Pogimdyvinė depresija, psichozė

Na aš bandau, stengiuos, suprantu, kad sunku jai dabar ir užmerkęs akis ir nukabines ausis sukuosi. Bet pavargau gauti pylos, gaučiau bent už reikalą, tai sedėčiau ir tylėčiau. Bet čia tik ji mato tą "reikalą", o aš niekaip neižvelgiu. Vat ir pradėjo galva plyšti, aš gi irgi žmogus. Todėl ir atėjau pasitart, jūsų nuomonės paklausyti. Kažkiek net išsilieti

O tu nemoki, kaip daugelis vyrų daro: lai rėkia ta boba, parėks ir nustos, dėmesio nekreipi į psichavimus ir tiek (nekalbat apie atvejus, kai esi nusikaltęs tikrai).

eiline naktis kai man nesimiega....narsau po mamyciu puslapius ir stai mano palengvejimui tai ko ma sitaip truko- tai si tema....jauciu jog susiduriau su ta prakeikta viska griaunacia depresija ir ji pradejo progresuoti.nebemoku bendrauti su zmonemis isvis neberandu su jeis kontakto,tokia paranoja prasidejus del menkiausiu zodziu net ir neklatai kitu zmoniu pasakytu.man atrodo jog visis manes vengia,niekam neidomu su manimi kalbetis ir patu suprantu jog ir nebus idomu nes sedziu susiraukus kur kamputi.va siandiena buvome vyro sesers vaikelio gimtadienyje,visi linksmai zaidzia zaidimus gurksnoja stipriuosius gerimus.o as.......as kaip kokia atsiskyrele lakstau paskui savo vaika.,alkoholio as negeriu ir netraukia manes gerti.plysta man galva nesuprantu kas su manaim darosi.vaika saugau instinktyviaia,musu pirmagimiosirdele sustojo pries pat kelias dienas kai turejo gimti.todel ir lkstau saugau savo turta,didele baime jauciu jog jei ka sneatsitiktu,nors matau kad i mane keistai visis ziuri,bet as sau nieko padaryti negaliu.....o apie sita nesiojama savo skausma neturiu su kuom kalbetis,negaliu su vyru jis vengia.manau tas dasidejo.pastojau antra karta,maniau kazkiek uzpildys mano skausma bet klydau...niekada kad ir desimt vaiku jau sitos zaizdos nebeuzgydis...taigi viskas buvo puiku,megavausi budama mamyte,apsigyvenome kartu sus sese maniau bus kaip gerai,bet sesuo mane iskaudino,issikrauste.....turejom pakeisti namus ir mes.visada svajojom su vyru tureti ramybe gyventi kur atokiau nuo miesto,gamtoje,svajone issipilde tik neneumaniau jog ji sitaip man pakenks....nuo visu atitrukom ir isiskraustem i toki maza miesteli,manem vaikui gerai grynas oras miskai ir šuniui kur vietos palakstyt.is pradziu buvo ziauriai gerai,galejau atvaziuoti pas vyra i darba jau pliusas ne namie sedinet jau galiu kazka savarankiskai daryt.tiesa nepaminejau jog gyvename uzsienyje,cia butinai turi tureti masina be jos kaip be koju,vyras tik musus seimoje vairuoja tai as nuo jo priklausoma,tas mane taip pat erzina.draugiu cia neturiu,yra tik vyro seima ir buvo sesuo bet isvyko i lietuva tai likau is savo puses cia viena.su vyro seima ar draugais mazai bendraujam,nes mes tokie atsiskyreliai.zodziu buvo viskas saunu,visalaika sakaiu jog man nieko nereikia uztenka vyro va dabar dukriuko faina iseinu karts nuo karto i miestelio parduotuve ar vaziuojame su mazute pas tetei i darba,tam paciam mieste kur dirba vyras gyvena ir jo mama,tai kartu ir pas mociute uzsugdavom.baigiau maitinti dukrele,ir su tuo laiku pajutau jog su manimi kazkas nebegerai,svoris pradejo labai