Vilniaus licėjus

Mano sūnus irgi matematikas - nors šiaip tai jam visur sekasi, bet gal tik šioje mokykloje........kažkaip baisu kažkur kitur rodytis paprasčiausiai..... šįkart per atvirų durų dienas pasakojo, kad jiems svarbus sprendimas - jei tik atsakymas, tai visų balų neduos o jei sprendimas geras, o klaida atsakyme padaryta - tai irgi visų balų neatims............ pas mus mokykloje tų olimpiadų vyksta, bet, deja, jų į miestą paskui neveža - nėra labai atsakingi mokytojai turbūt. Na, aišku, kai kurių dalykų ir nebūna mieste tų olimpiadų......bet savoje mokykloje tai dažniausiai maniškis laimi, bet kur savoje geriausias, tai kitoje gali būti paskutinis (to labiausiai ir bijom)

Na tai reiškia tvarka vėl truputį pasikeitė. Reiškia kai kurie pernykščiai stojantieji galėjo prarasti kažkiek balų. Pernai nebuvo anglų k. ir chemijos.
Kaip pavyzdį pagal pernykštį scenarijų ( bijantiems matematikos) galėjo pakakti tokių įvertinimų lietuvių kalba 18 balų (iš 30), socialiniai mokslai 19 (istorija 10 iš 15, geografija 9 iš 15), matematika 8 iš 30, gamtos mokslai 17 (biologija 9 iš 15, fizika 8 iš 15), plius ne mažesnis nei 9 dalykų vidurkis (kažkas rašė, kad šiemet jo neskaičiuos). Ir tu jau Vilniaus licėjistas.
Dar pernai minimalūs reikalavimai buvo, matematika ir lietuvių k. minimaliai 8 balai, o visi kiti minimaliai 4.
Kažkas rašė, kad vaikui nepatiko licėjus. Tą patį mano žmonai prieš egzaminus pasakė sūnus, motyvuodamas, kad jam nepatiko pastatas. Kai po egzaminų aš jo paklausiau, jis man atsakė, kad licėjus nepatiko, nes nepatiko kabinetas, kuriame laikė testus.
Pernai pirmoje dalyje laikė lietuvių k. ir socialinių m. testus, o antroje matematikos ir gamtos m. testus. Po du testus surinkdavo kiekvienos dalies pabaigoje. Reiškia galėjai matematiką spręst 10 min, o visą likusį laiką gamtos m. testą ar atvirkščiai.
Egzaminų metu ypač mokiniai 9-10 tukininkai (įpratę mokykloje atlikti 90-100 proc. užduočių teisingai), neturintys patirties dalyvauti konkursuose, patiria didžiulį stresą, kai kai kurių testų tegali išspręsti 30-50 proc. Susijaudinimas viename teste gali persiduoti ir sprendžiant kito testo užduotis.
Mano sūnus nesvajojo ir neketino mokytis licėjuje, bet po egzaminų atėjo baisiai piktas ir iškeikė savo progimnaziją, kad blogai mokina. Jausmą, kad neįstos į licėjų, ar abejonę, ar įstos į licėjų, patyrė dauguma dabartinių ar buvusių licėjistų. Kaip parodė egzaminų rezultatai, mano sūnus buvo antro dešimtuko pradžioje, bet tikrai nebuvo tikras, kad įstos.
Aš slapčia tikėjausi, kad sūnus iš matematikos surinks 100 proc., o tesurinko 66,67 proc. Dar laukdamas rezultatų liūdnai galvojau, kad negali būti (geriau nebūti) arogantiškas, kai stoji į licėjų. Kad būtų mažesnis stresas geriau iš anksto pasidomėti testų pobūdžiu. Mano sūnus neišsprendė dviejų geometrinių uždavinių už 3 taškus ir mokykloje nuėjo pas savo mokytoją paklausti. Kai ta tik padarė vieną užuominą jis sekundės bėgyje susigaudė. Reiškia mokiniai turintys potencialo, kurie pasiruoš pas mokytojus, žinančius testų pobūdį, gali įgauti kartais lemiamą pranašumą.
Mano sūnus, respublikinių matematikos konkursų/olimpiadų prizininkas, faktiškai nuo penktos klasės pažįsta beveik visus geriausius bendraamžius matematikus vilniečius. Ir gali pasakyti, kad visi jo pažįstami tapo licėjistais.
Laukdamas sūnaus prie licėjaus, klausiausi ką kalba mokiniai po egzaminų. Jie labiausiai aptarinėjo, kaip sunkiausius biologijos ir fizikos klausimus. Įsidėmėjau, kaip vienas vaikas piktinosi, kad mokykloje jo nieko fizikos nemokė, to ko reikia licėjuje.
Bet kokiu atveju stojant į licėjų, teks patirti nemažai nerimo.

