Aš dabar irgi su dukryte namie, 7 mėn. mums. Labai suprantu, nes depresija ir mane buvom užpuolusi. Būtų lengviau tikrai, jei vyras pagelbėtų. Bet kai to nėra.... Aš pirmiausia žiūriu vaikus ir save o visi kiti nepasius, nei namai nesugrius, nei vyras nenimirs. Jei jau jam sunku atsisakyti dalies savom poreikių ir pagelbėti.
labas mamytes as pries 7 savaites susilaukiau antro sunaus tai butu gerai kad tik depresija mane butu uzpuolusi bet man ir panikos priepuoliai ir depresija zodziu baisu pirma savaite po cezario kol dar ligoninei gulejau tai kazkoks kosmaras galvojau isprotesiu as gyvenu anglijoje ir mano vyras anglas tai tiek gerai buvo kad cia labai rupinasi ligonineje ir mano vyras labai labai padeda ir supranta mane jauciuosi baisiai toks jausmas viskas netikra kasdien lyg kokiam filme viska ka darau ar sakau lyg ne as daryciau o tada kai pradedu apie tai galvot panikos priepuoliai uzeina rodos tuoj tuoj is proto iseisiu daktaras israse antidepresentus bent nelabai man padeda ir pas psihologus prirase laukiu dabar greit tureciau pradet eiti taip baisu kad tikrai neisproteciau tikriausiai niekas su tuo nesusidurete ?
QUOTE(erikaneil @ 2012 04 12, 22:40)
labas mamytes as pries 7 savaites susilaukiau antro sunaus tai butu gerai kad tik depresija mane butu uzpuolusi bet man ir panikos priepuoliai ir depresija zodziu baisu pirma savaite po cezario kol dar ligoninei gulejau tai kazkoks kosmaras galvojau isprotesiu as gyvenu anglijoje ir mano vyras anglas tai tiek gerai buvo kad cia labai rupinasi ligonineje ir mano vyras labai labai padeda ir supranta mane jauciuosi baisiai toks jausmas viskas netikra kasdien lyg kokiam filme viska ka darau ar sakau lyg ne as daryciau o tada kai pradedu apie tai galvot panikos priepuoliai uzeina rodos tuoj tuoj is proto iseisiu daktaras israse antidepresentus bent nelabai man padeda ir pas psihologus prirase laukiu dabar greit tureciau pradet eiti taip baisu kad tikrai neisproteciau tikriausiai niekas su tuo nesusidurete ?
laikykis, susiduriau, maniau jau nebepageres, geriau kruvas vaistu, gulejau ligoninenese. tau reikia pas psichiatra. panasu, kad reiketu neuroleptiku - man labai reikiamu metu padejo seroquel.Jei turi klausimu, rasyk man i AZ. Jei bus labai blogai, kvieskis greitaja ir vaziuok i ligonine
Papildyta:
tau jau ne depresija, o pogimdyvine psichoze, antidepresnatai nepades, reikia antipsichotiku. greiciau gydykis, kol dar nepablogejo labiau.
QUOTE(mijaxxx @ 2012 04 13, 21:25)
As jokiu vaistu negeriau ir man praejo po 2 ar 3 menesiu. irgi buvo panasiai, eidavau ir toks jausmas kad ne as einu, ir vaizda matau visai ne toki, koks yra, bet praejo isvaziau pas tevus i kaima ten viskas super buvo.
kiekviena situacija skirtinga. jei lauks 2-3 men, paskui gali gydymas tik sunkiau eitis. gi sako, kad ir panikos priepuoliai, ir depresija. reikia pas psichiatra.
as jau pagimdzius 7 savaites esu ,as turejau panikos priepolius pries nestuma bet jau buvai issigydzius per nestuma viskas kaip ir gerai nieko negeriau bet nakti pries operacija vel prasidejo man jie ,o per operacija pradejo mane visa drebinti purtiti sokas buvo 7naktis po operacijos miegot negalejau tai reikejo nutraukti piena ir gerti vaistus kad miegociau ,sitiek laukiau to vaikelio ir sast sveikata sitaip suslubuoja ,buvau vakar pas daktaro viska papasakojau kaip jauciuosi tai mano gal nuo vaistu kuriuos geriu salutinis poveikis toks tas netikrumo jausmas tai liepe nutraukti vaistus tuos ir siandien jau pradesiu gert kur geriau pries nestuma dar kai buvo man tie priepoliai ,kaip keista rodos viskas gerai esu mylima gyvenu visai gerai bet tada uzpuola ligos aisku praeitis mano buvo labai sunki daug daug streso va dabar viskas ir atsiliepe ziuresiu kaip bus nustojus gerti tuos vaistus jai nebus geriau tada vel eisiu pas daktaru noriu pagaliau atsistoti ant koju ir buti laiminga .aciu paneles jums uz patarimus :)xxx
aisku praeitis mano buvo labai sunki daug daug streso va dabar viskas ir atsiliepe ziuresiu kaip bus nustojus gerti tuos vaistus jai nebus geriau tada vel eisiu pas daktaru noriu pagaliau atsistoti ant koju ir buti laiminga .aciu paneles jums uz patarimus :)xxx
QUOTE(milkshake @ 2012 03 15, 16:41)
Turejau ir as tokios patirties, bet pasiseke su medikais-pakankamai greitai atsigavau. Kazin ar yra tendencija,kad gali jinai vel pasikartot po gimdymo?
