Pogimdyvinė depresija, psichozė

Sveikos mamos,

kiek ieskojau, neradau temos apie pogimdyvine psichoze, gal todel kad tai labai reta liga (is 1000 gimdymu 1-2 atvejai). Norejau suzinoti, ar teko kuriai nors su ja susidurti ir kaip ji pasireiske? Man buvo sunki jos forma, visa menesi gulejau psichiatrineje ligonineje, po to seke ilgas depresijos laikotarpis ir tik dabar pradedu atsigauti. Is atminties visiskai issitryne 3 gyvenimo savaites, o galvojau kad taip tik filmuose buna. Butu idomu, jei pasidalintumet savo isgyvenimais.

Labas, tai va noreciau as papasakoti savo istorija susiejusia su sia klastynga liga. Aciu dievui ne as ja sirgau, bet sirgo mano mama pagimdzius broliuka, jam dabar 20metu, o liga niekaip nepasitrauke is jos gyvenimo.
Tarp musu su broliu 6 metu skirtumas, gimus broliukui mama apsoliucei pasikeite, Jos liga pasireiske didziule neapykanta man ir teciui, mes buvom ir esam kaltininkai viso blogo kas jai nutinka, deja jai nutinka kas gero ji butinai pavercia tai blogu. Ji pavirto apsoliucei kitu zmogumi, deja ne iskart supratom kas jai darosi ir kodel, oficialei liga buvo pripazinta tik po 10 metu, ir deja Klaipedos Psichiatrine Ligonine atsisake ja gyditi, tipo buvo per nelyg agresivi, ir isgazdins ju ligonius. I kokias duris besibeldem niekur negavom pagalbos, galeciau be galo be krasto pasakoti ka man teko isgyventi, ir su kokia motina man teko gyventi, deja vietos neuzteks. Man dabar 26m, is ju 20 as kovojau uz buvi, neisivaizduoji kiek yvairiausiu budu ji megino manimi atsikratyti, fizines zaizdos uzgyja, bet moralines tikriausei liks atviros visa gyvenima, apmaudu kad niekad taip ir neturejau mamos, gal tik pirmus 6 gyvenimo metus, ir noriu pasakyti, mielosios mamytes jai tik suprantat kad jums kas ne taip kreipkites i medikus, kol dar ne velu, negriaukit gyvenimu savo vaikam. O tau noriu palinketi visokeriopos sekmes, stiprybes ir sveikatos, laikykis, jokiu budu savavaliskai nenutrauk gydimo, sveik.

Sveikos, mamytės. Džiaugiuosi prie jūsų prisijungusi ir iš karto norėčiau pasidalinti naudinga informacija.
Neseniai pagimdžiau dukrytę ir prasidėjo depresija. Na žinote - nervinė įtampa, nemiga, baimė, nerimas. Galvojau, kad ir iki skyrybų daeis... Vyrui jau knatrybės su manimi nebepakako. Papasakojau apie tai vienai savo draugei, tai patarė apsilankyti pas psichologę. Net ir kliniką parekomendavo - Ostemeda. Čia Klaipėdoje, prie Baltijos žiedo, šalia Lietuvos draudimo. Žinokit, kaip padėjo. Tokia maloni moteriškė ta psichologė. Jei jau kilo panašios problemos - negalvokit nė minutės, kreipkitės į ją. Būsit sužavėtos rezultatais. Galėsit džiaugtis gyvenimu. Tai tiek kol kas.

P.S. Prisiminiau adresą - Baltijos pr. 103, Klaipėda.

o man vyras kol kas padeda brist iš ašarų dėl maitinimo depresijos, masažavo kantriai guzelius, nešė vaistus pati stebėjausi, ar ištverčiau jo vietoje.... taip jau būna po gimdymo, arba kartu arba kartu tikiuosi, man neprireiks specialisto, kol kas gydomės meile ir "antrosios pirmosios nakties" laukimu

