QUOTE(femme @ 2005 10 26, 09:36)
Ne, Kolibriuke, vaistai galėjo įtakoti mano praeitų metų LH/FSH rezultatą (2,8), o dabar esu "švari", negeriu jokių vaistų
o pas Klimą šiaip ar taip žadu eiti, tik kadangi pagal BT ovuliacija lyg ir vyksta, dar truputį "tempiu" ir kažko slaptai tikiuosi
Gal gi jo atsakymas "atšaldys" mano tuščias viltis ir privers pas jį nueiti greičiau?
O tai tu manai, kad santykis 1,7 čia jau labai baisu? Nebaisu. Va 2,8 čia jau baisokoka.
Žinai, aš irgi galiu patarti savo pavyzdžiu.
Mano mėnesinės visais laikais buvo nereguliarios. Bet jos būdavo linkusios labiau būt per anksti, negu vėluot. Tepliodavo be tvarkos. Jau kiek šsikankinau. KT pageriu - kol geriu, viskas gerai, tik nutraukiu, 2 -3 mėnesius gerai ir po to vėl viskas iš naujo. Žinojau, kad nevyksta ovuliacija arba jeigu ir vyksta, tai tik retkarčiais. Prieš ištekant vyrui pasakiau, kad turiu tokią bėdą, gal gali būti sunku. vyras sakė - nu mes kaip nors, juk dviese. Vaikų vis nebuvo, bet kad mes nelabai ir stengėmės - ta prasme - netaikėm laiko. Pagaliau nusprendėm, kad reikia vaikiuko. Žinojau, kad vienintelis kelias man - primigdyti kiaušides KT ir po jų iškart bandyti. Taip ir padariau. Po KT gėrimo ciklas po truputį išprotėjo išvis. Tada aš pradėjau jau rimtai vaikščioti pas gydytojus, nes supratau, kad iš pastangų be medikamentų įsikišimo nieko nebus. Kraujavau be perstojo. Jau kaip bijojau, visko prisigalvojau.
Pirmiausia patekau pas Miežėnienę. Prisiminimai bent mano apie ją visai nieko, nepaisant forumo mergaičių minčių
Bet galiausiai atsidūriau pas Klimą. Tiesa sakant, manau, kad padariau labai teisingai, kad niekada niekur negaišau laiko. Dariau viską čia ir dabar. Na ia jau mano įgimtas impulsyvumas pasirieškė. Klimas rado daugiau negu buvo - polipą gimdoje. Kurio iki tol žiūrėję specialistai nematė
Po to pats pripažino, kad ten tik gleivinės klostė buvo. Bet jau sugebėjo mane gerai įgąsdint, kad dabar jau mane po histeroskopo peiliuku kiš. Galiausiai pasakė, kad gimdos gleivinė nestabili, dėl to kraujuoja, o ovuliacija tą ciklą buvo pasirengusi vykti savarankiškai. PAskyrė dar Pregnylį, kad jau tikrai įvyktų. Ir pasakė, kad šansai pastoti šį ciklą dideli, nes viskas gražiai viduje atrodo. Nepastojau. Ašarų nebuvo. Po to sekė stimuliacija Klostilbegytu. Įdomiausia, kad nei man klimas gimdos nuotrauką darė, anei vyrą tyrė. Iškart stimuliuot pradėjo. Mane tas kiek papiktino, bet nesakiau nieko. Stimuliacija praėjo su nuotykiais - paskyrė netą datą echoskopijai, po to dar kažkas. Gleivinė neaugo, folikulai neaugo, nors man vieną šoną ciklo eigoj labai skaudėjo. Klimas sakė, kad gal ovuliacija ir buvo, nors geltonkūnio nesimatė. Paskyrė eilinę sekančią stimuliaciją. Tada jau aš užklausiau, ar kartais mano vyriškio ištirti nereikėtų. Davė siuntimą spermogramai. O man kol kas tęsė Klostilbegytą ir sakė spręsim dėl gonalio.
Va tada aš ir nusispjoviau....
Praleidau vieną ciklą. O tada supratau, kad tame cikle ovuliacija vyko pati savaime, nieko nedarant. Suklusau, gal aš ir pati galiu. Sekė vienas ciklas po kito - tai būdavo ovuliacija, tai ne - aš ją neblogai jaučiu, be to, visuomet jausdavau antros ciklo fazės organizmo pokyčius. Neklysdama. Gyvenau sau atsipalaidavus. Vyras važinėjo į komandiruotes.
Kovo pradžioj žiauriai sirgau gripu. Atėjus mmm laikui, jų nebuvo normalių, bet kelias dienas patepliojo. Ėjo laikas, artėjo kitų mmm laikas. O jų nėra. Galvoju - darbe stresas, gal po ligos nėr, nu maža kas. Savijauta tokia priešmmm. Savijauta ėmė keistis. Vieną rytą žiauriausiai supykino, net turėjau jau iš laiptinės grįžt namo. ir kita rytą tas pats. Ir dar kitą. Draugė sako - tu testo pasdaryt nenori? Sakau - nu iš kur? Sutrikę ten pas mane viskas, o dar ir vyras tom vaisingom dienom atrodo išvažiavęs buvo į užsienį. Bet testus nusipirkau 2. Vieną pasidariau vakare. Niekas ten neryškėjo - susinervinau ir tiek. Brokuotas testas, ne kitaip. Nuėjau gerti arbatos. Grįžtu po kokių 10 minučių - 2 juostelės. Nu gražiausia. Draugė ICQ klykia - O KĄ AŠ TAU SAKIAU. Ryte testas per 3 sekundes parodo 2 juosteles, o aš nuoširdžiai vemiu....
Dabar mums 32 savaitės. Esam dideli ir atrodo labai jau ten mamos pilvelyje vyriški
Moralas šitos istorijos toks - nedelsti. Manau, kad tai esminis dalykas ką padariau teisingai. O ovuliacijos nevykimo priežastis Klimo nuomone - neaiški. Pastot man padėjo - atsipalaidavimas ir tikriausiai po tos vienintelės stimuliacijos įsiūbuotas organizmas.