kristi,pradejau nervintis del nieku,del "netvarkingu" namu nors jie ir svarus,as jau senai del tavrkos turejau paranoja,verciau namai blizges nei pavalgysiu,taip netekau svorio ir daug.o nuo to pradejo kisti kuno formos,kai buvau pilnesne buvau kitoks zmogus.vyras labai daug pradejo dirbti mazai laiko pradejom praleisti kartu,nes jis tikrai labai nusikales visas purvinas pavarges grista,net kartais nebenusiprausia uzmiega.pradejo uzkliuti jog nebuna us mumis ,jog niekur nebeiseinam,man pradejo darytis nuobodu,ta ramybe kurios taip norejau pradejo darytis nebejauki.pradejo viskas pykdyti,pasidariau viskam atsaini,nebenoriu gaminti valgyt,net nebeturiu tam fantazijos,net nebeskaniai gaunasi,nebenoriu tvarkyti namu,naktim nebemiegu vis sukasi sukasi mano galvelej visoks slamstas.megstu nerti ar megszti,anksciau tai mane ramidavo bet dabar net nezinau,nebeteikia malonumo ir tas.pradejau pykti ant vaiko,bet dekui dievui mazai,jau vaikiuku pasirupinuis paskutiniu jegu,erzina jos zirzimas kai ka nors darau ir ji ateina zyzia palei ausis,tada mano smegenyse isijungia pyktis ant saves nesuprantu kodel,net suni apsaukiu.nebekenciu savo isvaizdos,kazkokia nupiepele matau veidrodi,net mano plaukai mane erzina,nors jie yra grazus sulaukiu nemazai komplimentu is vyro ir aplinkiniu zmoniu,esu grazi as zinau ta,bet kai tokia banga uzeina tai.....tikriausiai cia dauguma moteru taip.pradejo erzinti net tai jog daznai norisi valgyti,atrodo kaip i kibira viska pilciau.nebetenku jegu,tik islplaunu indus ar apsisuku jauciuosi kazkokaii bejege.buna labai sociai pavalgau,praeina kelios minutes rodos nieko nevalgius ir taip siutas ima.jauciu jog toliau vis toliau us manimi nebeimanoma bus visai.ir issilieju as ant vyro,kabinejuos,priekaistauju net nenoredama pradejau izeidinet.tai gerai jog jis mane pastato i vieta tada dar kazkiek atsubundu.bet po kiek laiko vel tas pats,pykstu nirstu,norisi saukti,staugti visus pavaryti kuo toliau.......durniausia kad negaliu pasipasakot savo mylymiausiam vurui,bijau jog jis manes nesupras.bijau jam uzkrauti nes jis ir taip daug dirba.o zinot kas mane isviso veda is proto? tai jog as net nezinau ka galeciau del saves padaryti kad jausciausi gerai,kazkaip ka sugalvoju atsimusu i siena neturiu tam galimybiu.dabar rasau ,pasakojuosi zinau jog atsigulus i lova galvosiu ar viska parasiau ka norejau ar gerai mane suprasit.jauciu jog man visai blogai ir jeigu noreciau kreiptis i psichologa reiktu bendraut angliskai dar viena beda,tai ne tas pats kai gali lietuviskai ispyskint viska.....zodziu.....bandysiu issivest semyna pasivaiskciot po miska,pasikalbeti su vyru,jam paaiskint kaip nors,gal pavyks pagaliau isaaiskint jog turiu teise jaustis blogai nors ir sedziu namie,neuzdirbu seimai pinigu.....kitaip as isprotesiu,o kam su tokia depresija patiktu gyventi ir kurti i seima....su kitom mamytem susipazinti negaliu,ir pykstu matau jog mergytei musu reikia jau vaiku.kuo sparciau auga musu dukra tuo labiauu mano depresija gadina mono gyvenima.as neneoriu buti tokia,as nebuvau tokia.kalbam apie dar viena vaikiuka,maniau jog butu puiku,bet dabar manau jog viskas butu dar blogiau,kol nepasveiksiu.

