as kazkada savo vyrui esu dovanojus itin brangaus vyno buteli ir knyga "Mazasis princas", kurios puslapiuose dar surasiau 100 priezasciu, uz ka saviski myliu. mazaji princa dovanojau tik todel, kad kai bendraudavom draugystes pradzioj internete, jo slapyvardis budavo Princas
dar esu dovanojus savaitgali viesbutyje ant juros kranto. buvo labai linksma valentino diena
kai prisimenu net juokas sujima visada
del tam tikru priezasciu meiles plest negalejom, tai visa nakti gerem brangu vyna
ir klausem kaip kaimynai uz sienos nuuuuuu tokia meile plesia, kad oj oj
dar esu ruosus ivairias gurmaniskas vakarienes, sudeginus simtus zvakiu, darius ne viena masaza su ivairiais aliejais, kvapnios vonios ir sampanas...
siemet dovanosiu pukine pagalve saviskiui, nes jau metai laiko bamba, kad dabartine dormeo nes prie konteinerio padet
gal pasiusiu koki linksma uzvalkala tai pagalvei ir paruosiu kazka imantraus
o man pati isimintiniausia buvo pirmoji valentino diena, buvom susipazine per kaledas, dar tik trynemes kartu. po kaledu as atsiguliau i ligonine su inkstu uzdegimu, kol gulejau ligoninej, namuose is liudesio numire mano voveriukas degu. zodziu man trauma siaubinga ir pan. atejo valentino diena, sulaukiu skambucio is saviskio su klausimu: ka renkiesi - ryza ar pilka? as tokia prie bajero, net nesupratau, sakau aij ryza.
po pusvalandzio skambutis i duris, prisistato brangusis, rankoj dezute, atidarau, o ten toks mazas mazas ryzas ryzas nulepusiom ausim triusiukas
va nuo tos akimirkos is karto ir supratau, kad cia prie duru stovi mano busimu vaiku tevas