Mums vos savaitė buvo, kai teko man važiuot pas daktarą nugaros žiūrėt, bo nepaėjau. Tai užmigdytą dvi valandas tėtis puikiai pasaugojo. Vaikas pabudo beveik prieš man grįžtant, tai nespėjo ir įsiverkti - tėčio nešiojimų ir supavimų puikiai užteko, kol gavo pienuko ir visai nurimo. Bet aš dėl viso pikto palikau tėčiui šaldytuve nutraukto pienuko, kad "jeigu ką" turėtų, kuom pamaitint, nes vaiką virkdyt ilgai negerai.
Bet kokiu atveju manau, reikia tėtį pratint prie vaiko. Maniškis viską puikiai moka (supti, prausti, keisti kelnytes, tepti kremukais), tik va papukų neturi - tai čia vienintelis ir nepakeičiamas mamytės ir tėvelio skirtumas
Kartais atrodo, kad tėtis net geriau moka nuraminti verkiantį vaiką - paima į tvirtas rankas - tas iškart supranta, kad čia rimtas reikalas, ir nebeverkia.
Gaila, bijau buteliuką bandyt naudot, kad paskui nuo krūties neatprastų, antraip gi galima būtų pritraukt pienuko ir retsykiais palikti maitinimo malonumą ir tėčiui - tada net ir maitinanti mama ilgiau nei 2 val. galėtų pabūti pasaulietiniame gyvenime. Bet gal, jei neprireiks extra atveju, palauksim iki gero pusmečio be to butelioko...