreciau issikalbet... Bet nezinau kaip pradet...
Atsakyti
#63
QUOTE(tinike @ 2013 01 06, 19:13)
Sveikos, ateinu ir as issikalbet...matyt nelabai turiu kam, arba galvoju, kad manes nesupras..
Mano suneliui dar tik kelios paros o zliumbiu jau kas antra diena....atrodo, valgydint nemoku, (po cp pienuko keli lasai..), nuramint nemoku.. Nesuprantu, kad vaikutis alkanas... Nezinau, kada jam ciulptuko reikia.. Atrodo, viskas sekasi tik mano vyrui.. Supranta ir kada sunelis alkanas, ir kada miego nori, ir kaip ji nuramint.. Jauciuosi tokia nemoksa, net pagimdyt pati nesugebejau, ka kalbet apie prieziura.... Pirma karta pamates mane verkiancia vyras uzklause, kas nutiko.. Nieko neatsakiau, tiesiog isejau i kita kambari nieko nepaaiskinusi... Dbr kai pamato jau nebeklausia, o as jau noreciau issikalbet... Bet nezinau kaip pradet...

viskas bus gerai tiesiog reikia laiko priprast prie naujos busenos:) as kad ir pati gimdziau bet man taip pat reikejo laiko susistyguot su mazyle, viskas bus gerai:)
Atsakyti
#64
QUOTE(kristtule @ 2013 01 06, 18:48)
viskas bus gerai tiesiog reikia laiko priprast prie naujos busenos:) as kad ir pati gimdziau bet man taip pat reikejo laiko susistyguot su mazyle, viskas bus gerai:)

Nezinau ar galiu taip sakyti, bet kartais ateina tokios mintys kad suneliui manes visai nereikia... Vyras su juo kuo puikiausiai susitvarko.. Atrodo galeciau iseiti - ir niekas nepasigestu.. Kita diena vel noriu is naujo mokytis zindyti vaikuti, stengtis kad gerai paimtu kruti.. Bet cia isikisa vyras 'kam rekdai vaika?' Ir vel viskas is naujo.....o pienuko ne tik ad nedaugeja, bet atrodo ir mazeja...
Atsakyti
#65
QUOTE(tinike @ 2013 01 06, 20:54)
Nezinau ar galiu taip sakyti, bet kartais ateina tokios mintys kad suneliui manes visai nereikia... Vyras su juo kuo puikiausiai susitvarko.. Atrodo galeciau iseiti - ir niekas nepasigestu.. Kita diena vel noriu is naujo mokytis zindyti vaikuti, stengtis kad gerai paimtu kruti.. Bet cia isikisa vyras 'kam rekdai vaika?' Ir vel viskas is naujo.....o pienuko ne tik ad nedaugeja, bet atrodo ir mazeja...

Nuo nervines itampos ir nuo streso pienuko tikrai gali mazeti. Butu labai gerai, jei motyvacija paciai zindyti nugaletu stresa, nes norint sekmingai maitinti vaikiuka, kad gamintusi pienukas, reikia, kad mama butu rami ir pailsejusi. Jei tik gali, stenkis buti pati ramesne, nes Tavo nuotaikas jaucia vaikutis, juk jus abu vis dar viena smile.gif Nuo mamos liudesio, nerimo vaikiukui irgi neramu, jis verkia, mama tada dar labiau nervinasi, nepailsi, taip susidaro uzburtas ratas. Man regis, del pasikeitusios hormonu pusiausvyros, nuotaiku kaitos, liudesys labai daznas. Be to, man paciai su pirmu leliuku stogas kaip reikiant vaziavo. doh.gif Atrode, kad nieko negaliu, nieko nemoku, vaiku rupintis nesugebesiu... Mieloji, patikek, esi pati geriausia ir reikalingiausia savo vaikiukui ir niekas geriau nei Tu pati juo nepasirupins geriau. Nei vyras, nei seneliai. Jei tik gali, pasistenk nusiraminti, prasyk, kad vyras padetu buityje, o tu, jei reikia gulek su leliuku, kad ir visa diena. Vaikiukas prisisauks pienuka ir kartu bunant ir leliui bus ramiau. Tai pirma menesi ir mamai ir vaikiukui labai svarbu. Sakau tai is savo patirties ir nuosirdziai linkiu nepasiduoti 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#66
QUOTE(tinike @ 2013 01 06, 20:13)
Sveikos, ateinu ir as issikalbet...matyt nelabai turiu kam, arba galvoju, kad manes nesupras..
Mano suneliui dar tik kelios paros o zliumbiu jau kas antra diena....atrodo, valgydint nemoku, (po cp pienuko keli lasai..), nuramint nemoku.. Nesuprantu, kad vaikutis alkanas... Nezinau, kada jam ciulptuko reikia.. Atrodo, viskas sekasi tik mano vyrui.. Supranta ir kada sunelis alkanas, ir kada miego nori, ir kaip ji nuramint.. Jauciuosi tokia nemoksa, net pagimdyt pati nesugebejau, ka kalbet apie prieziura.... Pirma karta pamates mane verkiancia vyras uzklause, kas nutiko.. Nieko neatsakiau, tiesiog isejau i kita kambari nieko nepaaiskinusi... Dbr kai pamato jau nebeklausia, o as jau noreciau issikalbet... Bet nezinau kaip pradet...

