QUOTE(corolla @ 2009 01 16, 16:19)
žinau, kad dar gali padėti. Tiesiog liūdesiai ją kamuoja... Stengiuosi būti su ja ir nepalikti vienišos, domėtis daugiau už ją, nes ji kol kas be jokios motyvacijos, o tai juk ne pasaulio pabaiga.
Jūs gal viską žinot, bet įmesiu nuorodėlę apie cukrinį diabetą
http://www.pasveik.l...s-diabetas/4406
Na, yra žmonių, kuriuos žinia apie ligą kaip reikiant "supurto" ir jie rimtai pradeda kovoti su ja, o yra ir tokių, kurie nekreipia į tai dėmesio ar tiesiog neatranda motyvacijos ir pan. Turiu ir aš pati pažįstamą moterį, kuriai nėra ir 40m., jai prieš metus pasakė apie padidėjusį cukraus kiekį ir perspėjo, kad jei taip savęs neprisižiūrės ir taip ir toliau netinkamai maitinsis, ateityje bus prastai. Visus metus ji tikrindavosi, bet tyrimų ats. visad būdavo "ant ribos". Na ir ką, ji man sako: nesiruošiu keistis, tikrai nemesiu rūkyti, o tuo labiau atsisakyti man skanaus maisto

. Pasakiau, kad ji tiesiog per mažai žino apie ligos komplikacijas
Gal ir tavo draugė nežino visų galimų pasekmių, juk dabar dar galima viską pristabdyti, kad paskui nereikėtų gailėtis

Bet visą tai, ji turi įsisąmoninti pati, kitaip nieko nebus..