as turejau vieninteli toki malonuma eiti apsipirkti kad ir kiekviena diena,vis iseini is namu.tada pataisai skania vakariene tetukui ir lauki.o dabar mano vyras neneoredamas is manes sita malonuma ateme,viska parnesa jis.zinau kad jis nori tik gero,bet neneoredamas mane vercia jaustis niekam tikusia,negana to kad nesa pinigus i namus,manes neapkrauna bedomis pats viska tveria jei yra kokiu nesklandumu ,dar maitsa parnesa i namus,man telieka pagamint,buna grizes net pagamina vietoj manes .isvis as nieko galim sakyti neveikiu auginu vaika.dar jeigu ir tai jis darytu visai jausciaus nevykele.gal tavo zmona taip jauciasi,tik bijo tau pasisakyti.as issilieju taip pat ant savo vyro,nes pykstu ant saves ne ant vyro.pamegink nuosirdziai pasikalbet,pasakyk kaip jautiesi ka isgyveni,gal is pradziu sunku jai bus atsivert bet po truputuka,paklausys taves pamastys.as taip pat ant vyro kokioj vidury parduotuvej buna uzpykstu taip psichiskai atrodo jog jis ne taip viska daro kaip as daryciau rodos pradeda jis mane erzint netgi kartais,bet tikrai nenoredama as taip elgiuosi.manau ir tavo zmona nenori,issprusta.jei tikrai reikia tavo pagalbo gerai kad tu ieskai patarimo kitas butut jau nusisuskes senai.stiprybes tau.

Oj mamytes, perskaiciau kas buna po gymdymo,kokios depresijos, aciu Dievui man nebuvo jokiu depresiju, nors su pirmu vaiku buvo gana sunku, nes beveik nemiegojau, dabar prisimenu kaip kosmara. O dabar vienam vaikui 6m, kitam 2m, bet kartais uzeina toks pyktis, atrodo jie tik pradeda lakstyti, rekti, kad as jau pradedu pykti, nes per tuos metus taip pavargau nuo nuolatinio triuksmo, nieko negaliu ramiai padaryti, visur lenda, pabuti viena negali niekada. Vyras dirba, tai gryzta pavarges, turi visada reikalu. Dabar ir as pradejau dirbti, vaikus priziuri mociute, lyg tai ir iseinu, bet po darbo skubu namo, nes reikia greiciau paleisti mociute. Dabar su vaiku prasedejau namuose 2 m, per ta laika, gal viena buvau isejusi 2 ar 3 kartus ir per ta laika taip psichologiskai pavargau, kartais sedziu ir zliumbiu, nors vyrui atrodo, kad nuo neturejimo ka veikti. Atrodo i akis niekas nieko nesako, bet visi galvoja KAS TAU DAR BLOGAI? Mano vyras geras, myli vaikus, uzdirba pinigus, bet apie tai ISLEISTI MANE KUR NORS PASIZMONETI, DUOTI ISSIMIEGUOTI, ISVAZIUOTI SU VAIKAIS, SUTVARKYTI NAMUS galima tik pasvajoti, tai apie toki vyra kaip DIMITRIJUS galima tik pasvajoti

paskaičius kaikuriuos postus, tai tikrai pagalvoju " ieško slieku asfalte"
čia reikia džiaugtis, kad gerus vyrus turit, dirba, valgyt daro, namus tvarko, bet vis blogai...
mano pačios vyra dirba po 16val. tai nei namu aptvarko, nei vakarienes sulaukiu ir taip pat niekur neišleidžia, jai turi laisva diena, tai bandom visa šeimyna kažka neveikti. buna, kad papysku, bet susitaikau, kad dabar tokia padėtis, tai juk laikina tie metai greit prabėgs.
gal pačiom reikia kokios veiklos ieškotis, kitos mamytes su leliuku, ar pacios dazniau i parka iseikit pabukit.