cia labai gera pamokele zindymui, man labai padejo http://mamosrankos.b...label/žindymas

as irgi pamenu po operacijos antra diena nuo ryto iki vakaro blioviau visa menesi, gerai, kad vyras palaike, o tai buciau prapuolus. reikejo menesio, kad isivaziuociau i vaiko ritma. kai as nurimau tai ir mazyle pradejo daugiau miegot, maziau verkt...dar ir anyta paastrino visa situacija, na bet dabar viskas praeityje, dabar turiu maza draugyte, kuriai greitai 2m. viskas bus gerai, daugiau pasitikejimo savimi, nesirupink namu ruosa ir t.t., tegul tai lieka vyrui. buk kuo daugiau su vaikiuku ir pienuko bus ir atsiras rysys begalinis, suprasi is zvilgsnio ko vaikas nori wub.gif
Atsakyti
#67
Jungiuosi palaikymui ir as - blioviau pirmus tris menesius:-) vaikas verke, as verkiau :-) atrode, kam man to reikejo, nieko nemoku, nieko nesugebu ir t.t. Ir dar vaika kazkoki gavau - nemieganti ir verkianti :-) bet laikas bego ir viskas po truputi susideliojo i lentynas:-)

Net praejus pustreciu metu man dar iskyla klausimas - ar as pakankamai gera mama, ar uztenka mano meiles? amzini klausimai blush2.gif
Atsakyti
#68
as sedziu tame sh iki ausu siuo metu. vaikeliui vos virs menesio, o as jo nemyliu ir nenoriu. nieko nenoriu. noriu, kad ji paimtu. bet zinau, kad tai praeis ir viena diena busime labai laimingi- kitaip juk negali buti, tiesa? 4u.gif
Atsakyti
#69
QUOTE(Mahada @ 2013 01 14, 11:43)
as sedziu tame sh iki ausu siuo metu. vaikeliui vos virs menesio, o as jo nemyliu ir nenoriu. nieko nenoriu. noriu, kad ji paimtu. bet zinau, kad tai praeis ir viena diena busime labai laimingi- kitaip juk negali buti, tiesa?  4u.gif

tiesa. tai praeina. busite labai laimingi su savo maziuku. 4u.gif
Atsakyti
#70
QUOTE(Polina @ 2012 12 29, 22:26)
Po gimdymo antrabpara supratau, kad negaliu uzmigti, tada nei is sio nei is to pradejau verkti, be perstojo, atejo sesute, nuramino, kad tai vadinamoji melancholija, issivede pasivaiksciot po skyriu, atrode, kad pagerejo, bet kai parvaziavau namo, nieko geriau nebuvo, bet mane ne liudesys, o gal labiau pyktis eme,zodziu, truko demesio. Bet keli apsilankymai pas specialista - ir viskas praejo. Taip, kad tikrai, jei matai, kad nesusitvarkai, manau nieko gedingo kreiptis pagalbos.

