QUOTE(Dykuma5 @ 2016 03 27, 07:00)
Mano sūnus irgi matematikas - nors šiaip tai jam visur sekasi, bet gal tik šioje mokykloje........kažkaip baisu kažkur kitur rodytis paprasčiausiai..... šįkart per atvirų durų dienas pasakojo, kad jiems svarbus sprendimas - jei tik atsakymas, tai visų balų neduos
o jei sprendimas geras, o klaida atsakyme padaryta - tai irgi visų balų neatims............
pas mus mokykloje tų olimpiadų vyksta, bet, deja, jų į miestą paskui neveža - nėra labai atsakingi mokytojai turbūt. Na, aišku, kai kurių dalykų ir nebūna mieste tų olimpiadų......bet savoje mokykloje tai dažniausiai maniškis laimi, bet kur savoje geriausias, tai kitoje gali būti paskutinis (to labiausiai ir bijom)
Na tai reiškia tvarka vėl truputį pasikeitė. Reiškia kai kurie pernykščiai stojantieji galėjo prarasti kažkiek balų. Pernai nebuvo anglų k. ir chemijos.
Kaip pavyzdį pagal pernykštį scenarijų ( bijantiems matematikos) galėjo pakakti tokių įvertinimų lietuvių kalba 18 balų (iš 30), socialiniai mokslai 19 (istorija 10 iš 15, geografija 9 iš 15), matematika 8 iš 30, gamtos mokslai 17 (biologija 9 iš 15, fizika 8 iš 15), plius ne mažesnis nei 9 dalykų vidurkis (kažkas rašė, kad šiemet jo neskaičiuos). Ir tu jau Vilniaus licėjistas.
Dar pernai minimalūs reikalavimai buvo, matematika ir lietuvių k. minimaliai 8 balai, o visi kiti minimaliai 4.
Kažkas rašė, kad vaikui nepatiko licėjus. Tą patį mano žmonai prieš egzaminus pasakė sūnus, motyvuodamas, kad jam nepatiko pastatas. Kai po egzaminų aš jo paklausiau, jis man atsakė, kad licėjus nepatiko, nes nepatiko kabinetas, kuriame laikė testus.
Pernai pirmoje dalyje laikė lietuvių k. ir socialinių m. testus, o antroje matematikos ir gamtos m. testus. Po du testus surinkdavo kiekvienos dalies pabaigoje. Reiškia galėjai matematiką spręst 10 min, o visą likusį laiką gamtos m. testą ar atvirkščiai.
Egzaminų metu ypač mokiniai 9-10 tukininkai (įpratę mokykloje atlikti 90-100 proc. užduočių teisingai), neturintys patirties dalyvauti konkursuose, patiria didžiulį stresą, kai kai kurių testų tegali išspręsti 30-50 proc. Susijaudinimas viename teste gali persiduoti ir sprendžiant kito testo užduotis.
Mano sūnus nesvajojo ir neketino mokytis licėjuje, bet po egzaminų atėjo baisiai piktas ir iškeikė savo progimnaziją, kad blogai mokina. Jausmą, kad neįstos į licėjų, ar abejonę, ar įstos į licėjų, patyrė dauguma dabartinių ar buvusių licėjistų. Kaip parodė egzaminų rezultatai, mano sūnus buvo antro dešimtuko pradžioje, bet tikrai nebuvo tikras, kad įstos.
Aš slapčia tikėjausi, kad sūnus iš matematikos surinks 100 proc., o tesurinko 66,67 proc. Dar laukdamas rezultatų liūdnai galvojau, kad negali būti (geriau nebūti) arogantiškas, kai stoji į licėjų. Kad būtų mažesnis stresas geriau iš anksto pasidomėti testų pobūdžiu. Mano sūnus neišsprendė dviejų geometrinių uždavinių už 3 taškus ir mokykloje nuėjo pas savo mokytoją paklausti. Kai ta tik padarė vieną užuominą jis sekundės bėgyje susigaudė. Reiškia mokiniai turintys potencialo, kurie pasiruoš pas mokytojus, žinančius testų pobūdį, gali įgauti kartais lemiamą pranašumą.
Mano sūnus, respublikinių matematikos konkursų/olimpiadų prizininkas, faktiškai nuo penktos klasės pažįsta beveik visus geriausius bendraamžius matematikus vilniečius. Ir gali pasakyti, kad visi jo pažįstami tapo licėjistais.
Laukdamas sūnaus prie licėjaus, klausiausi ką kalba mokiniai po egzaminų. Jie labiausiai aptarinėjo, kaip sunkiausius biologijos ir fizikos klausimus. Įsidėmėjau, kaip vienas vaikas piktinosi, kad mokykloje jo nieko fizikos nemokė, to ko reikia licėjuje.
Bet kokiu atveju stojant į licėjų, teks patirti nemažai nerimo.