QUOTE(linnna @ 2009 04 23, 13:28)
Jeigu fotografuojama skaitmenine fotokamera ,tai gaunama tik žaliava .Paskui
vistiek būtina tvarkyti ryškumą ,kontrastus ,jau nekalbant apie odos blizgesius,
raudonumus ,įsipjovimus skutantis (kai jaunajam dreba rankos
) ir t.t.
Jūsų pragmatiniai pastebėjimai įkvėpė mane egzistenciniams apmąstymams
Svarstau, kad renkantis fotografą yra svarbu atsakyti sau į klausimą - ko tiksliai iš jo nori? Bent aš pirmiausia stengiausi susivokti kokios turėtų būti nuotraukos, kurias pamačiusi netekčiau amo iš susižavėjimo?.. Ką čia slėpti pirminė mintis tikrai ne su a la siurrealistiniais vitražais susijusi gėdingai banalu, bet ... nuotraukoje noriu būti GRAŽI
Ir žinot, nemanau, kad šiuo požiūriu esu kokia išskirtinai riboto mąstymo. Gerokai blogiau eilinė statistinė moteris, su visais tokiems vienetams būtingais stereotipiniais norais ir pageidavimais. Ideali asmeninio albumo nuotrauka iki šiol man buvo ta, kurioje AŠ esu graži
Tik vėlgi žiūrinėdama pavyzdžius, daug daug pavyzdžių, vienareikšmiškai priėjau prie išvados: įspūdingiausios tikros nuotraukos. Net ne vadinamasis vestuvinis reportažas
, bet tarsi (???) atsitiktinumas, pagauta šypsena ar suraukta nosis. Žiūri tokias nuotraukas ir virpuliukai perbėga ne tik matai, bet ir jauti
Ir vis dėlto, ar tas tikrumas ir gyvumas viršija moters, ypač nuotakos, norą atrodyti gražiai? Manau, dažniausiai ne. Taigi panašiai ir su fotošopu:
Jeigu mano sugyventiniui ryte drebės rankos, ir įsipjaus besiskusdamas, nuotraukoje pamačiusi žaizdelės žymę ant smakro visada prisiminsiu: "o Dieve, jis tada taip jaudinosi, įsipjovė, kraujas, panika, šūksniai "kur vatos tamponėliai???", mat ponas, kaip visada, to, kas guli prieš nosį, neįtraukia į savo regos lauką
ir tada mes... ir... o paskui...ach, kaip miela prisiminti! "
BET!.. jei žiūrėdama nuotraukas matysiu tądien ant mano nosies išdygusį spuogą, greičiausiai galvosiu: "jau kai nesiseka, tai nesiseka. Visažistė savo darbo padoriai neatliko, o dar kaip tyčia išsirinkom tokį nevykusį fotografą, kad nesugebėjo net užfotošopinti!"
Kokios išvados? Aj, velniai nematė, dėl šventos ramybės lai būna pafotošopinta
O iš tiesų, tai galvoju, kad vestuvinė fotografija baisiai nedėkingas žanras, ir didelių meno aukštumų čia neišlauši... Juolab, kad to, matyt, nelabai kam ir reikia.