Mano atžala neturi jokių miesto ar respublikinių olimpiadų diplomų, bet surinko 24 balus iš 30. Net nelaikėm matematikos stipriausiu dalyku.
Apskritai manau, kad licėjaus kontekste yra per vidurį.

Tai tik parodo, kad universalių receptų, kaip ir vaikų, nėra.

Žinau atvejį, kai vaikas susikirto geografijoje (nesurinko minimumo), nors mokykloje turėjo kiaurą 10. Koją gali pakišti bet kuris silpnai ruošiamas dalykas. Pvz. ta pati fizika ar biologija (kas pvz. mokosi pas silpną, nieko nereikalaujančią, už gražias akis 10 rašančią mokytoją).
Bijau suklysti, bet man susidarė vaizdas, kad licėjus nesiekia atsirinkti olimpiadininkų, bet siekia atsirinkti visuose dalykuose pajėgius vaikus. Nes tempas ir reikalavimai ten tikrai didesni. Ir silpnam vaikui tiesiog bus sunku. Taip kad viename dalyke būnant labai stipriu, negali tuo kompensuoti silpno paruošimo kituose.

Kieno vaikai stoja, nesigąsdinkit.
Jeigu vaikas iš tiesų stipriai pasiruošęs, tai ir įstos. Galutiniame rezultate, koks ten skirtumas, balu daugiau ar mažiau surinko, jeigu įstojo.
"Ant ribos" dažniausiai stiprieji nebūna.

Ir nežiūrėkit išsigandę į beprotišką konkursą: kadangi stojimas nemokamas, labai daug sueina "pabandyti". Nežinau, kokio stebuklo tikimasi, ar ko ten einama tarkim su vidurkiu 8... Tik mokytojų gaila, nes jie gi visos tos "save tikrinančios" minios darbus turi taisyt.

Bet finale gaunasi įspūdingas stojančiųjų skaičius. Realiai konkuruoja vis tiek stipriausieji (visuose dalykuose, nes kaip minėjau, nereikia manyt kad "jau tokią geografiją tai tikrai išlaikys").

Aš įvesčiau mokestį bent jau tiems, kas įstojo, bet nėjo mokytis. Vadinasi atėjo tik savo lygio pasitikrinti. Tegu susimoka.

Dar gal kam padės patarimas dėl fizikos (biologijos, geografijos). Nepasikliaukite mokykloje "praeito" kurso ilgiu.
Kai kuriose mokyklose (gal čia priklauso nuo mokytojo) vaikai tiesiog dar nebūna spėję praeiti tų temų, iš kurių būna klausimų. Tegu pasiskaito ir pasiprendžia "į priekį". Nes tikrai apmaudu susikirsti tik dėl to, kad mokytojos tempas lėtesnis, nei priklauso.
Girdėjau, kad kai kuriose mokyklose mokytojai norintiems paaiškina temas "į priekį" per konsultacijas.

Na, bus kaip bus - kiek reikalauja mokykloje, tai maniškis viską padaro ir parašo per daug nesiruošęs, bet aš kažkaip nelabai pasitikiu mokytojų duodamomis žiniomis ir saviškio pasiruošimu (na, to mamos visada kažkuom abejoja )
Bet žinau, kad iš mūsų mokyklos pernai niekas neįstojo į Licėjų, nors, pagal pažymius stojo vaikai, kurių vidurkis buvo 9,8 (ir vidurkį skaičiavo dar pernai)........... Buvo, kad matematikos turėjo 10, o paskui net Žirmūnuose negavo minimumo...... Va, kodėl labai bujau dėl savo sūnaus.......... Radom internete 2007 metų stojamuosius - tai jam anglų pasirodė lengva labai, fizika irgi, lietuvių - taip pat, o matematiką padėjau spręsti aš - ant kelio reikėjo užvesti, nors geometrija pasirodė nesunki...........
Reiks bandyti ir tiek....