Sveikos,
pasidalinsiu ir aš savo patirtimi smile.gif
Visada buvau optimistė ir tebesu, todėl sakydavau , kad depresijai neturiu laiko. Po pirmo ir antro vaiko - viskas buvo puiku, jokia depresija neišlindo. Po trečio vaiko gimimo irgi buvo, puiku, nors sesuo man prognozavo, kad depresija bus. Dar pasijuokiau, pasakiau, kad neturiu laiko depresuoti būdama su trimis vaikais ir be vyro. Ir labai suklydau. Pogimdyvinė depresija man pasireiškė praėjus pusmečiui po gimdymo. Tiesiog, kaip pasakė psichologė, ji buvo "užspausta" ir laukė tinkamo momento pasireikšti. Momentas pasitaikė: susidėjo tai, kad vaikas buvo labai neramus, nes pastoviai alkanas, nes MP buvo per liesas. Nemigo naktys, kai keldavausi kas dvi valandos maitinti, o po to su siaubu laukdavau, kada ateis kitas maitinimas. Pastovūs neišsimiegojimas, nes vyro nebuvo, seneliai toli - nieko kas galėtų pagelbėti. Vyrui sugrįžus, mokymasis gyventi kartu. Kitaip tariant, pusė metų pastovaus lėkimo, rutinos (vaikai ir namų ruoša) ir nervinės įtampos sveikatos nepridėjo. Kai pamačiau, kad jau nebesugebu pati susitvarkyti su savimi ir dėl to kenčia santykiai šeimoje, kreipiausi į psichologą. Pasisekė, kad susiradau nemokamą pagalbą ir pakankamai greitai, nes situacija jau buvo nekokia. Pora apsilankymų padėjo susidėlioti kas ir kaip. Po viso šito jau praėjo metai laiko, bet negaliu sakyti, kad depresijos visiškai atsikračiau. Kol nėra MM, viskas gerai, o per jas depresija bando išlįsti. Labai pritariu Polinai, kad jei yra problema, būtinai kreipkitės į specialistus netempkit laiko ir neleiskit depresijai įsigalėti.
Atsakyti
#71
och atėjau ir aš. Ar gali būt depresija dabar? sūnui kątik suėjo metai, o aš visai baigiu nudurnėt. Čia gal viskas kartu susidėjo? Persikėlėm gyventi į namą, visai neliko jokių mamų (ko buvo daug senoj gyvenamoj vietoj), iki susitikimų su metinuku autobusu važiuot sunku (valanda kelio į centrą), draugių neturiu doh.gif nors net nežinau, gal turėčiau jeigu kažko norėčiau. Nieko nenoriu, viskas liūdina, neturiu ko laukt. Žodžiu be prasmės atrodo visai esu. Atsikeli,valgai, maitini vaiką, plauni subinę, vėl gamini valgyt ir t.t.) Gal didžioji bėda kad aš visada labai buvau veikli? labai mėgau dirbt, bendraut su žmonėmis, o dabar nieko.Nebūnu visai lauke, vaiko irgi nevežu, nes man nerūpi tiesiog.
Pyksuotsi su visais iš eilės, yra SM mūsų bendraamžių tema, ten su visom esu pažįstama bet pradedu tiesiog visas puldinėt, nes jeigu tik parašo ką nors gražaus- mane iškart tai siutina, atrodo visi aplink meluoja ir gyvenime nieko gero nėr doh.gif net apsiverkiau berašydama doh.gif manau čia jau ne juokas ir ne išsidirinėjimas kažkoks, čia reikia vaistų ir gydytojo?
Atsakyti
#72
QUOTE(Insa @ 2013 01 18, 12:14)
och atėjau ir aš. Ar gali būt depresija dabar? sūnui kątik suėjo metai, o aš visai baigiu nudurnėt. Čia gal viskas kartu susidėjo? Persikėlėm gyventi į namą, visai neliko jokių mamų (ko buvo daug senoj gyvenamoj vietoj), iki susitikimų su metinuku autobusu važiuot sunku (valanda kelio į centrą), draugių neturiu doh.gif  nors net nežinau, gal turėčiau jeigu kažko norėčiau. Nieko nenoriu, viskas liūdina, neturiu ko laukt. Žodžiu be prasmės atrodo visai esu. Atsikeli,valgai, maitini vaiką, plauni subinę, vėl gamini valgyt ir t.t.) Gal didžioji bėda kad aš visada labai buvau veikli? labai mėgau dirbt, bendraut su žmonėmis, o dabar nieko.Nebūnu visai lauke, vaiko irgi nevežu, nes man nerūpi tiesiog.
Pyksuotsi su visais iš eilės, yra SM mūsų bendraamžių tema, ten su visom esu pažįstama bet pradedu tiesiog visas puldinėt, nes jeigu tik parašo ką nors gražaus- mane iškart tai siutina, atrodo visi aplink meluoja ir gyvenime nieko gero nėr doh.gif  net apsiverkiau berašydama doh.gif  manau čia jau ne juokas ir ne išsidirinėjimas kažkoks, čia reikia vaistų ir gydytojo?

pabandykit kreiptis čia http://www.vilnius.c...sultavimas.html , http://www.vmotnam.lt ir pasiklausti dėl nemokamos psichologo konsultacijos. Nepalikit šios būsenos savieigai.
Atsakyti