Sveikos, buvau ir aš pas būreją prieš pusmetį, pas Sergejų, kuris buri netoli Tauro kalno. Nusivyliau. Skiriausi tuo metu su vaikinu, buvo labai sunku, nes be jo neišsivaizadvau savo gyvenimo, tai ir norėjosi gerų žodžių, kurie padėtų žiūrėti į priekį.
Kalbėjo labiau kaip psichologas, bet manęs kažkaip nepaveikė jo žodžiai.
Paklausė kiek laiko draugauju su vaikinu, pasakiau kiek ir pasakiau, kad jau beveik išsiskirėm, pasakė ne, dar pasikankinsit..
Paskiau apie mano šeimą šiek tiek kalbėjo, paklausė kur tėvas? pasakiau, kad miręs, miręs jau prieš 18 metų, negi jis negalėjo tai pamatyti?! tada man pasirodė pradėjo išsisukinėti, alia mes nepaleidžiame jo sielos, vaikštome į bažnyčią ir lankome kapines, bet ne taip kaip reikia...
paklausė ar dar gyvenu su mama, pasakiau taip, nors jau trejus metus gyvenau Vilniuje, o mama kitame mieste, atvažiuoju tik kartais savaitgaliais, pasakė dar pagyvensi su mama, o paskiau mama padės savo bustą nusipirkt..bet juk jau negyvename kartu ir nemanau, kad dar grįšiu į tą miestą...
Pabaigoje sakė, ko nori paklausti? Tada paklausiau tai kaip susiklostys mūsų santykiai su vaikinu? Sako, viskas, jis jau turi kitą..jus jau nebebūsit kartu, jis greitai apsiženis su kita.. ir kaip man tai suprasti? iš pradžių vieną sako, paskiau kitą.. išėjau, pasijuokiau ir viskas.. ir tą patį vakarą susitikome su vaikinu.. ir dar pusė metų susitikinėjome, ir dabar vėl mės pykstamės ir vėl prie skyrybų ribos..
Dabar vėl galvoju nuėiti pas kokią būrėją.. ir tikiuosi šį kartą išgirsiu tiesos..
Ar ne paprasčiau būtų gyventi sava galva? Kodėl atsakomybę nori užmesti ant būrėjo pečių?