onkologines ligos 13

esu naujoke nors zinutes skaitau jau metai bet nemokejau paklausti ,mano mamai pries metus operavo kruti 3st puse metu raudona chemija 25 spinduliu sensai,kaledas atsventem kartu ,lyg atsirado viltis ,bet-jau trys savaites kaip viskas ritasi zemyn,prasidejo nuo surumo burnoje pabalo liezuvis ,dingo apetitas ,dar pries pusantros savaites pati nuvairavo iki klaipedos ,o dabar ji jau gulintis ligonis ,gydytojai nustate metastazes kepenyse ir parsiunte namo (nebera jokio gydymo).Nebevalgo ,nenori gerti ,gal ir tokiu atveju kam nors pavyko JA nugaleti .

Su nauja tema MIELOSIOS. Nesvarbu, kad ji 13-ta, bet juk mažais žingsneliais keliaujam į PAVASARĮ, Į ŠVIESĄ, TIKĖJIMĄ, VILTĮ.



Kas yra gyvenimas? Tai, kas vyksta šią akimirką.
E. M. Remarque „Juodasis obeliskas"

Kur gydotės?Ar nebandėt susisiekti su Laima Bloznelyte-Plėšniene. Ji gali sutikti dar gydyti Jūsų mamą. Jos gydymo sritys: kepenų ir galvos metastazės, bei odos melanoma. Sprendimas, ar apsiims gydyti priklauso nuo ligonio amžiaus, metastazių skaičiaus, vietos kepenyse, dydžio. Vykstant pas gydytoją būtų gerai turėti onkologo siuntimą su įrašu: gydymo nėra, visos galimybės išsemtos.
P. s. Jei skaitėt forumus, turėtumėt apie ją žinot, kalbėta ne kartą. Gal primiršot?
Manau, kad bent konsultacija tikrai nepakenks.

Laba diena. Ugn*inę šiandien iš reanimacijos perkėlė į izoliatorių, nes truputį viduriuoja tai kol pasėlis neišaugs neperkels į skyrių. Truputi liūdna kad dar ne į skyrių, nes planavom susitikti bet žinoma daktarai žino, kad jai šiuo metu geriausia. Sakė jos gydymą perėmė skyriaus vedėjas, ja labai visi rūpinasi, ji tikrai gerose rankose

Aš norėjau papasakoti...
Mano mamai irgi trečia stadija krūties vežys, auglys aukšto pyktybiškumo. Mama baigė chemiją ( šeši kartai buvo). Nuotaikos buvo visokios. tačiau paskutiniu metu atgavo lygas, lyg "prisijaukino" ligą, atrado gyvenimo džiaugsmą, vėl ėmė domėtis tuo, kas domino ją anksčiau. Pradėjo puoštis, nusipko daug naujų drabužių, batų, sake " gyvensiu tol, kol sunešiosiu batus, o ju nusipirko daug, kad ilgai gyventi"...viskas buvo gerai, kol nenuėjo konsultacijai pas radioterapeutą. Jis ją nusodino ant žemės, pasakydamas, kad jos atvėjis yra labai sudėtingas, kad be herceptino ji neišgis, kad auglys ypač pyktybiškas, kad yra didelė jo atsinaujinimo tikimybė, kad yra labai blogai, kad net vienuolika limfmazgių pas ją buvo rasta su metastazės žodžiu, trumpai tariant jai pasakė, kad ko gero ne ilgai jai liko gyvent net pinigų iš jos neėmė, sakydamas, kad negali paimti, nes išprincipo negali jai padėti... radioterapija paskirta dvidešimt penki seansai.
Mama vėl be nuotaikos verkia. Ir dar toks sutapimas, kad po šių gydytojo žodžių po keletos dienų mirė jos draugė, sirgusi skrandžio vėžiu. Mama dar ją matė praeitą savaitę gyvą...mama verkia, net į laidotuves pas tą draugę nenuėjo, sako, kad matė ją neseniai gyvą, kad nenori jos pamatyti karste, nes ir pačios tas laukia...
mergaites, pasidalinkite patirtimi. ar jums buvo taip, kad gydytojas taip numuša optimizmą ir norą gyventi. palaikau mamą kiek galėdama, bet niekaip neįsivaizduoju kam iš žmogaus atimti viltį gyventi ?
ir dar vieno dalyko nesuprantu - mamai iki šiol nedarė vidaus organų echoskopijos, sakė, kad darys po spindulių terapijos man kažkoks kyla įtarimas ar negali būti, kad jai operacijos metu kai ji buvo narkozėje darė echoskopiją, pamatė metastazes kepenyse ir nenori jai sakyti, o tas gydytojas - radioterapeutas pamatė kažkokį įrašą ir dėl to taip ir kalbėjo, kad situacija labai rimta