o gal kreipkitės į kokį specialistą čia, Lietuvoje. Delfyje yra skyrelis "Klausimai psichologui", ten nusiųskite emailu savo istoriją, jums tikrai patars profesionalas ką daryti. Parašykite į tą skyrelį laišką emailu tiesiogiai Olegui Lapinui, jis geras psichoterapeutas. Ir nieko jums tai nekainuos
Va čia jo straipsnis apie pogimdyminę depresiją http://m.lrytas.lt/-...s-komentaru.htm
Papildyta:


su kai kuriom gal... Bet iš tikrųjų tai sunki liga, negali savo savijautos, smegenyse vykstančių cheminių procesų, kontroliuoti.

[quote=Nikutė,2012 07 16, 11:05]
paskaičius kaikuriuos postus, tai tikrai pagalvoju " ieško slieku asfalte"
ziauriai supygde sitie zodziai.......pakomentuosiu apie si man nepatikusi komentara.visalaika taikiausi ir as ,nu cia taip bus va praeis ateis laikas vaikiukas paaugs,eisiu dirbi ir t.t.eisiu gal net mokytis,vaikas jau gales eiti i darzeli keliom valandom,nes cia darzeliaia brangus labai,nuo treju metu tik kelias valandas yra nemokamos ,tai va galvoju va bus gerai tada pasiimsiu kokias paskaitas,gal istikro ir bus,bet man blogai dabar......turiu daug planu.bet kaip mano vyras sako yra norai ir yra galimybes.lietuvoje manau jausciausi kitaip,laisviau,maziau priklausoma nuo vyro.vyras pas mane tiesa taip pat geras,reikia pabus ir su vaiku ir leidzia pasilepinti save tik aisku namie ir leidziam laika kartu,nei vyru nei vaiku nei suniu as nesiskundziu,cia as nesusitvarkau sus savimi....atrodo ko man cia skustis.........nu bet uzeina toks bizas kartais tikrai......zodziu jeigu buciau lietuvoje,palikciau vaika mamai ar sesems,brolienei.o cia neturiu kam,na yra vyro seima,bet visi su savais reikalais.visokiu zmoniu yra,visi skirtingai viska priema ir pergyvena,manai ta depresija is niekur taip diena atsirado ji kaupiasi,vieniem metus kitiem du tretiem dar daugiau.buna jog palusta iskarto zmones.daug kas priklauso ne vien nuo musu bet ir aplinkiniu zmoniu nuo pacios mus supancios aplinkos,net kokiuose namouse guveni,net nuo oro.taip iseiti galiu i miskus pas save,bet ko man ten vienai pakalbet su medziais.iki vaiku aiksteles vaziuoti autobusu kokia valanda.bandziau jau siandiena su vyru kalbejaus ppasakiau kas man negerai,jis panasius zodzius pasake tipo nieko praeis,tik mastyk pozytyviau net juokas ima,kaip mastyt man kai is niekur negauni palaikymo tik priekaistus jog prisimastau.as jo neprasiau patarimu mes zmones kurie serga depresija reikia tik jog mus isklausytu,.artimiausiam issisakyt negali,nes va gauni tokiu repliku ,o su kitais bendrauti tiesiog nera galimybiu,kartais ir nesinori taip ir kaupiasi viskas.
siandiena man jau kazkaip geriau,oras grazus buvo,ejom apsispirkti su vyru,taisemes vakariene,abu buvom geros nuotaikos ir dukriukas linksma,ryt vaziuosim pas teveli i darba.savo depresija as nelabai pavadinciau po gimdyvine,visalaika buvau tokia uzsidarius,taip bangom pas mane.buna jog supykstu is niekur kilusiu prisiminimu,pvz.gal kas kazkada man kazka yra pasakes kas man labai nepatiko.gal koks yvikis.ci aisku neissaiskinsi visiems savo bedu.bet dabar jau pasikaupe per visa gyvenima...as zinau kad viskas susitvarkys,bet kol viskas tvarkysis ir tas laikas eis,noriu susitvarkyti save....man nereikia jog uz mane viska darytu ar man patarinetu jeigu as to neprasau......gal manes ir niekas kas paskaito nesupranta,nes kai turi ir nori pasipasakoti minciu begale viska greitai pradedi issakyt ir mintys sokineja,gal kam atrodo jog ieskau tu slieku asvalte,bet zinot ka,kai pradejau rasyti cia pasidare geriau,man svarbu buvo tik issilieti,manau pradesiu rasyti dienorasti,kai bus man begalo sunku......