Ooo, man depresija gerule buvo, verkiau kas dien, vaikas istisai rekia, nezinojau kaip nuramint, naktimis nemiega, as nemiegu, stresuoju, vyras dar mane tai ramina, tai sako "nu, kaip tu cia taip!? nemoki vaikui bodziuko uzdet" Tokie jo komentarai tiesiog zude!
Zodziu, verkiau ir depresavau kokius 4-5 menesius... ziauru, galvojau, kaip as ten neisprotejau...
Nebuvo kam padet, vyras darbe, as visas dienas su rekaincu vaiku... tikras kosmaras..
O dfabar gerai! Vaikas paaugo,galima susisneket, fainuolis, gerai miega, valgo, laksto, dabar as laiminga ir viskas gerai!

manau svarbiausia yra atsilaikyti ir nepalūžti, nes tokie dalykai tikrai praeina, dažnai aplinkiniai ir net vyras nesupranta kaip sunku ir kaip jaučiasi mama... laikykimes!

Manau man depresija jau beweik metus... labai sunku, noreciau pasipasakoti... gywenu su vyru mieste kuriame neturiu draugiu, mano vienintelis artimas zmogus cia -mano vyras,mano mama gywena uz 100km...vyro namie daznai nera, nors jam atrodo kitaip... vakarus dazniausiai leidziu viena , nes vyras turi kruva sawo hobiu-pokeris , krepsisnis, ir pan. ,kai iseina y pokeri gryzta paryciais, niekaip negaliu ikalbeti kad pabutu daugiau su manimi.... jam atrodo kad viskas gerai. Bet is tiesu yra labai blogai- daznai aplanko mintys labai slogios, karttais nebenoriu gywenti...netgi buvau suplanavusi kaip viska nutraukti, nesvarbu kad turiu labai grazia dukryte...ant kurios daznai rekiu ir kuri to tikrai nenusipelne -ziuri ji y mane sawo akytem ir nesupranta ka blogo padare..o ji gi nieko nepadare baisaus, tiesiog jau nebeatlaiko nerwai mamai, jau visko per daug. Metus laiko dieno nakti tik su dukra esu...aisku, as ja labai myliu, bet jau metai laiko kai niekur nebuwau be jos isejusi. Ai, sorry, pamelavau-kartais nubegu iki parduotuwes maisto ir atgal namo, uztrunku maximum 15min, o ir tu kartu kai viena begu buvo kokie 3ar 4., seip visada einam su dukra... vyras dukros nepaziuretu kad as kazkur iseiciau, na kad ir pasivaiskcioti viena , kad ir koki filma kino teatre paziureciau, kad tiesiog pabuciau viena kokia valanda ar dvi...dar labai sunku kai atrodo, kad blogai priziuriu vaika, mano vyras toks burbeklis, burba ir burba kartais, ir atrodo del sudo, ir nesuprantu del ko jis man sitaip daro, jam atrodo viskas normalu, o man tuoj galva nusprogs, turiu apeiti aplink vaika, aplink namus, aplink vyra, aplink sawe...aplink sawe jau nebespeju... pasiziuriu y veidrodi...stovi pries mane kazkas labai baisaus, graudaus, kazkas nepazystamo, kazkas kas nebemoka sypsotis... As jau taip pawargau

Akivaizdu, kad jums trūksta palaikymo, pabuvimo pačiai su savimi. O kodėl savaitgaliui viena su vaikučiu nenuvažiuojate pas savo mamą, manau, ji neatsisakytų pažiūrėti anūkėlę, o jūs tuo tarpu galėtumėt skirti laiko sau.

O kokiame mieste gyvenate jei ne paslaptis? Labai geras vaistas yra susipažinti su kitomis mamytėmis ir draugauti Juk tie patys vargai kankina.

Man liudna buvo tik del savo poakitusiu kuno formu, bet siaip vyras daug padeda, paremia , palaiko... Visko buna, buna, kad liudna, verkt norisi, bet tai normalu, juk padidejes estrogenu kiekis Atsils, islys saulyte ir viskas bus super Juk dar ir niukus oras depresijai turi labai daug itakos.

Geras tavo vyras, mazai tokiu

Turejau ir as tokios patirties, bet pasiseke su medikais-pakankamai greitai atsigavau. Kazin ar yra tendencija,kad gali jinai vel pasikartot po gimdymo?