Sveikutės, Mergaitės,
Nauja temelė, tik gaila, kad ji liūdnai prasidėjo. Bet gyvenime visą laiką vyksta kitimas. Naktį keičia diena. Jaunystę - branda. Pumpurą - žiedas. Tad tikėkime, kad ir sunkų laikotarpį pakeis atokvėpis, lengvumas ir ramybė.

Visoms po žiedelį ir sveikatos, kaip beribis dangus.

Stiprybės, Jankovska . Jei Bloznelytė nepriimtų, tai gal dar kokius kokius kitus dalykus tokius kaip žibalas ar dar ką išbandyti. Mano pažįstamos tėtis serga su kasa. Taip pat nebeoperavo, MTS kepenyse. Iš pradžių ėjo tik pas kažkokį ""gydantį" per atstumą". Kai jo "gydymas " pradėjo tęstis per ilgai (tiesa, iš pradžių jautė pagerėjimą, bet paskui skausmai sugrįžo) - atsisakė. Tai dabar kiek žinau geria Vilcacorą. Prieš daugiau kaip mėnesį buvau sutikusi, tai sakė, kad lyg viskas stabiliai laikosi, net buvo į medžioklę išvažiavęs. Kaip šiandien - negaliu pasakyti, bet Jūsų vietoje kažką bandyčiau daryti.

Jorky, Tikrai labai gaila, kad šitaip mamytei sužeidė viltį. Mūsų situacija irgi rimta, bet gydytoja niekada neužsiminė tokiu būdu. Ji sakė, kad gydymas rimtas, kaip ir liga, kad vaistukus reiks gerti visą gyvenimą, kad mylėtų save. "O jei bus kas blogiau, tai žiūrėsim , ką darysim toliau". Tiesiog ji visą laiką šneka lyg bus rytojus ir porytojus ir t.t....
Ir visiškai suprantamas dalykas, kai Jūsų mamytė neteko draugės. Ir gerai, kad nėjo į laidotuves. Draugė jai liks visada gyva. Mano mamytė praeitais metais irgi buvo sugniuždyta, kai pasipylė žymių žmonių netektys. Tada aš pamačiau jos akyse ne kiek liūdesį, bet baimę. Buvo pradėjusi dėl kokių tai smulkmenų virkauti. Tiesiog matėsi, kad dvasiškai palūžusi.
Stenkitės kažkaip nuraminti mamytę, kad ir tuos pačius batelius primindama. Taip pat spinduliai padaro didelį darbelį, todėl ji turi tikėti, kad jie sunaikins MTS. Pas mano mamytę buvo krūty ir limfmazgyje, bei stubure. Neoperavo. Po chemijų ir švitinimų TASAI krūtyje ir limfmazgyje dingo , dabar ir spenelis išlindęs tiek, kiek būdavo visą gyvenimą. Na, bijau daug pasakotis. Greitai tyrimai rimtesni. Pasakykit mamytei, kad švitinimai sumažina, o kartais ir visai panaikina MTS. Bet ten ji turi eiti su tikėjimu pasveikti, o negalvodama, kaži ar beverta tai atlikti. Stiprybės ir sveikatos Jums ir Jūsų mamytei. Didžioji dalis kančios ir nevilties pas mus užkoduota galvelėse. Kažkaip reikia save įtikinti, susitarti su savimi, sudaryti sandėrį ar dar kažką, kad vėl galėtų pirkti ir suknelių prie batukų... ir šypsotis. Bet tai turi išmokti atlikti ir ligoniukai, ir jų artimieji. Tai - vienas iš didžiųjų darbų, kuris padeda gyventi ir išgyventi, bet sunkiausiai įgyvendinamas. Laikykitės.

***

Šiandien mamytė negėrė vaistukų nuo skausmo. Truputi jau pasuka galvelę ir rankelė ne taip skauda. Sakau, gal praeis ir nieko pikto nebus...

Visoms ramios naktelės.