35 south, suprantu jus, man paciai kazkas panasaus buvo,beveik pora menesiu viena su dukryte niekur nejau, o paskui ji nelabai sededavo vezime, reikdavo ja nesti ir vezima stumti Ir vel prisieidavo vyro laukti kad iseiti kartu. Naktims keldavausi kas 0.5-1 val nes prasydavo kruties, taip kad diena budavau visada neissimiegojus, irzli o ir diena ji uzmigdavo tik ant kruties, laiko sau niekada nelikdavo. O dabar po truputi viskas pradejo keistis - ir dukryte pradejo geriau miegoti - po 2 val ir vezime patinka sedeti, dabar vazinejames visur ir buna graziu dienu kai visi einam ar vaziuojam kur, vienzo stengites nepasiduoti tai niuriai nuotaikai, viskas tikrai prades keisti nejucia. O ten kur gyvenat nera kokios merginos ar moters kad kartu pasivaikscioti ar nueiti kur kavos isgert? Nebutinai lietuves, bus kompanija ir tiek. Taip pat turi buti kazkokios vaiku grupeles, jos buna tik po valanda i diena, bet tai vistiek butu sioks toks prasiblaskymas, o ir dukryte galet pradet bendrauti su vaikuciais. Taip pat jei megstate megzti ar nerti - nuostabu geriausias apsiraminimo budas o ir nauda, dukryte bus pasipuosu originaliais drabuzeliais ir kepurytem. O jus turite health visitor? Kodel pas ja nenuejus, jinai tikrai patars ir pasiulys kur galima su vaikeliu rasti dieniniu grupeliu. Svarbiausia, nenukabint nosies

P.S. Jei gyvenat mazam miestely tikrai patariu issilaikyti teises, as irgi nevairuoju, tik dabar pradedu jausti kad butu daug lengviau. Rousiuosi jau 15 metu vis atidelioju, tai tas, tai anas, tai kitais metais. Nusprendziau kad siais metais, tikriausiai pradesiu Rugseji butinai islaikysiu

na yra mamyciu ir ne lietuviu,bet as nenoriu su tokiom draugauti,ziuri i tave kaip is kosmoso. yra kazkoks klubas kai sutiksiu savo namo seimininka kur nuomojames paklausiu apie ji jis man minejo ir sake bitinai suteiks isnformacijos jeigu ne jis tai jo zmona ten uzsiema,kai sutiksiu butinai paklausiu.o kad viskas keisis as zinau,tik dukriukas sparciaia auga jai maziau manes reikia,ji vaiksto zaidzia jau pati.kol jai manes reikejo neturejau laiko blogoms mintims,dabar kai daugiau laiko lieka jauciasi jog norisi bendrauti su zmonemis.pas mane gal kazkaip viskas atvirksciaia,vienos laukia kol atras laiko sau,o as noriu buti visada reikalinga.kartais pagalvoju jog noreciau kad dukriukas taip greitai neaugtu pas mus iki vaiku aiksteles valanda laiko su autobusu,bet nutariau kokia grazesne diena vaziuosiu nesvarbu,stengsiuosi del saves kazka daryti iki kitos psichozes juokauju,neleisiu jai atsirasti

Kaip tik bus idomiau, dukrele prades kalbeti, eisit visur snekuciuodamos, taigi mergaite - mokinsit valgyt daryti, netgi namu ruosos reikia po truputi mokinti. Taigi zaisti kartu galit, ir jai bus idomiau nei vienai ir jums bus maziau laiko regzti visokias mintis