Sakyčiau reikėtų duoti pabandyti spręsti kengura lt kadetų uždavinius ir pažiūrėti, kiek sūnus balų gaus. Pagal tai jau būtų galima spręsti kokie daugmaž sūnaus gabumai matematikai. Kengura.lt galima būtų pamatyti, kiek sūnus bendraamžių aplenkė. Bet betkokiu atveju pabandyti reikia, jeigu norisi. Juk būna kartais malonių staigmenų. Jeigu sūnus mokosi normalioje mokykloje, tai jis turėtų būti dalyvavęs kengūros konkurse. Galite pažiūtėti jo rezultatus. Labai keista būtų, jeigu jis gabiausias vaikas klasėje ir neišbandė savo jėgų šiame konkurse.

[quote=pepė ilgakojinė,2016 03 28, 10:33]
Mano atžala neturi jokių miesto ar respublikinių olimpiadų diplomų, bet surinko 24 balus iš 30. Net nelaikėm matematikos stipriausiu dalyku.
Apskritai manau, kad licėjaus kontekste yra per vidurį.

Tai tik parodo, kad universalių receptų, kaip ir vaikų, nėra.

Žinau atvejį, kai vaikas susikirto geografijoje (nesurinko minimumo), nors mokykloje turėjo kiaurą 10. Koją gali pakišti bet kuris silpnai ruošiamas dalykas. Pvz. ta pati fizika ar biologija (kas pvz. mokosi pas silpną, nieko nereikalaujančią, už gražias akis 10 rašančią mokytoją).
Bijau suklysti, bet man susidarė vaizdas, kad licėjus nesiekia atsirinkti olimpiadininkų, bet siekia atsirinkti visuose dalykuose pajėgius vaikus. Nes tempas ir reikalavimai ten tikrai didesni. Ir silpnam vaikui tiesiog bus sunku. Taip kad viename dalyke būnant labai stipriu, negali tuo kompensuoti silpno paruošimo kituose.

Kieno vaikai stoja, nesigąsdinkit.
Jeigu vaikas iš tiesų stipriai pasiruošęs, tai ir įstos. Galutiniame rezultate, koks ten skirtumas, balu daugiau ar mažiau surinko, jeigu įstojo.
"Ant ribos" dažniausiai stiprieji nebūna.

Ir nežiūrėkit išsigandę į beprotišką konkursą: kadangi stojimas nemokamas, labai daug sueina "pabandyti". Nežinau, kokio stebuklo tikimasi, ar ko ten einama tarkim su vidurkiu 8... Tik mokytojų gaila, nes jie gi visos tos "save tikrinančios" minios darbus turi taisyt.

Bet finale gaunasi įspūdingas stojančiųjų skaičius. Realiai konkuruoja vis tiek stipriausieji (visuose dalykuose, nes kaip minėjau, nereikia manyt kad "jau tokią geografiją tai tikrai išlaikys").

Aš įvesčiau mokestį bent jau tiems, kas įstojo, bet nėjo mokytis. Vadinasi atėjo tik savo lygio pasitikrinti. Tegu susimoka.



Sakyčiau, kad Vilniaus licėjus ypatingai akcentuoja pačių gabiausių vaikų (būsimų olimpiadininkų-nugalėtojų) pritraukimą.
Pavyzdys pamodeliuokim pagal pernykščius rezultatus. Pernai įstojo su 71 balu - sakykim vaikas nuostabus matematikas, tinginys, neypatingas daugely dalykų. Jo vidurkis mokykloje 8, jis laimėjo Vilniaus miesto olimpiadą. Taigi už matematiką 30 iš 30 balų, už olimpiadą 3 balai (kiek pamenu, kad minimum 3), plius 8 už vidurkį. Taigi 71-30-3-8 lygu 30. Tas 30 tai balų skaičius kurį reikia surinkti per 3 testus. Per šiuos testus įmanoma surinkti 90, bet matematikui tereikia 30. sakykim iš lietuvių k. jis gaus 8 iš 30, socialinių 8 iš 30 (istorija 4, geografija 4), gamtos mokslai 14 iš 30 (biologija 4, fizika 10). Štai jums pavyzdys, kaip buvo galima išlaikyti egzaminus ir tapti licėjistu.
Pagal šį pavyzdį matematikas galėjo surinkti iš 4 dalykų mažiau nei 30 proc. balų.