Rasų Lanka,
Labai dėkui už palaikymą aš tikiu, kad mamytei viskas bus gerai. Tą patį sakau ir jai, tačiau...šiandien kalbėjau, ji liūdna, sako,kad ne reikalo tiek batukų prisipirko, nes nespes jų sunešioti...
Galvoje tik vienas - kodel, kokiu tikslu gydytojas atėmė jai viltį pasveikti ?
Beje, ta draugė, išėjusi anapilin, jos bendradarbė, jos abi net vienam kabinete sedėjo...mamytė jau grįžo į darbą, o draugė nebe... taip sunku jai matyti tusčią darbo vietą priešais save ir galvoje vien gydytojo žodžiai...

Vasario 16 dieną 16 val. įvyks retomis onkologinėmis ligomis sergančių ligonių draugijos (ROLLD) narių susitikimas kavinėje „Mano Alibi“ Totorių g. 18, Vilniuje.
Labai kviečiame visus sergančiuosius, sirgusius retomis onkologinėmis ligomis atvykti kartu su savo artimais žmonėmis.

linkime jums ir jūsų artimiesiems sveikatos,

draugijos pirmininkė,
Kristina

Liuks dėl Jūsų mamytės,Rasų lanka. Gal praeis,tikrai ten tikriausiai buvo koks uždegimas. Kažkada lygtai minėjote,kad mamytė irgi "šaltišė",kaip aš.

Žaviuosi jūsų sugebėjimu taip gražiai dėstyti mintis,nuraminti,įkvėpti.

Dar vienas Švyturėlis mūsų forume. Dabar turėsime du.

Geros dienelės visoms

[quote=ROLLD,2009 02 13, 08:03]
Vasario 16 dieną 16 val. įvyks retomis onkologinėmis ligomis sergančių ligonių draugijos (ROLLD) narių susitikimas kavinėje „Mano Alibi“ Totorių g. 18, Vilniuje.

Idomu butu suzinoti smulkiau apie si rengini.

Zmones mieli, kaip lengvai mes atsisakom savo vilciu, svajoniu, noru, siekiu tik todel, kad kazkas pasake ne tai, ka norejom ar tikejomes isgirsti. Na, pasake radiologas.... na ir ka? Ar jis veda statistika? Ar jis Dievas ir zino, kas bus siuo konkreciu atveju? Ir is viso - ka jis toookio galejo pasakyt? Kiekvienas gyvenam savo gyvenima. Kodel jusu mamai turi buti butinai taip, kaip jos draugei arba taip, kaip pasake radiologas. Ar ne paprasciau butu maziau galvoti, kas ka pasakys, o daugiau isiklausyti i save, dziaugtis ir gyventi sia diena. Juk jei man siandien gerai, tai kam as turiu galvoti, kad rytoj gal bus blogai. Mirtis laukia musu visu, kazin, ar kas nors nori ja pasisaukti savo noru. Jorky, is patirties zinau, kad tuscia vieta darbe ilgai nebuna, i ja ateis naujas zmogus, gal su linksmesne gyvenimo istorija. Tada mama jau nebelauks mirties? Labai daug kalbama apie paties ligonio gera nuotaika ir nusiteikima. Ne karta buvo kalbeta ir siame forume. Taip iseina, kad visi skaitom, bet sau to netaikom?

Sekmes visoms ir tikejimo, kad musu gyvenimas priklauso tik nuo musu paciu!

[quote=shaiba,2009 02 13, 11:39]
[quote=ROLLD,2009 02 13, 08:03]
Vasario 16 dieną 16 val. įvyks retomis onkologinėmis ligomis sergančių ligonių draugijos (ROLLD) narių susitikimas kavinėje „Mano Alibi“ Totorių g. 18, Vilniuje.

Idomu butu suzinoti smulkiau apie si rengini.
[/quote]



Retų onkologinių ligonių draugija siekia vienyti visus, sergančius šiomis ligomis, jų artimuosius bei gydytojus, teikti visą įmanoma informaciją, kartu siekti ligoniams geriausio įmanomop gydymo. Visi tikslai ir siekiai panašūs, kaip ir kitose panašiose draugijose.
Retos onkologinės ligos- sarkomos, melanomos, tulžies pūslės, inkstų, kepenų pirminiai navikai, smegenų piktybiniai augliai, germinaciniai navikai bei krūva kitų ligų, kuriomis sergamumas Lietuvoje nėra didelis.

Kadangi draugija ganėtinai nauja, pirmu susitikimu norime pabendrauti jaukiame ligonių ir jų artimųjų rate, išsiaiškinti jų problemas ir lūkeščius, kartu sukurti veiklos viziją.