Tikrai gali
as pati sergu depresija 15m. ir ji man pastoviai atsinaujina, cia jau taip, karta susirgai, praradai imuniteta tam reikalui. Tai vat ir as turiu save pastoviai uz pakarpos traukt, neuzsisedet, pozityviai mastyt, neimt visko baisiai i sirdi ir t. t. Dabar ir as, ir namiskiai nelabai rimastingai laukia mano gimdymo, kad vel "nesugriuciau" Vyras jau perspetas, kad isleidinetu mane kur nors bent karta i sav. Dar gerai, kad jis supratingas, galiu i ji atsiremt 
Nors jam, kaip apsigimusiam optimistui, pradzioj buvo labai sunku isaiskint, kas ta depresija ir kas su manim daros 
Man buvo su pirmuvaiku depresija, bet to nesupratau kol neatsipeikejau po metu, viskas nervino, nesisypsojau, mazai bendravau, matyt dar nebuvau pasiruosusi keisti savo gyvenimo kitokiu ritmu. Bet dziaugiuosi kad viskas praejo, dabar po antro gimdymo viskas 
, dziaugsmo is abieju vaikuciu tikrai netruksta. Visai kitaip jauciuosi. Manau kad vyras didele itaka turi, jei padeda ir palaiko, tai tikrai turetu buti viskas gerai 
, dziaugsmo is abieju vaikuciu tikrai netruksta. Visai kitaip jauciuosi. Manau kad vyras didele itaka turi, jei padeda ir palaiko, tai tikrai turetu buti viskas gerai
As po gimdymo gal koki 6 menesi pajutau kad vaikucio verksmas mane varo i panika ir noriu kazkur pabegti. Atrodo buvau kaip zveriukas. Nuejau pas psichiatra , sako : mama tau laikas grizti darba. Kadangi dar maitinau krutimi israse jonazoles piliuliu ir primine kad kuo greiciau uzsiimciau seniau megiama veikla. Taip ir padariau - su vaikeliu pradejau vazineti i darba. 100 proc vaistas - megiama veikla-darbas, ir aisku vyro palaikymas. mano vyras biski "brokuotas" siuo klausimu, sako "suprantu kad tau depresij, bet man jau laikas, turiu daug reikalu". As susitvarkiau. ir kitoms mamytems linkiu kuo greiciau stipreti.
dziaugiuosi kad nei po pirmo nei po antro gimdymo neteko to patrirti..nors prisipazinsiu kartais buna tokiu dienu, kai atrodo viskas "uzknisa" nervuoja, norisi ant kazko issilieti, vaiko verksmas kartais tiesiog erzina..
Na man teko susidurti su šitais "džiaugsmais" (panikos priepuoliais) anksčiau, tai prieš gimdymą ir po jo užsiiminėju prevencija - lankausi pas psichologe, stengiuos kiek galima daugiau pamiegot, rūpintis savim ne tik vaikučiu, pabendraut. Tiesa, dabar padeda vyras pasiemęs tevystes atostogas, veliau galvoju susirasti aukle bent kelioms valandoms jeigu bus sunku.. Tiek nėštumas tiek gimdymas tikrai sudėtingas procesas ir išgyvenimas, manau svarbu nebijoti ieškoti pagalbos ir palaikymo jeigu pasijauti blogai.
na del vyru palaikimo tai as ji turiu jis auksas kaip sakoma o ne vyras daro viska keliasi nakti paskui idarba vaziuoja parejas iskart vel pasiima vaika ir man leidzia daryti katik as noriu bet va kaip yra tie panikos priepoliai ir depresija ir netikrumo jausmas po gimdymo taip ir yra pas mane net i napus vazineja nezinau kaip lietuviskai tai vadinasi na kaip psichologas bandom viska dabar visokias terapijas ir hipnoteze dabar bandysim kad tik greiciau atsigauti bet man yra kaip kokia po trauminis stresas as gavau soka per operacija ir dabar labai sunku atsistoti ant koju ,taip kad kartais vyro ir draugu palaikymas jau nebegali padeti ( aisku be ju butu dar sunkiau
( aisku be ju butu dar sunkiau 