Kas vertas įstoti, o kas ne diskutuotina. Pernai berods buvo aprašytas šaunus licėjistas gavęs 4 šimtukus. Jis minėjo , kad stodamas tebuvo 120kelintas, bet kadangi priėmė 140, tai jis įstojo. Taigi ir potencialiai puikūs moksleiviai gali būti ant ribos ir už ribos. Jeigu vaiką apkrėtėte idėja apie licėjų, tai reikėtų jam kažkiek padėti, ypač jeigu matote, kad mokykla ar mokytojai silpnoki. Aišku, jeigu vaikas yra jėzuitasir neįstoja, tai jam jau niekas negali padėti.

Kiekvienais metais savo mokykloje būna geriausias - pernai Lietuvoje 22 buvo, o šiemet klaidų uždaviniuose po 5 taškus klaidų pridarė..............., tai nepateks į 50 geriausių - jis visose Kengūrose, Olympiuose dalyvauja................. fizikos konkurse savarankiškai dalyvavo pernai ir gavo 3 vietą, na, visuose mokykloje organizuojamuose konkursuose dalyvauja.............. gaila, kad ne visur mokykla pati dalyvauja............

Tai prognozuočiau, kad turėtų įstoti, jeigu kitų dalykų žinios nėra tragiškos. Bent jau matematikos nėra ko bijoti. Diskusija surinks 20-25 ar 30 balų. Kenguroj rezultatai rodo, kad nekažin kiek geresnių matematikų Vilniuje už jį. Iš kur staiga tie matematikai atsiras? Beje ir kengūroj į 50tuką gali patekti, jeigu šių metų uždaviniai sunkesni. Mano sūnus sprendė juniorų uždavinius irgi sakė panašiai,kad šiemet kenguroj nesisekė. Būna metai kai duoda sunkesnius uždavinius.

Jūs čia diskutuojat praktiškai tik apie matematiką. O nepamirštat, kad dar yra ir lietuvių kalba, kurios užduotys taip pat nėra lengvos.
Aš tai manau, kad didžiausią įtaką daro, kaip vaikai moka susikoncentruoti, mažiau nervuotis reikiamu momentu. Tada ir rezultatai būna geresni.

Taip visos užduotys yra sudėtingos. Reikia ir vaiko didelių gabumų, ir sėkmės kartais. Berods, pagal kažkurių metų statistiką apie pusę stojančiųjų iš Vilniaus jėzuitų įstoja. Tai reiškia, kad 50 proc. mokinių nei patys geriausi mokytojai, nei pati geriausia mokykla progimnazijų sektoriuje negalėjo niekuo padėti. Panašiai pagal kažkurių metų statistiką apie 50 proc. stojančiųjų iš Kauno jėzuitų įstoja į KTUG.
Kai vaikas įstoja tada visi mokytojai geri. Bet jeigu vaikas neįstoja tada prasideda kaltų paieškos. Mano sūnui kaltų nereikėjo ieškoti, visi mokytojai pasirodė puikūs. Bet gali būti, kad kažkam tikrai nesisekė su mokytojais. Tuo labiau tiesa yra, kad kai kurie mokytojai stipriai gali atsilikti nuo programos. O stojamieji vyksta dar mokslo metams nepasibaigus.
Visai gali būti, kad ten kur galvoji, kad esi stipriausias negausi daugiau balų. O gausi kažkur kitur daugiau.

Labai teisingai pastebėta.
Todėl visiškai nepritariu Vilitauto nuomonei apie genialų matematiką su vidurkiu 8.
Jeigu bent kiek draugaujate su aritmetika, paspėliokit, kokie pažymiai turi būti, kad vidurkis tebūtų 8.
Neužmirškit, kad matematikas dažniausiai gerai mokosi ir fiziką, informatiką. Ir jeigu turi tikslą stot į gimnaziją, pasirūpina ir socialiniais mokslais.
Jeigu iš kažko turi 6, vilčių, kad surinks minimumą, nedėčiau.
Taip kad bent jau aš stebuklais į gerąją pusę netikiu.
Ir bent jau man nepasitaikė sutikt genijaus viename dalyke ir tuo paču beviltiško kitame. Motyvuoti mokytis vaikai vis dėlto 6-tų trimestruose neturi.